Kas bus iš tų mūsų vaikučių?…

Balandžio 23, Sekmadienis

*
Tai jau ir vaikų Velykėlės baigiasi…
Mūsų švediškieji anūkėliai išvažiavo, ir mane ilgesys graužia. Koks smagumas buvo, kai visi keturi mažieji mūsų džiaugsmeliai čia krykštavo, šokinėjo, piešė ir džiugino mus išmintimi!
*
O dabar vėl galvoju ir galvoju – kur gyvenimo srovės juos nuneš? Mus jau nunešė… Išplaukėme. Sūkurių buvo daug, bet išplaukėme! Tik ar visi? Paskaitau kai kuriuos komentarus ankstesnėje temoje ir… nejauku man. Ar aš norėčiau, kad gyvenimas mano anūkėlius taip „nuvairuotų“? Jokiu būdu! O kaip apsaugoti?
*
Pažiūrėkite, kaip kruopščiai servetėlę išsiuvinėjo jauniausioji anūkėlė Emelie (7 m.). Užsispyrusi ji, užsispyrusi! Tai gerai. Bet jei užsispirs ir panirs į kokį psichodelinį pasaulio „aiškinimą“? Sunku bus tą kelią pakeisti, sunku… Pažiūrėkite, kaip užsispyrusiai komentatorius Giedrius aiškina: jis teisus, jis žino, jis supranta. Tik jis, o ne mes. Kaip tai pakeisti?
Niekas nesugeba pakeisti ir religinių fanatikų. Gal jūs ir dabar dar nematote, kokia jie grėsmė žmonijai?
*
Mildutė kantriai ir stropiai užsiima keramika, Laurutė kantriai ir stropiai mokosi šokti, Lukas kantriai ir stropiai skaito, skaičiuoja, mokosi dainuoti, groti, Emelie Eriksson numezgė tokias ilgas pynutes, kad aš vos ant grindų jas surangiau. Parašą sukūriau…
Viską padarysiu, kad tik vaikučiai neprarastų užsispyrimo! Viską padarysiu, kad tik jis būtų teisingai orientuotas.
*

patiko(25)



RSS

atsakymai (36)

Rasa, Balandžio 23 20:38  #

:) Viskas gerai su tuo Giedrium, ne fanatikas jis, ne :) Tik jis labai džiaugiasi atradęs tą dvasingumo lobį ir gelmes ir labai nori, kad ir kiti pasidomėtų, nori pasidalinti :) Nes kai žmogus atranda kažką jam labai įdomų, jis tiesiog netelpa savam kaily, kaip norisi tuo atradimu ir gerumu pasidalinti su kitais :) Jis neperša, jis tik dalinasi, viskas ten gerai. Jis draugiškas ir geras.
***
Tą Emelie ilgos pynutės reikia susiūti galus, susukti, susukti ir dar kokią sagę įsegti ir gaunasi labai puikus aksesuaras- nei šalikėlis nei skraistė nei kažkas, bet geras! :) Aš tokį panašų turiu, visi gėrisi :) Tik mano pereinančių spalvų. Improvizuojant galima visaip apsivyniot. Maždaug taip gaunasi, internete radau:
http://s46.radikal.ru/i113/1101/02/6c043d89f743.jpg

patiko(14)



Burgis, Balandžio 23 22:15  #

Rasai: ką Giedrius suradęs?! Nenorėčiau, oi nenorėčiau, kad mano anūkėliai „tai“ surastų!

patiko(5)



