– Kiek valandų? – klausiu nerūpestingai.
Žmogus pasižiūri į laikrodį ir tiksliai atsako:
– Litas dvidešimt.
***
– Kur jūsų rankos! – klykauja nuo scenos „dainininkas“.
Paauglių minia atsako klyksmu…
***
Mano studentai nori, kad aš su jais kalbėčiau „po prostu“, suprantamai. Jei tik kilsteli kalbos kartelę, pasirenki subtilesnę temą – dauguma „atsijungia“. Tai o kas su jais kalbės matematikos kalba?
***
– Vaikams reikia rašyti kaip suaugusiems. Tik geriau, – mokė protingas rašytojas.
***
Tik užsimenu, kad šiemet paskutinės pamokos abiturientams temą pasirinkau „Pirmasis kartas“ – pasigirsta kikenimas. Jis mane verčia jokiu būdu nekeisti temos.
***
Knygų, kurios parašytos „ne mūsų“ kalba, nors lietuviškai, mes nebeskaitome. Kas gali skaityti tą Knutą Hamsuną, Tomą Maną, Hermaną Hesę, Ivaną Turgenevą? Skaitome tas, kurios parašytos mūsų lygio kalba – pailsime…
***
Reitinguotojai šioje svetainėje iškart atmeta temas, kurios – „į lankas“. Girdi, rašyk žmoniškai, žemiškai. Nenoriu! Ir taip kasdien gyvenu pernelyg arti žemės. Žodžiais ir mintimis bandau nors šiek tiek įveikti Žemės trauką. Pasiteisinau?
Atsakymai
Burgis, 2012-05-15 10:29:28
Piktesniems ir supratusiems…
Matilda, 2012-05-15 15:12:11
Aš ilsiuosi skaitydama Jūsų minėtus autorius.Dar- A.de Sent Egziuperi, neseniai perskaičiau ,,Forsaitų sagą”. Šiuolaikinio jaunimo stiliaus kalba parašytos manęs nedomina, kadangi tas ,,stilius” girdimas mano aplinkoje- mokykloje, mieste. Todėl nuo jo pavargstu.
tūlas, 2012-05-15 16:33:03
Na mano supratimu, ne taip jau svarbu kokia kalba šneki su žmonėmis, svarbiau ką sakai ir kas tave supranta.
Bėda atsiranda nebent tuomet kai kalba pradeda riboti tavo mintis ir esančių žodžių nebepakanka jomis išreikšti, tuomet reikia augti. Bet augti natūraliai – mintims kartu su kalba.
O tie padriki įmantrių žodžių įmetimai iš ties juokingi, tai tik parodo nesigaudymą aplinkoje. Reikia žinoti savo publiką ir nekalbėti valstiečiams bajorų kalba. Na bet jūs matyt tikit, kad žmonės protingi tai ir rašot protingai, viskas kaip ir logiška.
Vladas, 2012-05-15 17:26:08
Labai abejoju ar įmanoma iš knygų išmokti gyvenimo išminties. Ji ateina su metais (apie tai, kad kartais metai ateina vieni – nesiplėsiu:)).
Knygos atveria ir atspindi tai, kas jau yra žmogaus viduje. Manau knyga mums atrodo įdomi, vertinga ir pamokanti, kai joje atrandame tai ką iš savo gyvenimo patirties jau esame beveik suvokę ir trūksta tik “surikiavimo į vietas”. Tai ir duoda knyga.
Nenustebčiau, jei trys skirtingi žmonės toje pačioje knygoje atrastų visai skirtingas sau vertingas įžvalgas ir mintis. Kartais pats, po kokių dvidešimt metų skaitydamas tą pačią knygą, nustembi, jog joje rašoma apie visai kitus dalykus, nei skaitei anksčiau:)
Smile, 2012-05-16 08:28:58
Vladui:
bet knyga, kaip ir bet koks šnekėjimas, turėtų stengtis būti bent dešimtadaliu žingsnio geresnė už mane, kad bent truputį stimuliuotų kažkokius geresnius mano polinkius ir sugebėjimų užuomazgas (kartais būtent surikiuotų į vietas), o ne atvertų duris žemesniesiems, kuriuos visi turime. Laikome save gana tobulomis būtybėmis būtent todėl, kad sugebame kontroliuoti prastesnius polinkius ir tobulinti geresniuosius, t.y. skiriame geresnius nuo prastesnių. To nepadarysi penkiais žodžiais, kaip kokia Eločka Liudojedočka, apie tai p. Burgis ir kalba, sakydamas, kad kalba turi tiksli (taigi turtinga). Ne veltui Biblijoje ir sakoma, kad Kūrėjas sukūrė daiktus ir davė vardus jiems. Tai yra be galo svarbu – vadinti daiktus vardais o ne “nickais” (pagal sugedimo laipsnį kartais)
O dėl to, kad tose pačiose knygose (būtent gerose knygose, kuriose yra ne vienas sluoksnis) metams bėgant atrandame vis naujų dalykų – tai čia tikra teisybė. Ne veltui budistai sako, kad Mokytojas ateina tada, kai mokinys pasiruošęs
Vladas, 2012-05-16 10:07:04
Iš esmės su viskuo sutinku, Smile. Gal kiek abejonių sukelia teiginys: “kad sugebame kontroliuoti prastesnius polinkius ir tobulinti geresniuosius”. Čia iškyla labai svarbus klausimas, kas mums pasako kurie polinkiai yra prastesni ir kurie geresnieji? Dekalogas? Komunizmo statytojo kodeksas? ar kažkoks vidinis jausmas? Vidinė, giluminė sąžinė? :).
