Ką tu nuveikei per gyvenimą?

Liepos 17, Sekmadienis

Ne vasarai tokie pasvarstymai, ne vasarai… Bet būna gi taip: gulėjau, gulėjau ant gulto, pajutau, kad saulutė labai „kerta“, atėjau prie kompiuterio ir radau „vovos“ repliką (žr. temą apie vaikus prie kelio), kad nieko per gyvenimą nenuveikiau, todėl esu susireikšminęs (logika, pasakyčiau, ne matematinė…). Tai prieš vėl eidamas pagulėti pakomentuosiu visiems, kuriems ant smėlio ar ant žolytės begulint užklysta mintis – gal nieko gero per gyvenimą nenuveikiau?

*

Siūlau skaičiuoti taip: dienos darbai, metų darbai, dešimtmečių darbai. Pavyzdžiui, šiandien išvirėme vyšnių uogienę, sutvarkiau baseiną, garažą, nuploviau automobilį – taigi gana! Ne, aš savo darbų neskaičiuosiu, nes dar netyčia susireikšminsiu… Geriau pažvelkime abstrakčiai.

*

* Jei žiniasklaidos atstovai net vasarą duoda mums šį tą paskaityti – tai jie tikrai bus ką nors gero per gyvenimą nuveikę!

* Jei mama verda, kepa, skalbia – ji tikrai bus daug gero nuveikusi per gyvenimą!

* Jei pasistatei namą (kad ir ne pats – taigi užsidirbai pats!), užauginai bent vieną namą, pasodinai medį ir kaimyną – esi labai darbštus, niekada nesigailėsi!

* Jei tavo namuose, kieme, sode bent pakenčiama tvarka – esi nuveikęs, esi!

* Jei turi aukštojo mokslo diplomą, nors ir nesi mokytas, – nesigraužk, pasaulyje daug visai neraštingų.

* Jei bent retkarčiais bent penki tavo draugai susirenka pats tave pavakaroti – nesi paskutinis eilėje, tikrai.

* Jei esi perskaitęs bent 30 romanų – nesi pasaulio tamsuolis, nusiramink.

***

Ech, vova, vova… Kaip gi tu nepastebėjai, kad ir aš esu šį tą nuveikęs?

*

O jūs, mieli mano svečiai, ką laikote reikšmingiausiais savo gyvenimo pasiekimais?

patiko(0)



RSS

Atsakymai (21)

Burgis, Liepos 17 17:15  #

Reitinguokite…
P.S.: užmiršau pasakyti, kad negaliu vovai išdėstyti, ką gero esu per gyvenimą nuveikęs, nes dar žadu gyventi!

patiko(0)



Tadas, Liepos 17 19:52  #

labai gražus, teigiamas įrašas. ačiū!

patiko(0)



Darth Vader, Liepos 17 20:42  #

Nebuvo nieko esminio. Nieko tokio, apie ką praėjus 150-200 metų būtų galima parašyti. Diplomas – ne kriterijus (deputatai irgi su diplomais, premjeras irgi). Studijos 2 aukštosiose – ne kriterijus. Domėjausi pagalbiniais istorijos mokslais, parašiau straipsnių apie tai – bet negaliu pats spręsti ar tai rimta, ar tik žaidimas: tokius dalykus sprendžia Istorija. Virtualių dalykų neskaičiuoju – „užlūš“ viso pasaulio serveriai, neliks ir tų virutalybių, nuo Burgio blog’o iki mano turimų 2 tinklapių. Žodžiu, nieko rimto nenuveikiau :(

patiko(0)



Vaiva, Liepos 17 20:59  #

Manau reikšmingiausia gyvenime yra vaikų užauginimas, aišku ne ta prasme: pavalgydinti, aprengti, apauti, na ko gi dar. Šeimoje turi būti atjauta ir šiltas ryšys ne tik su tėvais,bet tarp brolių, seserų.Taigi jei gražų vasaros pavakary į mano kiemą užsuka ir brolis ir sesuo, nepravažiuoja pro šalį, jei brolis sako: man sesė taip patarė, tikrai drąsiai galiu susireikšminti :) ir pasakyti ačiū dievui išauklėjau teisingai :)

patiko(0)