Rasa, Balandžio 23 23:14  #

Burgiui: Mano manymu, Giedrius ieško, domisi. Kažką mano atradęs, daug ko dar ne.
Ir mūsų anūkai ieškos. Turi ieškoti savų supratimų, suvokimų. Ir turim suprast, kad nereikėtų (mano supratimu) jiems skiepyti savo suvokimų kaip teisingų. Aš domiuosi dvasinėm praktikom. Religijom. Žaviuosi tikraisiais šamanais ir jų gamtos pajautimu :) Patinka kartais pasiklausyti ką kalba kokie paprastai gyvenantys senukai atsiskyrėliai. Man gražu jų paprastumas. Tikiuosi kažkada laisvai be įtampos suprasti Krišnamurčio suvokimą, kurio pamąstymai man labai patinka. Jis, beje, ne dvasinis lyderis, bet jį tam ruošė. Tik aš tai labai netobula, manau :P Bet, va kaip Jūs piktinatės ir bijot, kad anūkai neįsiveltų į tuos „demoniškus“ dalykus (visi bijo kad vaikai nepakliūtų į sektas :), taip tarkim mano mama mane nuolat „pieluoja“, kad tai aš netinkamai auklėju vaikus ir neliepiu, netgi sakyčiau, kad nepriverčiu juos imti šliūbą ir pakrikštyti anūkėlę :) Ji nuolat mane kaltina. Bet aš neauklėjau niekada vaikų labai religingais, nemokiau meditacijos, neaiškinau apie pasaulio sandaras. Kodėl? Nes manau, kad kiekvienas žmogus šiek tiek primena svogūną su daug lukštukų. Jei staiga nulupsi ir paliksi pliką, jis suges- supus ar sudžius :) Bet natūraliai būdamas, jis pats išsilukštena po luobelę- vieną numeta, o ten dar viena… Ir viduriukas sveikas. Taip ir su žmogaus dvasingumu, t.y. pasaulio suvokimu. Jei jam pasidaro įdomu, jei jam ateina tam laikas, jis ima kažkuo domėtis. Jei domisi sveikai, sužino dalį. Nusilupa lukštukas. Tada jie vėl ieško iki savo tam tikros suvokimo ribos. Ir taip galima ieškoti ilgai. Bet sveikai :) Grožintis, mokinantis, gėrintis, tobulėjant. Kai kas puola stačia galva į kažką, „patiki“ ne savo patirtim, o svetimom žiniom ir nori „paforsuoti“ tobulėjimą arba, kaip sakydavo tik apie kitus dalykus mano mama (labai negražiai)- nori ant svetimo b…bio į dangų nujoti. Tai yra negerai. Nes žmonės tikrai gali taip įsivelti į sektas, bando pasiekti kažkokių regėjimų žolės pagalba ar vietoj sveikos meditacijos pasileidžia bent specialią muziką, kad smegenis įvytų į kokias teta alfa beta ar gama bangas :) Čia kaip tingint žolelių nuo lengvo peršalimo išsivirti, nes tam reikia sugaišti laiko ir sueikvoti energijos, lengviau tabletę praryt.
O normaliai domėtis… Ieškoti. Ko gi ne? Tereikia nevertinant ir be išankstinių nuostatų ir senų patirčių atsigręžti į save :) Ir ten turim tiek lobių!!! :)
Juk Jūs irgi ieškojot ir ieškot dar gal būt. O gal manotės jau viską supratęs. Jūs Pasaulį suvokiat per darbą ir meilę, kartais pajaučiat ir per gamtą- gilėj ąžuolas miega… Sokolovas sampratą susikūręs per matematiką, kažkas jos ieško kitais keliais. Religijų irgi.
Plati tema :) Begalinė. Ir kai kalba visai skirtingai suvokiantys žmonės, sunku vieniems kitus suprasti. O išties labai daug sąlyčio taškų visur. Tik mūsų kalboje per mažai žodžių :)
Nebesiplėsiu, jau čia pusę romano prirašiau. Tai tik mano nuomonė, aš mokyti nieko nežadu :) Man vis dar patinka mokytis :) Tik turbūt jau senstu ir vietoj teorijų, norisi geriau „praktikuoti“, t.y. tiesiog paprastai „būti“- pagal paprastą savo supratimą :)

patiko(18)



Dalius, Balandžio 23 23:35  #

Et visos tos religijos… Absurdas kažkoks, pasakos, komercija, tuštybė. Nesantaikų, pykčių, karų, šimtų tūkstančių mirčių priežastisnuo senų senovės iki šių dienų įvykių ES.

patiko(5)



Giedrius, Balandžio 23 23:54  #

Atsiprašau gerb. Burgio ir visų, kuriems galėjo pasirodyti, kad mėginu kažką mokyti. Net minties tokios nebuvo. Matyt prasiveržė, kaip Rasa tiksliai paminėjo, susidomėjimas tuo, kuo domiuosi.
Tikrai neketinau įžeisti ar kažkaip sumenkinti niekieno įsitikinimų ir pažiūrų, juo labiau gerb. Burgio. Gerbiu kiekvieno žmogaus pažiūras ir įsitikinimus.
Dar kartą atsiprašau.

