Dabar toks metas… Tamsus metas. Iki pavasario dar visa savaitė. Noriu jus paguosti savo neseniai išrasta taisykle.
*
Kai tau bus sunku, galvok taip: štai dabar nedideliame Olandijos miestelyje prie stalo susėdo šeima. Valgo, kalbasi apie kasdieninius dalykus… Kiek jiems rūpi, kad tau sunku?
*
Kai tau bus sunku, galvok taip: dabar Niujorke daugybė žmonių skuba gatvėmis, užsuka į parduotuves, greitai užkanda kavinukėse, sprendžia verslo reikalus įstaigose… Kiek jiems rūpi, kad tau sunku?
*
Kai tau bus sunku, galvok taip: ką tik sprogo teroristų padėta bomba, žuvo du jų maži vaikučiai… Vyras ir žmona apsikabinę verkia kruvinomis ašaromis. Kiek jiems rūpi, kad tau sunku?
***
Ir taip toliau… Išmok pajausti save tame plačiame pasaulyje. Iškart tavo bėdos sumažės, iškart suprasi, kad žmogus sukurtas taip, kad pats gali įveikti negandas. O jei ir nebegali, pasaulis gyvena kaip gyvenęs. Pasidžiauk tuo! Juk ir tavo pasaulis, tavo artimi žmonės turi teisę gyventi kaip jiems gyvenasi, o ne vien tavo bėdomis, tavo rūpesčiais.
*
Man padeda. Gal ir jums padės?
*
“We are nearer to Spring
Than we were in September,”
I heard a bird sing
In the dark of December.
(Oliver Herford (1863–1935))
*
(Vertimo bandymus žr. pernykštėje diskusijoje…)
Atsakymai
Burgis, 2014-12-18 10:23:07
Tokia taisyklė…
Indra, 2014-12-18 10:41:31
Mano bėdos sumažėja, kai aš prisimenu kažkada skaitytos Justino Marcinkevičiaus poemos, atrodo, vadinasi „Platono puota“, tokios eilutės: „Kas yr gyvenimas? Gurkšnis! Svaiginantis gurkšnis, kurį mūsų lūpom nežinomas geria kažkas… Ir numeta – kaip ištuštintą taurę – į kampą (metama taurė sudūžta). Po velnių!- – – AR MES DAR TURIME TAURIŲ?“
Mes jų dar turime!!!
Violeta, 2014-12-18 12:43:50
Temoje pateiktu klausimu, pasiūlyčiau dar kitokį požiūrį, ieškantį jėgos ir atramos tik savyje, kurį labai aiškiai ir trumpai taip apibūdino Albert Camus:
Pačią tamsiausią žiemą staiga supratau, kad manyje slypi nesunaikinama vasara.
Rasa, 2014-12-18 14:15:46
Violetai: kai žiemą žmoguje slypi vasara, jis bėdų neturi 🙂 Turbūt sunku tada, kai ir vasarą žmoguje slypi žiema. Žmogui paprastai reikia pagalbos iš išorės būtent tada, kai jis neranda jos savyje. Kai jis nėra pakankamai stiprus, kad galėtų jėgų pasisemti iš savęs. Mano manymu.
Violeta, 2014-12-18 15:00:53
Nėra žmogaus, kuris neturi bėdų. Kalbam apie būseną, su kuria iš bėdų išeinama.
Kalbu apie tai, kad iš tavęs galima atimti viską, išskyrus tave patį.
Čia dar (matematiškai 🙂 )pridėčiau dvi būtinas ir privalomas sąlygas:
– jei save turi
– jei pats savęs nepraradai.
petras, 2014-12-18 15:03:15
Kam dabar lengva ?
Violeta, 2014-12-18 15:13:30
Dirbt reikia ir palengvės.