O gyžtant prie knygų, tai nematau didelės problemos jei kažkuriame gyvenimo etape dar nelimpa skaityti Knutą Hamsuną, Tomą Maną, Hermaną Hesę, Ivaną Turgenevą. Gal dar tiesiog neatėjo laikas ir vargu ar reikia prievartauti save bei vaidinti eruditą kuriuo nesi. Nes:
“Ne veltui budistai sako, kad Mokytojas ateina tada, kai mokinys pasiruošęs”. 🙂
Rimta problema, kad tas etapas kažkam gali ir neateiti, bet vargu ar knygos iš esmės gali padėti. T.y. kartais ne veidrodis kaltas…
Smile, 2012-05-16 11:33:28
Dėl gėrio ir blogio skyrimo:
dekalogas ar moralinis komunizmo statytojo kodeksas? – atmetus nereikalingus žodžius abiejuose lieka tas pats – sąžiningumas ir “ne tavo -neliesk”.
Vieniems to supratimas labiau duotas iš prigimties, kitiems paprastai būdavo įdiegiama kasdieniu gyvenimu. Manau, kad mano amžiaus ir vyresni žmonės vis dar atsimintų, kaip mama sakydavo – ne tavo- neliesk. Atkreipkite dėmesį – ne “neimk”, o “neliesk”, be jokių išlygų. Išlygas ir atsižvelgimą į aplinkybes galima bus “įvedinėti” vėliau. Vaikystėje turi būti suformuluotas ir pasąmonės lygmeny įtvirtintas paprastas principas “ne tavo-neliesk”. Lygiai taip pat sunku paaiškinti, kodėl negalima skaityti svetimų laiškų. Tiesiog negalima. Niekada niekas man to nesakė, bet pagalvojus, tai yra tiesiog vienas iš “ne tavo-neliesk” atvejų? Niekada nesu perskaičiusi nei vieno savo sūnaus sms be jo leidimo, nors prisipažinsiu buvo keletas atvejų, kai velniškai norėjosi ir net galvojau, ar nedarau klaidos nepaskaitydama. Bet susilaikiau ir to nesigailiu.
Dėl to, kad “tas etapas kažkam gali ir neateiti” – gal būt, bet prasmė yra ne pasiektas etapas, o jo siekimas. Todėl ir pritariu, kad reikia elgtis kaip p. Burgis daro – penktokams kalbėti bent šeštokų lygiu, dvyliktokams – studentų lygiu, kad jie visada būtų truputį pasitempę. Čia yra pirmiausia Mokytojo misija. Nes kalbos susinimas norint įtikti nemokšoms,nusileidimas iki trumpųjų žinučių lygio, bei rašymo be skyrybos ženklų arba spalvoti komiksai 12 klasės fizikos vadovėlyje yra ėjimas atgal, o tai jau jokios “karmos” negerina – nei mokytojo nei mokinio. Oho kiek prišnekėjau, matyt, skauda man šitą temą 🙂
Vladas, 2012-05-16 14:39:06
Smile. Tavo žodžiuose labai daug tiesos (t.y.labai daug kas sutampa su tuo ką galvoju aš pats). Gal būt mes aplamai labai panašiai suprantam ir vertinam pasaulį ir tai kad kažkas man kiek užkliūva, atsiranda tik dėl iškraipymų kurie atsiranda tau savo mintis išreiškiant ir užrašant, o man – skaitant ir suvokiant:).
jelena, 2012-05-17 10:54:31
Vladai,nėra tokio žodžio “aplamas”
Vladas, 2012-05-17 16:57:53
Jelena, mano laikais jis buvo didžiajame lietuvių kalbos žodyne. Pasižiūrėk, gal ir dabar tebėra. Galiausiai jei tau ar kažkam kitam jo nėra…. Ar aš dėl to kaltas?:)
jelena, 2012-05-18 09:08:51
Vladai,kaltas,kaltas 🙂
Vladas, 2012-05-18 09:52:10
Jelena, o gal plaktukas, plaktukas, plaktukas :))
jelena, 2012-05-18 10:23:37
Vladai,gerai ir plaktukas,jei yra vinukų :))
Vladas, 2012-05-18 10:44:47
🙂
RiVa, 2012-05-18 11:41:07
Jelenai, Vladui: http://www.vlkk.lt/lit/340 – “Aplamai padarytas iš būdvardžio aplamas, o šis reiškia „paviršutiniškas; neapdairus, žioplas“ (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 2000, p. 28). Vadinasi, išgirdę: Jis dirba aplamai, suprantame, kad jis dirba paviršutiniškai.”, bet “Žodžio apskritai negalima keisti prieveiksmiais bendrai ar aplamai. Nesutampa šių prieveiksmių reikšmės. Taigi, kai reikia ką nors apibendrinti, nusakyti bendrais bruožais, vartokime žodį apskritai.”
jelena, 2012-05-18 16:28:56
RiVa,dėkui.Mano dukters mokytojas nemokėjo paaiškinti.Gal kad mano gimtoji kalba ne lietuvių 🙂
Regina A., 2012-05-18 22:33:11
Jelena, lyg ir yra toks žodis “aplamas”.
Zodynas.lt -> terminų žodynas:
“aplam|as, aplama paviršutiniškas; neapdairus, žioplas: Aplamas buvo, aplamas ir liks”.
Regina A., 2012-05-18 22:36:22
Ups. Pražiopsojau RiVa įrašą 🙂