patiko(11)



Rasa, Balandžio 24 00:02  #

Daliui: taip :) Bet juk jose (per jas ir per ieškojimus) yra ir išaugusių labai šviesių žmonių? Juk nuostabus tarkim mūsų Vydūnas? O koks šviesus buvo tėvas Stanislovas. O religinės organizacijos, besirūpinančios skurstančiais? Pagaliau tas pats Krišnamurtis, kuris buvo atpažintas teosofų kaip būsimasis Pasaulio Mokytojas ir tam ruoštas iki kol užaugo. Kol rado savo suvokimą, atleido specialiai jam sukurtą „Rytų žvaigždės Ordiną“ ir pasakė: „Tiesa – tai neišvaikščiota žemė, ir jūs negalėsite priartėti prie jos, sekdami vieną ar kitą religiją arba sektą. Tiesa, būdama beribė ir be priežasties, nepasiekiama kažkokio kelio pagalba ir negali būti organizuota. Iš to seka, kad jokia organizacija neturi teisės būti kuriama tam, kad vesti žmones į Tiesą arba versti juos eiti…

Tikėjimas yra ypač asmeniškas klausimas ir jūs negalite ir neturite jo organizuoti. Jeigu jūs visgi imtumėtės tai daryti, tikėjimas taptų mirusiu, sausu, jis pavirstų į credo, į sektą, religiją, kuri būtų įperšama kitiems. Tai taptų tuo, kuo ir bandoma dabar užsiimti visame pasaulyje. Tiesa tampa vis banalesnė ir nuleidžiama iki pasilinksminimo, iki lygmens tų, kurie yra silpni ir tik kartais pajaučia dvasingumo ilgesį. Tiesos negalima nuleisti žemyn. Atvirkščiai, asmuo turi atlikti pastangas, kad užaugti iki jos. Jūs negalite nuleisti aukštikalnių viršūnę į slėnius. Kad įkoptum į viršūnę, jūs turite palikti slėnį, ropoti uolomis, nebojant pavojingų užtvarų.

Reikia eiti į Tiesą, ji negali būti „kiek nuleista“ jums arba organizuota. Pagrindinis organizacijų darbas – tai palaikyti susidomėjimą idėjomis. Tačiau organizacijos gali pagimdyti tik susidomėjimą be priežasties. Susidomėjimas, kuris nėra gimęs iš meilės Tiesai ir negyvuoja vardan Tiesos, tačiau gimęs organizacijos įtakoje, neturi jokios vertės. Organizacija tampa struktūra, prie kurios jos nariai visada gali prisitaikyti. Jie jau nesiveržia į Tiesą, nekyla į viršūnes, tačiau organizuoja sau patogią nišą, į kurią save patalpina arba leidžia tai padaryti organizacijai, tikėdamiesi, kad ji per tai atves juos į Tiesą…“

patiko(14)



Rasa, Balandžio 24 00:14  #

Giedriui: na man asmeniškai malonu tave skaityti :) Manau viskas čia gerai. Visi kartais kalbam daugiau… Kaip va aš šiandien :D
***
O va J. Marcinkevičiaus eilės dažnai išreiškia tai, ko moko visos religijos :)))) Buvimas ir meilė…

Nusijuoksi – nusijuoks gamta.
Imsi verkti – ir gamta pravirks.
Panorėsi – net žvaigždė – ir ta
Trumpučiu eilėraščiu pavirs.

Bet pažvelgsi į save – tamsu.
Ir tik menkas šviesulys – tenai,
Kur nedrąsiai ištari: esu.
O daugiau ničnieko nežinai…

arba toks:

Didumas to, kas mumyse
iš meilės auga ir gerumo!
Aukšta liepsna lig raudonumo
Įkaitinanti mus. Dvasia
ir kūnas mūsų amžinumo.

Ir tu, ateinanti su ja,
esi šviesos atsiradimas.
Į mylinčias duris beldimas.
Prisiglaudimas tamsoje.
Prisikėlimas. Nutolimas.

