Kaip mes mokėmės gyventi!

Laikas man parašyti autobiografinę knygą, laikas! Jau ir pavadinimą žinau: „Kaip mes mokėmės gyventi“. Žinoma, visi iškart supras, kad tai prieštara Vidmantės Jasukaitytės knygai „Kaip mes mokėmės mirti“

*

Jau esu čia rašęs, bet pakartosiu vieną tiesą, kurią supratau atidžiai stebėdamas gyvenimą, žmones. Patekę į bėdą, susirgę sunkia, nepagydoma liga, žmonės elgiasi dvejopai: vieni kantriai, tyliai grumiasi su neganda ir laimi arba pralaimi, o pasaulis apie tai beveik nieko nesužino; kiti susireikšmina, ima visiems pasakoti, rašo knygas, duoda interviu – štai kaip aš sergu, štai kaip aš kovoju, štai koks aš tvirtas. Pastarieji dažniausiai pretenduoja atradę naujas jausmų erdves, kitaip supratę pasaulį, Dievą, patys save… Jie prisidengia kilniu motyvu perduoti kitiems savo patirtį, lyg kiti būtų visai panašūs į juos… Ir žmonės jų klauso, skaito jų tekstus, nes žmonės viliasi, tikisi – galėsiu pasinaudoti… Deja, deja… Ir rašantys, ir skaitantys yra silpni žmonės, savo gyvenimo neturėję ir neturintys žmonės, neturintys gyvų, artimų šaltinių, iš kurių galėtų atsigerti stiprybės, gyvybės vandens…

*

Yra tokia prielaida, kad likimas mums siunčia tuo sunkesnius išbandymus, kuo tvirtesni mes esame. Jei tai tiesa, tai ir aš – ne lepšis… Bet aš nerašysiu tos knygos. Aš tiesiog gyvenu, gyvenu „всем смертям назло“. Ir apie tai, kaip gyvenu ir gyvensiu, nesužinos net artimiausi žmonės, nes aš myliu juos! Nes aš nemanau, kad esu išskirtinis ir Lietuva, pasaulis turėtų domėtis mano išskirtinumu. Nes aš vis pasitikrinu ir įsitikinu – esu tvirtas! Ir vis dar tikiu, kad likimas yra teisingas, labai teisingas! Todėl užjaučiu tuos, rašančius ir kalbančius apie savo ligas, bet į jų stovyklą nepereisiu…

Atsakymai

Burgis, 2013-07-06 08:57:07

Įvertinkite, jei tai galima įvertinti…

Rasa, 2013-07-06 09:31:07

Gal būt esate tvirtas (tikiu, kad esate 🙂 todėl nekalbate apie ligas, o galbūt per silpnas, kad galėtumėte kalbėti apie ligas. Juk tada kažkas gali ir pamatyti tą jūsų silpnumo dalį? Tuo pasinaudoti. Ar imti žiūrėti su gailesčiu. O pažeidžiamas būti nenorite.

Burgis, 2013-07-06 10:59:32

Šventė – ir pacientams šventė!… :-)))

Aušrius, 2013-07-06 21:22:00

Teisybė. Už karūną Mindaugas sudegino Klaipėdą ir atidavė ją sudegintą popiežiui. Vėliau būtent pasipiktinę žemaičiai ir privertė Mindaugą tos karūnos atsisakyti. Pagrindinė priežastis, kad po apsikrikštijimo krikščionių teroras Lietuvoje nei kiek nesumažėjo. Ir toliau vyko plėšimai, žudymai ir žemaičių vertimas vergais.

Burgis, 2013-07-10 09:04:58

Taaaaip… Tokio reitingavimo nesitikėjau. Keista ne tai, kad suma minusinė – porą tuzinų minusų iškart subėrė tie, kurie ir vasarą budi…

Keista tai, kad minusuojantys nenurodo kontrargumentų.

Keista tai, kad pritariančiųjų sąlyginai nedaug (nors ir nemažai!) ir jie nenurodo pritarimo motyvų.

Aš, žinoma, savo nuostatų nekeisiu tik pridursiu – matyt, jums reikia sulaukti mano metų, patirti tai, ką man teko patirti (nelinkiu, nelinkiu!…), kad pereitumėte į mano pusę. O gal jums tema pasirodė per niūri, ypač vasarai? Skaitykite šios dienos temą…

Q.E.D.