Kas bus iš tų mūsų vaikučių?…

Balandžio 23, Sekmadienis

*
Tai jau ir vaikų Velykėlės baigiasi…
Mūsų švediškieji anūkėliai išvažiavo, ir mane ilgesys graužia. Koks smagumas buvo, kai visi keturi mažieji mūsų džiaugsmeliai čia krykštavo, šokinėjo, piešė ir džiugino mus išmintimi!
*
O dabar vėl galvoju ir galvoju – kur gyvenimo srovės juos nuneš? Mus jau nunešė… Išplaukėme. Sūkurių buvo daug, bet išplaukėme! Tik ar visi? Paskaitau kai kuriuos komentarus ankstesnėje temoje ir… nejauku man. Ar aš norėčiau, kad gyvenimas mano anūkėlius taip „nuvairuotų“? Jokiu būdu! O kaip apsaugoti?
*
Pažiūrėkite, kaip kruopščiai servetėlę išsiuvinėjo jauniausioji anūkėlė Emelie (7 m.). Užsispyrusi ji, užsispyrusi! Tai gerai. Bet jei užsispirs ir panirs į kokį psichodelinį pasaulio „aiškinimą“? Sunku bus tą kelią pakeisti, sunku… Pažiūrėkite, kaip užsispyrusiai komentatorius Giedrius aiškina: jis teisus, jis žino, jis supranta. Tik jis, o ne mes. Kaip tai pakeisti?
Niekas nesugeba pakeisti ir religinių fanatikų. Gal jūs ir dabar dar nematote, kokia jie grėsmė žmonijai?
*
Mildutė kantriai ir stropiai užsiima keramika, Laurutė kantriai ir stropiai mokosi šokti, Lukas kantriai ir stropiai skaito, skaičiuoja, mokosi dainuoti, groti, Emelie Eriksson numezgė tokias ilgas pynutes, kad aš vos ant grindų jas surangiau. Parašą sukūriau…
Viską padarysiu, kad tik vaikučiai neprarastų užsispyrimo! Viską padarysiu, kad tik jis būtų teisingai orientuotas.
*

patiko(25)