Tai nuo tavęs čia taip šviesu,
Nuo žodžio šitaip pasakyto.
Nuo pagalvojimo balsu:
turbūt ne dėl savęs esu –
Esu turbūt dėl ko nors kito.

patiko(18)



Rūta, Balandžio 24 03:58  #

Taigi. Turbūt kiekvienas žmogus (bent tas, kuris vertina save teigiamai), nori, kad jo palikuonys būtų panašūs į jį (ir tobulesni, bet ta pačia kryptimi, kurios tolimiausio taško pats galbūt negalėjo pasiekti). Jei būčiau piešusi, mano tėvai ko gero būtų sakę, kad iš neturėjimo ką veikti užsiimu niekais. Kai mano vaikas susidomėjo akrobatika, pašiurpau iš siaubo, kad ne tik niekais užsiima, bet dar ir galvą nusisuks… Bet jeigu būtų ėmęs skaityti Bibliją, būčiau sumąsčius, kad reikia vesti pas psichiatrą. Kol nevėlu. Kodėl? Todėl, kad nepažinojau tų situacijų ir gąsdino kiekvienas išsišokimas, kiekvienas „kitaip“ nei dariau ar būčiau dariusi pati, nei mačiau darant tuos, kuriais pasitikėjau… Dabar kai žvelgiu atgal… Visa tai kas buvo, buvo daug geriau nei galėjo būti. Dvasinės praktikos, jeigu nekenkia kitiems, o tik patraukia patį žmogų savianalizei, nėra taip ir baisu. Man. Šiandien. Pagalvoji, kad tam žmogui pasisekė išspręsti kažkokias savo problemas, rasti atsakymus į klausimus PAČIAM. Jam taip gerai. O jeigu ir jam gerai, ir kitiems nekenkia, nereikia bijoti to „kitaip“. Kam dvasinės praktikos, kam psichologas ar psichiatras, kam aplinkos pakeitimas, kam sportas, kam piešimas (…) – bet visiems su tuo pačiu tikslu – nukrauti energijos pertekliui ir susitvarkyti su savo vidumi… Anūkėliai pasirinks. Ir pasirinks teisingai.

patiko(11)



Burgis, Balandžio 24 09:13  #

Rūtai, Rasai, Giedriui: oho, kiek jūs čia prirašėte! Iš vienos pusės tai rodo, kad problema aktuali, o iš kitos pusės…
*
Man artimos šeimos sūnus staiga tapo krišnaistu. Gal net aistringiausiu krišnaistu Kaune. Liuoksėjo kaip kengūra Laisvės alėja, dalijo praeiviams krišnaizmo įrodymus… Kalbėdamas su manimi, žiūrėjo į mane kaip į paklydėlį vis dar nesuprantantį tikrosios tiesos. Jis buvo šventai įsitikinęs, kad tuoj tuoj visas pasaulis atsivers į krišnaizmą. Nes juk tai – tikroji tiesa ir gyvenimas! Tėvai buvo labai nusiminę. Po dviejų metų jis „išnėrė“, tapo kaip mes, susituokė ir t.t. O juk galėjo ir „nebeišnerti“?
*
Į Gimnaziją užsuko kažkokie „tikrojo žinojimo“ atstovai. Man nespėjus sureaguoti, porą gimnazistų susiruošė keliauti su atvykėliais per pasaulį. Palikti tėvus, mokyklą, mūsų šalį… Vos pavyko perkalbėti!
*
Taip, Rūta, daugybė žmonių pavingiuoja gyvenimu ir „išnyra“, bet kiek „neišnirusių“? Mes kalbame – islamistai, teroristai, džihadistai… Bet juk jie ir yra tikrojo, stipriojo, giliojo tikėjimo ir „žinojimo“ žmonės! Tai mes esame nesusipratėliai!
*
Daugiau šia tema šiemet neberašysiu. Skaitykite žiniasklaidos pranešimus…

patiko(9)



Rasa, Balandžio 24 09:45  #

Burgiui: :) suprantu jūsų požiūrį. Tai visi juk pritartų, kad fanatizmas yra negeras dalykas :) Ir tai liečia ne tik religijas jeigu ką :) Juk manau, kad daugelis didybės manija sergančių lyderių anaiptol nėra religingi, o va kiek visko prikrečia pasauly… :) Irgi skaitykit žiniasklaidos pranešimus galiu sakyt :) O kiek yra tikinčių iš sėdinčių kalėjimuose? Įtariu, kad mažokai :) Nebijo jie Dievo nors tu ką… :)
Blogi dalykai nei religijų nei ne religijų kaltė, jie daromi dėl kitų dalykų. Jei žmogus nori rasti kažkam pateisinimą jis ras, vienokiu ar kitokiu būdu. Tik kai kažkas daroma „Dievo vardu“ tai žinoma labai iššaukiančiai ir šventvagiškai skamba :D

patiko(12)



skaitytojas, Balandžio 24 10:04  #

B.Burgiui: visiškai Jums pritariu dėl „psichodelinio pasaulio aiškinimo“ , siekio manipuliuoti žmonių protais pavojingumo. Iškart perpratote tas komentarų vingrybes, o aš jau buvau bepradedąs tai priimti rimtai…

patiko(7)