Rasa, 2014-12-18 15:22:48
Violetai: 🙂 Suprantu apie ką jūs. Vis tik nesutinku. Taip, visi turi bėdų. Bet kai širdy vasara, nuo jų nėra sunku, o kai ten žiema, tada sunku. Ir maža tikimybė rasti žibučių naujų metų naktį, kai viskas širdy užpustyta. 🙂
Man asmeniškai pasakymas žmogui: “būk stiprus” yra tiesiog pasibjaurėtinas. Visi mes būtume stiprūs, jei galėtume. Bet esmė tame, kad kai kas negali.
kaimietė, 2014-12-18 15:48:03
Posmas skamba, aidi. Ačiū už jį.
Sėkmės Jums.
Violeta, 2014-12-18 15:48:46
Prašau nepykti, bet kalbat “į pievas”. Įsivaizduokit (tik įsivaizduokit) ant patalo rimtai guli Jūsų tėvas, mama, ar vaikas. Tegu Jūsų širdy bus net karščiausia Australijos vasara, Jums bus labai sunku. LABAI. Nebent Jūs monstras – tik tuo, žinoma, aš netikiu 🙂
Jei šiuo hipotetiniu atveju Jums kas nors palinkėtų stiprybės, suprasčiau tai kaip linkėjimą kuo greičiau praeiti visas tokiu atveju žmogaus psichikoje susiformuojančias situacijos priėmimo stadijas ir priėjus parabolės žemiausią tašką, rasti savyje slypinčią vasarą. tada imsite kilti antrąja parabolės dalimi. Priešingu atveju, Jūs žlungat.
Virginija, 2014-12-18 16:02:47
Žmogus linkęs tikėti,kad reikalingas, svarbus, reikšmingas…aišku, kartais būna ir taip…Iš NIEKO nereikia per daug tikėtis, bus lengviau, kai bus sunku…Pasitikrinau, taip manau, rašau ir Pasirašau..
mes nieko nesurasime:
nei žemės, nei pavasario,
žaliom raidėm užrašomo,
tik vakarą
ir elgetas, smuikuojančius
prie katedrų.
Nebeieškokime –
mes nieko nesurasime,
kol patys sau nebūsime
ir žemės, ir pavasariai.
Algimantas Mackus
Rasa, 2014-12-18 16:10:58
Voletai: man nereikia “įsivaizduoti”, aš žinau ką tai reiškia 🙂 Todėl, gal aš ir žlungu morališkai ir paraboliškai, vis tik pati esu linkus ne linkėti kitiems stiprybės, o paklausti: kuo galiu tau padėti? Nes aš skiriu užuojautą ir atjautą, kaip skirtingus dalykus. Vertinu žmones, kurie kartais paklausia manęs to paties. Net jei man jų pagalbos nereikia. Sakykit, ar yra nors vienas žmogus, kuris nežino, kad reikia būti stipriems? Visi žinom. Tai kam tą sakyt? 🙂 Maždaug: tvarkykis, kaip išmanai, vis vien niekam tu nerūpi, bet būk stiprus! Nes jei būsi silpnas, tai dar ko gero reikės ką nors padėti, o kam mums tai, mes visi savų bėdų turim… 🙂
Bet kiekvienas mes suprantam viską skirtingai. Tiek to, daugiau nesiginčysiu. Išties tai nėra apie ką 🙂
Violeta, 2014-12-18 17:32:10
Miela Rasa,
Labai gaila:
kad pasidalinimą patirtimi priimat kaip ginčą,
kad žlungat,
kad neesu sutikusi tokios kaip Jūs, klausiančios “kuo galiu padėti?”,
kad turit iliuzijų, jog žmonės iš tikrųjų (o ne dėl smalsumo) rūpi kam nors daugiau nei mamai (ne kiekvienai), tėčiui (ne kiekvienam), saviems vaikams (ne visiems), vienam kitam artimam giminaičiui, sutuoktiniui, vienam kitam tikram draugui, -ei,
kad tikit, jog kažkas kitas Jums gali padėti tiek, jog imsite kilti “paraboliškai”,
kad savo patirtimi galėjau prisiliesti prie šios temos.
