Kaip tai prasideda?

Gruodžio 11, Ketvirtadienis

(Andreas Eriksson nuotrauka)

*
Pradėkime nuo to, kaip tai baigiasi.
Žmogus (vaikas, paauglys, studentas…) nebenori mokytis, nes nebegali laiku išmokti to, ko iš jo reikalaujama; žmogus negali, nemoka susirasti tinkamo, jam patinkančio darbo; žmogus darbe nepajėgia atlikti to, kas jam pavedama; žmogus neprisitaiko, neįtinka šeimoje – nei kitiems, nei sau; žmogus pradeda nekęsti aplinkos, aplinkinių žmonių; daugybė žmonių palūžta, ima girtuokliauti, ištvirkauti, svaigintis, vogti, muštis, lošti…
*
O prasideda viskas taip: aš to nenoriu! man per sunku; to man gyvenime neprireiks; noriu mokytis, dirbti tai, kas man patinka; reikia gi ir pailsėti! nieko gero iš tų mokslų, visi taip sako! tie mokytojai (dėstytojai) kažkokie buki, griežti, savanaudžiai; niekas nepražuvo ir aš nepražūsiu; tėti, mama, padėkite man, juk jūs mane mylite!
*
Netrukus aš to matysiu mažiau, bet tai, ką mačiau direktoriaudamas, mokytojaudamas, dėstytojaudamas, gi niekur nedings, tiesa?
*
Ką reikėtų daryti? Staiga nieko radikaliai nepakeisime. Kapitalizmas už lango. Žiauri sistema, bet geriausia iš blogiausių. Sudėkime akcentus (ypač vaikams):
1. Gyvenimas negrindžiamas „noriu“, gyvenimas grindžiamas „reikia“.
2. Tai, kas sukurta per šimtmečius, net tūkstantmečius (pavyzdžiui, švietimas) yra patikimiau už tai, kas kuriama dabar, čia…
3. Tie, kurie jus moko, kurie jus verčia ką nors daryti, nebūtinai yra bukagalviai, nebūtinai nori jums pakenkti.
4. Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs.
5. Lengvai pasiekiami tik menkaverčiai dalykai.
6. Žmogų gamta (Dievas) parengė taip, kad menkos negandos jo negali pražudyti. Žmogus yra atsparus, patikimas tvarinys.
7. Tik neįgalieji ar didelių nelaimių ištiktieji turi būti visuomenės remiami. Kiti turi išmokti gyventi patys! Socializmas baigėsi, komunizmas neatėjo…
***
Kodėl tu manęs neklausai? Gali įrodyti, kad aš gyvenu blogai? Gali įrodyti, kad aš tau nenoriu padėti?

patiko(0)