Rasa, Balandžio 24 11:30  #

Skaitytojui: :D va tokia nuomonė kaip tavo aprašytoji paskutiniam komentare, tai išties pavojingiausia turbūt :D
Ach… Čia dar taip jautriai reikėtų atbula ranka užsidengti akis… :D Buvau bepriimantis tą nuomonę, bet dabar jau kita labiau…
Pamenat tą vaizdelį, kai Šuriko nuotykiuose, („Kaukazo belaisvėje“ lyg) tą kūduką Viciną per vidurį viduryje kelio Nikulinas su Morgunovu laiko, o jis į vieną pusę, į kitą… :D
Sakyk, o kaip ten tau su SAVA nuomone reikalai? :D

patiko(10)



skaitytojas, Balandžio 24 14:53  #

Nesu tobulas visažinis, todėl B.Burgio svetainėje užpildau žinių spragas, man čia įdomu. O tiems „vaizdeliams“,kurie kai kam, matyt, kelia nostalgiją, gaila laiko.

patiko(4)



Rasa, Balandžio 24 17:18  #

Skaitytojui: :D Nu gerai jau, gerai… Nevaidink čia įsižeidusio :) Atsiprašau, jei šiek tiek per daug aštriai pasakiau. Džiaugiuosi, kad tau patinka p. Burgio svetainė. Man ji irgi patinka :) Ir visi čia rašantys patinka.

Visiems: Gal vis tik reikėtų ir vertėtų grįžti prie temos kaip apsaugoti vaikus nuo išties akivaizdžiai tykančių pavojų? Sektų, mėlynų banginių, įtraukimo į teroristų tinklą ir pan.? Turbūt yra ne tiek ir daug pasirinkimų. Kaip apsaugoti. Vienas- kalbėtis ir kalbėtis apie viską. Būti tokiais, kad vaikai galėtų būti atviri mums. Ir svarbiausia- auginti ne mūsų klausančius ir tobulus patogius vaikus, o auginti juos sąmoningais!!! Ir tai anaiptol nėra lengva mano manymu :) Nuo mažens mokyti apie vieno ar kito pasirinkimo galimybes ir viso to pasėkmes, apie atsakomybę, apie daugelį daugelį dalykų…
Kita vertus mokyklose jei vietoj tikybos būtų kokia religijotyra ar kitas panašus mokslas, galimybė pamatyti plačiau tikrai nepakenktų. Nežinau kaip dabar, bet šiek tiek anksčiau mano vaikai keliavo nuo tikybos iki etikos priklausomai tik nuo to, kurio dalyko mokytoja tuo metu buvo geresnė. O neįdomu buvo jiems nei viena nei kita :) O turėtų būti juk rimti dalykai ir tie ir anie :)
Na iš mano pusės tiek kol kas :)

Pamiršau p. Burgiui pasakyt, kad tas siuvinėjimas- fantastika! Nuostabu, kad maža mergytė taip puikiai sugeba… Jūsų anūkėliai- tobulybės :D Bet Jūs pats žinot…

patiko(7)



