Kaip mokytis?

Žiūriu – po kiemą marširuoja

profesorių procesija...

Pravirko giltinė liesoji –

„sukirto“ ją per sesiją.

*

Tai – mano studijų sesijos košmariško sapno aidas… 🙂

Dabar sesijos kitokios… Bet kažkas juk tikrai mokosi! Semestro pabaigą mūsų gimnazijoje ženklina suaktyvėjęs mokymasis, neabejokite.

*

Turėdamas laiko patarsiu, kaip mokytis. Sau ir jums. Mokytis reikia –

*

1. Sistemingai. Negalima mokytis priešokiais, darant ilgas pertraukas. „Įsijaučiant į vaidmenį“ reikia laiko ir energijos – nešvaistykime šių gėrybių.

2. Selektyviai. Nereikia mokytis visko vienodai. Nereikia eikvoti energijos ir laiko mažaverčiams, antraeiliams dalykams ir tam, ko vis tiek nespėsi išmokti. Reikia mokėti pasirinkti, ko mokysies išsamiai, giliai, o apie ką stengsies tik įgyti bendrą supratimą.

3. Tolydžiai. Negalima palikti „plyšių“ – kaip tik į juos ir įkrisi, kai paklaus. Tikimybių teorija teisinga, bet ne sesijos, ne atsiskaitymų metu. Tuo metu galioja kitas dėsnis – kiaulystės dėsnis.

4. Efektyviai. Esu rašęs, kad efektyviausia mokytis sistemoje „žmogus – žmogus“, bet tai brangu…

Mokykis ne iš vieno šaltinio, o bent iš 3-4, nes viename vieni dalykai geriau pateikti, kitame kiti.

Mokykis taupiai: pavyzdžiui, aš visiems giriuosi, kad kadaise pradinėje mokykloje supratau, kad man užtenka pusės daugybos lentelės, tos, kur pirmasis daugiklis nedidesnis už antrąjį; daugumos trigonometrinių formulių nesimokiau, išmokau jas išsivesti; vėliau „išradau“ u-metodą formulėms išsivesti; jei liepia tapatybę įrodyti nekeičiant dešiniosios pusės, tai galima juodraštyje įrodyti keičiant, po to tapatybę įrodyti lengviau; sprendžiant lygtį, „pusiaukelėje“ galima patogią reikšmę įstačius pasitikrinti, ar dar nepadaryta klaidų; ir t.t. ir pan.

5. Asociatyviai. Reikia sieti vieną skyrių su kitu, vieną dalyką su kitu, paveikslėlius, brėžinius su tekstais, vienos dienos akcentus su kitos dienos akcentais, viską sieti su mokymosi aplinka, garsais, jausmais…

6. Struktūriškai. Yra tokių, kuriems reikia mokytis viską iš eilės, yra tokių, kuriems reikia mokytis pirma lengvus dalykus, paskui sunkius, bet yra ir tokių, kurie turi rinktis atvirkščiai. Kai kam užtenka viską įdėmiai, lėtai perskaityti vieną-du kartus, o aš išmokstu tik viską greitai „suvartęs“ 7-8 kartus ar net daugiau kartų. Reikia pažinti save, savo stilių!

7. Noriai. Reikia rasti motyvacijos mokytis. Po galais, reikia rasti kokios tik nori motyvacijos! Baimė. Kerštas priešams. Noras patikti jai. Noras pasigirti. Pasigėrėjimas savo gebėjimais. Nepasitikėjimas savo gebėjimais. Dėkingumas tėvams. Dovana seneliams. Visa tai ir dar daug kas gali būti motyvacija mokytis noriai, atkakliai, ilgai, sunkiai. Rask savo motyvaciją!

*

Gal padėjau?

Atsakymai

Burgis, 2014-01-05 17:58:58

Ačiū?… 🙂

Linas, 2014-01-05 22:11:12

Ačiū

miklis, 2014-01-05 23:57:45

Man labai patiko šitas pirmo-antro kurso studentams skirtas tinklalapis ir jo teorijos išdėstymo struktūra:

http://tutorial.math.lamar.edu/Extras/StudyMath/HowToStudyMath.aspx

Konkrečiai šioj daly anglų kalba parašyta apie aukštosios matematikos mokymosi strategiją, bet, kam aktualu, tam pačiam puslapy suras ir diferencialinių lygčių bei trijų semestrų matematinės analizės kursą. Viskas iliustruota brėžiniais, interaktyviai ir, mano manymu, neapsikraunant daug kam bereikšme matematine beletristika.

chemikas Rimas, 2014-01-06 10:55:11

su Naujaisiais! Ar galiu šį tekstą pateikti savo mokiniams? (autorių, žinoma, nurodysiu).