Lukas A., Liepos 18 00:10  #

O aš norėčiau pasakyti, kad penktadienį, gavęs diplomą su pagyrimu, oficialiai baigiau mokyklą. Perskaitęs Jūsų įrašą susimąsčiau, kad tai ko gero vienintelis reikšmingesnis dalykas, kurį iki šiol esu nuveikęs.

patiko(0)



Burgis, Liepos 18 08:40  #

Sveikinu, Lukai! Tai juk labai daug – su pagyrimu!

patiko(0)



Burgis, Liepos 18 08:41  #

Vaivai: taip, vaikai yra vienintelė vertybė, kurią paliekame išeidami…

patiko(0)



ccp, Liepos 18 09:20  #

Ner didesnio atlygio uz gyvenimo vargus, nei matyt kaip tavo vaikai eina teisingu keliu ir jiems viskas gerai. IS asm patirties…

patiko(0)



Petras Ražanskas - Burgiui, Liepos 18 13:38  #

Griežtai nesutinku. Vaikai nėra vienintelė vertybė, kurią galima palikti. Niutonas mums paliko neįkainojamų vertybių savo fizikos veikaluose. Leonardo da Vinčis mums paliko neįkainojamų vertybių savo paveiksluose. Aleksanderis Flemingas mums paliko neįkainojamą vertybę atradęs peniciliną. Šekspyro dramos iki šiol traukia žmones – matyt, irgi vertingos.

Pagerinti žmonijos gyvenimą ateityje galima toli gražu ne vien vaikais. Idėjos, žinios, atradimai, kūriniai, informacija ateities kartoms – ne mažiau svarbu.

patiko(0)



Burgis, Liepos 18 14:07  #

Petrui Ražanskui: taip ir maniau, kad kas nors pastebės nedidelį netikslumą mano komentare apie vaikus…
*
Patikslinu: sau nieko vertingesnio už vaikus palikti negali!. Suprantu, skamba paradoksaliai, nes kaip tai paliksi sau, kai tavęs jau nebus? Ir vis tik – tai tiesa!
*
Visokie kūriniai, atradimai, išradimai yra kitiems paliktos vertybės. Tai, žinoma, gėris ir gali net būti išėjusiojo gyvenimo prasmė. Tik ne man! Negalėčiau gyventi dėl to, kad kažką tokio palikčiau. Suprantu tas vertybes kaip natūralų kai kurių žmonių gyvenimo palikimą. Manau, kad dauguma tų genijų irgi taip suprato!
*
Aš stengiuosi gyventi teisingai, greitai, stengiuosi mėgautis gyvenimu ir jo žmonėmis. Gali būti, kad iš to gimęs gėris gyvens ilgiau nei aš, bet man tai nerūpi! Man rūpi, kas liks mano sielos ir kūno tęsinyje – vaikuose ir anūkuose. Todėl esu laimingas, kai matau – liks!

patiko(0)



Nepris, Liepos 18 15:07  #

Su savo nuomone atsistočiau kažkur per vidurį tarp gerb.P.R ir gerb.B.B…

1) vaikai nėra vienintelė vertybė, bet kūrybos artifaktais vertybių sąrašas neužsibaigia. Nes yra daug veiklų, po kurių nelieka nieko apčiuopiamo, bet jos vis viena prasmingos.