Giedrius, Balandžio 24 19:28  #

Psichodelinio religinio fanatiko išpažintis… Po galais, puikus pavadinimas pjesei. Gaila Čechovo nebėra gyvo, galėčiau jam pasiūlyti :)
O dabar rimtai. Kadangi man skirta bent jau pusė temos, tai manau turiu teisę į pasisakymą. Niekada nebuvau ir nesu už prieštaravimų išryškinimą. Visada siekiu ieškoti to, kas jungia ir vienija žmones, nepriklausomai nuo to, kad jie gali turėti savo atskiras nuomones atskirais pasaulėdaros klausimais. Todėl jau atsiprašiau ir dar kartą atsiprašau, kad mano išsakyta nuomonė galėjo nuskambėti kaip vienintelės ir neginčijamos tiesos tėškimas ant stalo, nepaliekant kitiems teisės į savo kelio pasirinkimą. Kiekvienas turi teisę į savo kelią. Ir turi teisę į savo klaidas. Jeigu kuris iš mano trijų vaikų sugalvotų tapti krišnaitu ir „liuoksėti Laisvės alėja“. Tegu. Nedrausčiau ir nebandyčiau apsaugoti, tik patarčiau, jeigu manęs paklaustų. Ir tai dar ne pats blogiausias variantas. Negalima išauginti ir išauklėti sąmoningos ir tvirtą „stuburą“ turinčios asmenybės visur vedžiojant už rankutės ir neleidus jai nė karto suklysti, suklupti bei auginant šiltnamio sąlygomis. Nemažą savo gyvenimo dalį labai klusniai klausiausi kitų nuomonių: dėdžių, tetų, draugų, pedagogų, visokių autoritetų iš televizoriaus, kol galų gale supratau, kad gyvenu ne savo, o kažkieno kito „primestą“ gyvenimą. Tuo pat metu kažkur viduje visada žinodavau kaip reikėtų ir būtų teisinga pasielgti, bet elgdavausi taip, kaip patardavo kiti… ir beveik visada tokių pasirinkimų rezultatai būdavo blogi. Galų gale, nusibodo ir pradėjau tai daryti savarankiškai. Taip – klydau, taip – klupau, bet kėliausi, taisiau klaidas ir vėl ėjau. Ir rezultatai iš karto pagerėjo. Išsprendžiau krūvas problemų, kurias buvau sukūręs, kai galvojau ne savo galva. Todėl, kad ir labai gerbiu visų Jūsų nuomones, bet pasilieku sau teisę eiti savo keliu!
Kitiems galiu pabūti kelio ženklu ir parodyti šiek tiek trumpesnį kelią, jeigu kam nors to reikia. Ne daugiau. Eiti vis tiek reikės patiems.
O dėl dvasinių dalykų (nemaišyti su religijomis). Visos pagrindinės ir didžiausios problemos visame pasaulyje glūdi dvasinėje-dorovinėje srityje ir negali būti išspręstos jokiomis politinėmis, administracinėmis ar baudžiamosiomis priemonėmis. Kategoriškai!!!
Norint bent pradėti jas spręsti, reikia imtis ugdymo, švietimo ir auklėjimo veiklos. Puikiai pasiūlė Rasa dėl religiotyros studijų. Yra ir kitų priemonių, kad būtų išugdytos mąstančios asmenybės. Esu dėkingas gerb. Burgiui už tai, kad jis mus tokiais ugdė KPI 1986-1987m. O šiuo metu, manau, kad turiu patirties, kuri galėtų būti naudinga ir vertinga, t.t. ir iš Mokymo, kurį pacitavau. Nieko nuostabesnio ir tobulesnio gyvenime nesu sutikęs. Jis padėjo man, kai buvo labai sunku ir neleido nugrimzti į savigraužos ir visų kaltinimo liūną ar dar blogiau: alkoholį ir pan. Todėl prašau gerbti arba bent jau susilaikyti nuo kritikos to, ko nežinote ir kas man padėjo labai sunkiu laikotarpiu bei gali padėti kitiems. Ir nesiruošiu nieko mokyti, galiu tik kartais patarti ir pasidalinti savo patirtimi… Jeigu aišku kažkam to reikia.
Esu dėkingas Rasai ir Rūtai už palaikymą. Ir nuoširdžiai džiaugiuosi, kad dar yra žmonių, kuriems yra reikalinga gegužės 32-oji :)

patiko(18)