Stebėtoja, 2014-12-18 19:08:42
Lašas po lašo ir akmenį pratašo.:) Virginija, Violeta, Rasa, būkite minkštos, kaip vanduo!!
Marius, 2014-12-18 19:45:13
Sunku todėl, kad žmogus blaškosi tarp dviejų priešingų sistemų, iš vienos sistemos į kitą, iš altruizmo į egoizmą ir atgal. Jeigu žmogus galėtų būti 100% egoistu arba altruistu jis nekentėtų. Deja tai neįmanoma, bet gal egzistuoja trečia sistema, kurioje tarp dviejų priešingų sistemų išnyksta prieštaravimai. Gal toje trečioje sistemoje nebėra ir dualumo ( + ) ir ( – ), bet atsiranda aiškus suvokimas, kad altruizmas ir yra egoizmas, o egoizmas ir yra altruizmas. Pavyzdžiui, šventasis negali žinoti, kad jis šventasis, nes jei sužinos tai automatiškai taps išpuikusiu nusidėjėliu. O kvailys negali žinoti, kad jis kvailas, jei sužinos tai tą pačią akimirką taps išmintingu. Tai dialektika, kuri galbūt atveda prie to, kad gali egzistuoti trys poliai. Tai ne kažkas trečias, kurį galima pridėti, pripliusuoti prie altruizmo ir egoizmo, bet nebėra nei altruizmo, nei egoizmo, nei pliuso, nei minuso , o yra trys kokybės.
urtė, 2014-12-18 20:28:44
Kaip gražiai, čia viskas. Labai ačiū! Aš visada galvoju, kai turiu ‘bėdą’: kiek ji man bus svarbi po 5 metų… dažnai tai padeda užmigt…o dabar turėsiu dar štai ir šį pavyzdį.
Pasaulis išties yra abejingas žmogaus vargams.
Stebėtoja, 2014-12-18 21:30:50
Čia labai gyvuoja linijinis protas. Su šiuo protu jokia diskusija neįmanoma. Turi įtikti. Jei neįtinki esi šalinams lauk. Tokios taisyklės linijinio proto. Jis daugiau nieko ir neveikia tik skirsto viską kas yra teisinga-neteisinga, gėris-blogis, gražu – negražu, etiška-neetiška, madinga-nemadinga, klimaksinis-nekimaksinis ir t.t.
Tik Mariaus protas duos minčių apmastyti, kas vyksta.
Rasa, 2014-12-18 22:03:53
Mariui: o gal yra vis tik viena kokybė? Gyvenimas yra koks yra. Ir tiek 🙂 Gal būt mažiau kenti, kai tiesiog jį priimi tokį, koks jis yra? Jame telpa viskas, viską reikia ir priimti. O gal būt mažiau kenčia tie, kurie atranda savas vertybes ir pagal jas gyvena. Tada beveik nelieka vidinių prieštaravimų ir viskas atrodo kur kas paprasčiau.
Nežinau, tik svarstau. Nepretenduoju būti teisi, nes puikiai suprantu, kad tankiai mano supratimas apie daug ką skiriaisi nuo kitų.
Ir atsiprašau, jei kartais atrodo kam nors, kad aš klausimais kabinėjuosi. Aš nesikabinėju, tik man smalsu, kodėl žmogus vienaip ar kitaip galvoja.
Nesu altruistė, ir vis tik tai, kaip aš suprantu tikrą altruizmą, nesuderinama su egoizmu. Tai prieštaraujančios viena kitai sąvokos. Gali būti egoistiškas gero darymas ir nieko čia stebėtino. Bet mano supratimu, altruizmas yra būtent ten, kur nėra jokio egoizmo. Jo mažai. Tokio altruizmo.