2) taip, savi vaikai SAU yra vertinga, bet ne visiems pasiseka su vaikais taip, kaip patys žinote kam.

a) Pakartosiu savo tezę, kad gerų vaikų tėvai ir auklėtojai neretai skuba susireikšminti ir prisiimti nuopelnus sau. Sakyčiau K.Binkio „Atžalynas“ didele dalim yra apie tai.

b) Kartais (neretai?) gyvenimas pasisuka taip, kad pačių nuostabiausių tėvų vaikai ima ir nustoja bendrauti su tais senstančiais tėvais, ir nei anūkų nerodo, nei paskaipina… (Ypač prie to prisideda antroji pusė, bet šiuokart ne apie tai.) Ir tada žmogus supranti, kad ateini čia vienas, ir išeini vienas, ir TAU svarbiau yra ne ką palieki, o ką išsineši.

patiko(0)



petras, Liepos 18 15:12  #

ne iš savo patirties, bet tik remdamasis jausmais. manyčiau, kad tik mirdamas ramus ir susitaikęs su viskuo gali jaustis nugyvenęs prasmingai :)

patiko(0)



Nepris, Liepos 18 15:19  #

Labai jau dažnai egzistencinė kokybė vertinama pagal klausimus: Ką pasiekei? Ką nuveikei? Ką paliksi?

Pirmuoju atveju gyvenimo prasme statomas garbė ir pripažinimas. Antruoju triūsas, darbštumas. Trečiuoju naudingumas, pridėtinė vertė…

O aš manau, kad apžvelgiant nueitą gyvenimo kelią, reiktų vertinti ne įvaizdį, vaidmenį, produktą, o PATĮ žmogų. Todėl klausčiau taip: Ką patyrei? Ką supratai? Kuo tapai?

Tradiciniai klausimai duoda progą išsiaukštinti arba verčia nusimenkinti, o „manieji“ padeda įvertinti pažangą tame, kas bendražmogiška, kas svarbu, kas LIEKA TAVYJE.

patiko(0)



Burgis, Liepos 18 15:32  #

Ir vėl 100 balų Nepriui už ką tik paskelbtą komentarą! Dėl ankstesnio diskutuočiau, bet kad tingiu…

patiko(0)



Nepris, Liepos 18 15:44  #

Dėkui.

Dėl ankstesnio komentaro galima diskutuoti, abejoti, papildyti, bet esmė liks — idealių šeimų yra mažai, ir mažėja toliau. Įrodymų matau daugiau nei norėčiau.

patiko(0)



Rasa, Liepos 18 15:57  #

Hmmm, sėdžiu ant savo naujos kompo kėdės ir galvoju…
Ką nuveikiau? Esu menininkė, dėslioju mozaiką- gyvenimą… :)

Štai ten potėpis- vaikai, o ten- šiandien paskambinusi vyresnė moteris tam, kad paklaustų manęs patarimo (nors ji sėkminga verslininkė, protinga, darbšti ir stipri, bet ji nusprendė, kad aš žinosiu geriau), kitam kampely- mažytė vos įžiūrima sraigutė, kurios šiandien netyčia vos nesuvalgiau su uogom ir dabar ją apgyvendinau savo gėlės vazonėlyje (gal kas žino, ką valgo mažytės sraigės?), O dar kažkur matosi nuostabus jausmas karštą vasaros dieną eiti per lietų, jei ne į svečius eini ir ne į darbą, nes tada sulyti yra blogai (ką tik priglaudus nosį prie stiklo žiūrėjau, kaip smagiai lauke pila kaip iš kibiro :). Štai ten kažkas sudužę… Tik šukės jau neaštrios, laikas viską nugludina. O dar kitam kampe kažkas šviečia ir šildo… Stipriai šviečia… :D
Paskui atsiguli pavakare kaime į hamaką sode, pasisupi truputį, klausaisi, kaip svirpia žiogai, ir užsimerkęs apžvelgi- grožis! Su visais tamsiais potėpiais, vis vien grožis :)
Tada atsimerki ir irgi tuo įsitikini- saulė šviečia, debesys plaukia, žiogai rėkauja, kregždės nardo, o lapė pavogė žąsiuką… Viskas savo vietose…

Ir aš dar pajėgiu duoti… Pajėgiu mylėti… Pajėgiu gyventi ir parinkti savo mozaikai vis taisyklingesnių ir gražesnių gabalėlių… Nuostabu! :D

patiko(0)