Burgis, 2014-01-06 11:24:19

Chemikui: žinoma, galite! Ačiū!

sonata, 2014-01-06 19:13:12

Puiku, “septemlogą” išsisaugojau, ne tik studentai mokosi:) Paguodė 6-tas punktas – jei net ir Šeimininkui prireikia 7-8 kartų permąstyti, tai nebestresuosiu, kad man lėtokai “įsirašo” informacija.

Arturas, 2014-01-06 22:38:00

Ačiū 🙂

jurgis, 2014-01-07 15:11:22

su motyvacija – slidžiausia…

pateikti motyvacijos pavyzdžiai kažkaip skamba, tarsi svarbiausia – įvertinimas/pažymys…

pvz, mane labiausiai motyvuoja žinių/gebėjimų naudojimas… 🙂

T, 2014-01-07 20:41:14

Svarbiausias dalykas iš visų šių punktų man asmeniškai yra motyvacija. Ir ne bet kokia. vienintelė ir efektyvi motyvacija būna tada, kai yra įdomu mokytis. O kai įdomu mokytis, nereikia nei vieno iš ankščiau minėtų punktų, žinios ateina savaime ir atrodytų, be jokių pastangų.

Bent tokia yra mano asmeninė patirtis :).

jurgis, 2014-01-08 13:25:56

efektyvi motyvacija būna tada, kai yra įdomu mokytis.

O kaip pasirenki/nusprendi, kas (labiau) įdomu? Ar viskas įdomu (vienodai)?

Pvz, Matematika / Chemija / Fizika / Istorija / Literatūra / Ekonomika / Psichologija …. ?

Mykolas OK, 2014-01-08 14:45:36

Turiu dar du motyvacijos pasiūlymus:

  1. Tapti turtingam.

  2. Dirbti tą darbą, kuris patinka.

Dėl pirmojo – nesu išbandęs, nes nenoriu skiepyti tokių vertybių savo vaikams, bet manau, kad daugeliui suveiktų.

Dėl antrojo – jau pradinėse klasėse vaikas turi gyvenimo tikslų, kartais net geriau už abiturientą žino kokį darbą norėtų dirbti užaugęs. Nesunku vaikui išdėstyti priežastinių ryšių grandinę kaip geras mokymasis dabar padės dirbti norimą darbą kada nors. [patikrinta]

A, 2014-01-14 20:49:09

Mokytis tikrai reikia taip, kaip parašyta. Visus kartus, kai taip mokiausi, buvo gerai, bet tokių kartų nebuvo daug. Man visos šitos taisyklės atrodo intuityviai aiškios, neaišku tik viena – kaip išmokti jų laikytis? 🙂

A, 2014-01-14 21:18:36

Apie šeštą punktą dar pakalbėsiu. Pažinti save ir rasti savo stilių neužtenka, o geriausia visai neprisirišti prie jokio mokymosi būdo ir skirtingose situacijose mokytis skirtingai. Aš šito taip ir neišmokau. Man patinka viską išsiaiškinti labai nuosekliai, smulkiai, suprasti visas detales ir tik tada keliauti toliau. Kitu atveju negaliu skaityti toliau, nes norint ką nors suprasti reikia gerai žinoti tai, kas buvo prieš tai.

Bėda, kad universitete praktiškai tik prof. V. Pekarsko vadovėliai buvo pritaikyti tokiems mokymosi įpročiams. Visa kita studentams pateikiama medžiaga buvo parengta nelabai kruopščiai arba labai nekruopščiai, todėl nuosekliai suprasti, išsiaiškinti būdavo labai sunku. Visada stebėdavausi, kaip kiti viską išmoksta taip greitai ir tik visai neseniai supratau, kad skaitydami taip, kaip skaitau aš, jie lygiai taip pat nesupranta, tiesiog susipažinus su VISKUO iš labai toli, smulkmenos pasidaro nuspėjamos. Net jeigu ir nepasidaro aišku, jie tiesiog nesuka galvos dėl detalių, nesiblaško, ignoruoja klaidas, kalbos paradoksus. Jeigu ir man būtų pavykę išmokti mokytis kitaip, gyvenimas būtų buvęs lengvesnis 🙂

Simona, 2014-01-15 12:06:29

Aciu 🙂 Dabar turesiu nauju minciu diskutuojant su jaunesniais.

Jurate, 2014-09-11 14:53:11

Super, išleisiu mokykloje stendą