Gal esu neteisi,nežinau. Po teisybei ką tik grįžau iš darbo ir esu labai pavargus 🙂 Be to, manęs vos nesuvažinėjo autobusas. Pati kalta, nors ir per perėją ėjau. Gerai dar, kad negavau su kokiu tašiuku nuo vairuotojo per galvą. Turbūt jis irgi jau pavargęs ir išsigando… 🙂
A. K., 2014-12-18 22:05:44
Noriu pasidalinti eilėmis:
Я строю мысленно мосты,
Их измерения просты.
Я строю их из пустоты,
Чтобы туда идти, где ты.
Мостами землю перекрыв,
Я так тебя и не нашел.
Открыл глаза, а там обрыв,
Мой путь закончен, я пришел
В. Гафт
Marius, 2014-12-18 22:10:46
Labas, labas…
Violeta iškėlė gyvybingą temą: ,,Albert Camus:
Pačią tamsiausią žiemą staiga supratau, kad manyje slypi nesunaikinama vasara“.
Žiema ir vasara tai dvi priešingos poliarizacijos, bet nesuderinamos vienu ir tuo pačiu metu. Įsijungus vienai kita išsijungia.
Bet pavyzdžiui, Violeta rašo: ,, Prašau nepykti, bet kalbat „į pievas“. Įsivaizduokit (tik įsivaizduokit) ant patalo rimtai guli Jūsų tėvas, mama, ar vaikas. Tegu Jūsų širdy bus net karščiausia Australijos vasara, Jums bus labai sunku. LABAI. Nebent Jūs monstras – tik tuo, žinoma, aš netikiu :)“
Violeta daro prielaidą, kad poliarizacija priklauso nuo įvykių, todėl įvykiai, situacijos gali ją išjungti. Deja, esant vasaros ir žiemos poliarizacijai tie patys įvykiai bus priimami skirtingai! Gyvenimo įvykiai ir situacijos yra jokie! Vienas ir tas pats įvykis, o psicho – emocinės reakcijos gali būti skirtingos. Pavyzdžiui, kažkas ant B. Burgio bando pilti purvą, bet ar realu išjungti jį kaip nuoširdžiai besirūpinantį mokiniais, mylintį savo darbą pedagogą? Nerealu! Jį galima atleisti iš pareigų, žeminti, įžeidinėti, menkinti, atimti algą, bet nerealu išjungti jo poliarizacijos mokinių atžvilgiu. Jo poliarizacija vis tiek tęsis ir netgi po jo fizinės mirties ji išliks gyva. Poliarizacija kaip tekanti upė, o įvykiai tai krantai, kurie neleidžia upei prarasti savo formos, kad ji nepavirstu bala. Upė jaučia savo krantus, bet krantai negali jos sunaikinti, priešingai jie tik išryškina upės formą. Todėl, esant vasaros poliarizacijai visi įvykiai į gyvenimo naudą. Galima fiziškai sunaikinti žmogų, bet poliarizacijos neparklupdysi, jokie įvykiai nepajėgūs jos išjungti, ji nesunaikinama. Todėl poliarizacija yra pirminė ir jį priima, spalvina įvykius.
ir, 2014-12-19 08:27:57
Mariui: super!
nemezide, 2014-12-20 13:30:35
“Niekam nerupi, kad man sunku” reikia versti i “net man nerupi, kad man sunku”, ir tada paaiskes, ka reikia daryti. Reikia susirupinti savimi. Juk sunku! Reikia pailseti, pamedituoti, papaishyti, isgerti karshto gerimo, nueiti i teatra. Pasidarys lengviau. Pirmiausia reikia rupeti sau.
Mona Liza su juodu storu katinu, 2016-10-23 22:26:26
F1=-F2 … Nors 20 ir 21amžiuje fizikiniai dėsniai kartais negalioja…apdainuotam “daržovių” darželyje…
Dėkui, Jūs vėl pakėlėte mano lūpų kampučius