Burgis, Liepos 18 16:03  #

O, kaip smagu, o tai jau buvau pradėjęs galvoti – kur ta darbščioji Rasa dingo?… :-)

patiko(0)



Rasa, Liepos 18 16:13  #

Su tom rasom taip jau būna, kartais jos gerokai nugaruoja ir sumažėja… Bet užtenka gerai palyti arba išaušta gražus rytas- ir vėl jų pilna… O jei dar kažkas jas apšviečia, tai jos ir sublyksėti gali :D
Bet tie orai tokie permainingi… :D

patiko(0)



Rasa, Liepos 18 19:28  #

Vakar kažkaip netyčia užtikau tokį filmuką:
http://www.youtube.com/watch?v=VzFpg271sm8
Taigi- nuveikęs, nenuveikęs…
Kartais gali mokėti kurti pasaulius, bet to nepakanka, o kartais kasdienybėj tereikia tiek nedaug, kad kažkam nušvistų… Bet nepadarom… Nes būnam užsiėmę darbais, kurie „svarbesni“ ir „turės išliekamąją vertę“…

patiko(1)



Atsitiktinis svečias, Liepos 17 03:22  #

Kuo skiriasi tvoros pastatymas nuo Leonardo Da Vinčio Mona Lizos arba Niutono dėsnių ir visi kitų ligi šiol darančių įtaką pasauliui gyvenimo pasiekimų? Beabejonės-apsurdiškas klausimas,tačiau neimant darbų išliekamosios vertės kaip žmogaus gyvenimo vertybės(nes vargu ar pačiam pavyks sužinoti išliko ar ne ;DD ) ,sava tvora lyg ir praktiškesnis pasiekimas nei kokia tais ,,simfonija“… ir gali stoti greta visų kitų.. ir jeigu kas bandytų sakyti, tu tik tvora pastatei – tai kasdienybė, o ne pasiekimas, galima nesidrovint atsakyti, kad visi darbai kyla iš kasdienybės tik skirtingų žmonių skirtinga kasdienybė. Jeigu tau pavyksta savaime savo darbais keisti pasauli, valio! Nors neabejoju jausmas, kad tu nuveikei kažką tokio kas daro įtaka kitiem nepakartojamas, tačiau nekiekvienas tai išvis gali , o ,,išrinktaisiais“ diptinai tapti kažin ar įmanoma. Be to daugelis net nežino kiek jų darbai reikšmingi ar nereikšmingi, tai įvertina laikas, bet tik tada kai jau pačiam tai negali būti svarbu. Taigi reiktų neniurzgėti ir jokiu būdu nebandyt lygint savęs su kažkuo, nes tada tikrai gali depresija įsivaryti :D Sunku gyventi, kai galvoji, kaip gyventi… :DD

patiko(0)



nieko neveikiu, Rugsėjo 6 16:13  #

jauciuos taip, lyg mano gyvenimas susideda is nieko neveikimo, beprasmybes ir laiko svaistymo, kad ir kiek stengciausi pakeisti sias nemalonias neveikimo emocijas, jos tuno manyje nuolatos: viena diena jos mane lyg ir primirsta, bet kita diena kerta man per siela su kaupu. man ilgai tevai kartojo, kas esu “niekas“, “nulis“, tai mano kancios prasidejo dar senais laikais, kai buvau vaikas, kai skaudziai priestaravau, kad esu “niekas “ ir “nulis“. kadangi per savo gyvenima nepadariau nieko, kas mane padarytu zvaigzde, apsirupinusia ir svytincia, jiems as lyg siol esu “niekas“ ir “nulis“. o as…toliau gyvenu suspausta sirdim, nes nespeju su ta lankscia visuomene, kuri jau turi megiamus darbus, yra apsirupine finansiskai ir turi namus. as nieko neturiu, ka isvardinau. spreskite patys. man 35.

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>