Amber, Balandžio 24 20:31  #

Istorija yra pilna įvairiausių pavyzdžių, kai iš gerų šeimų išauga blogi vaikai ir atvirkščiai – iš blogų – geri vaikai. Vaikai turi savo nuomonę ir augdami vis labiau ją reiškia. Ar kada nors susimąstėte, kas užaugina vaikus ir suformuoja jų nuomonę? Atsakymas paprastas: valstybė ir svetimi žmonės. Iki 7 metų vaikas daugiau laiko praleidžia darželyje bei prie TV, nei su tėvais. Nuo 7 iki 18 metų vaikas daugiau laiko praleidžia mokykloje, po mokyklos – su draugais, televizoriumi, internetu nei su tėvais. Nuo 18 iki 22 metų vaikas jau išvis tik retsykiais besusitinka su tėvais(jei studijuoja kitame mieste). Galima sakyti, kad tėvai neauklėja savo vaikų, o juos nuolat „svaido“ pas svetimus žmones po svetimas įstaigas. Galbūt tėvai yra labiau maitintojai nei auklėtojai. Iš teisinės pusės, vaikai nėra tėvų nuosavybė ir tėvai neturi nuosavybės teisių į vaiką. Tėvai yra globėjai.
Gilėj ąžuolas miega – žinau! (:

patiko(6)



Vilkas Pilkas, Balandžio 25 11:39  #

2 centų nuomonė paskutinio komentaro autoriui:
– grafomanija kenkia karmai;
– žvelkit giliau, neapsiribokit vienintele erdvėlaikio visata (turiu omeny tamstos „per milijardus metų pasieksim aukščiausią šioje visatoje būtybių vystymosi stadiją“)

patiko(3)



Burgis, Balandžio 25 11:40  #

Vilkas turbūt turėjo galvoje Giedriaus komentarą…

patiko(4)



Vilkas Pilkas, Balandžio 25 11:55  #

Amber, atleiskit, ne tamstos komentarą turėjau galvoje.
O kad jau prakalbom apie vaikus: kartą (šiek tiek asocialių) kaimynų paauglys sūnus manęs paprašė paskolinti jam pagalį (kuriuo daužiau kilimą), kad galėtų kažkam „sulaužyti kojas“. Pasimečiau kažkaip, nes mačiau, kad turi telefoną (gal jis filmavo mano reakciją, kad vėliau pasimaivytų prieš draugus) ir pabandžiau subtiliai paaiškint, kad negalima skriausti gerų žmonių. Ir pokalbis pakrypo link to, kad jo „auka“ nėra geras žmogus…

patiko(3)



petras, Balandžio 25 13:08  #

Amber, asmeniškai pažvelgiau į save, tėvus ir senelius, tai radau daugybę perimtų charakterio bruožų, manierų, elgesio tipų ir t.t. iš kartos į kartą. tu gal kalbėjai apie tuos, kur vaikų namuose augę ?

patiko(0)



Rasa, Balandžio 25 16:00  #

Vilkui Pilkui Aštriadančiui :) Ir kitiems žvėreliams :)
Dėl grafomanijos.
Tyla yra geriausiai. Visi tada protingi. Visi viską supranta. Kuo daugiau kalbam, tuo daugiau ir nusišnekam. Logiška :) Bet jei norit būt labai protingi tai atsisėskit prieš baltą lapą ir skaitykit tylą. Ko tada einat kur raidžių pilna? :)
O žmonės jei nori pasikalbėt tai ir kalbasi :) Ir tai yra smagu. Kartais.
O labai jau vertinamas lakoniškumas, kartais baigiasi taip, kaip tam mano paauglystės laikų eilėraštuke :) Va kas būna, kai žmonės mažai kalba, o daro greit:

Ночь. Темно.
Кровать. Тепло.
– Я тебя люблю.
– Я тоже.
– Я тебя хочу.
– Я тоже.
– Как тебя зовут?
– Сериожа.
– Ах ты бл… Меня ведь тоже!

patiko(16)



Amber, Balandžio 25 16:58  #

Petrui:
Turėjau omenyje paprastų žmonių vaikus, jų pasaulėžiūrą ir vertybes. Jūsų atveju galbūt visa tai, ką paminėjote, yra paveldėta per genus. Aš nežinau.

patiko(0)



Giedrius, Balandžio 25 17:20  #

Vilkui Pilkui: Deja, ne visi pasieks. Paskaitykit Morkaus evangeliją (Mk 4,1-20) kaip ne visi pasėti grūdai sudygo. Gal taps aiškiau.

patiko(5)



skaitytojas, Balandžio 25 17:26  #

„…Grožintis, mokinantis, gėrintis, tobulėjant…“ „Paauglystės laikų eilėraštuko“ citavimas, manau, yra tikras „dvasinio tobulėjimo“ pavyzdys.

patiko(2)



Rasa, Balandžio 26 12:39  #

Skaitytojui ☺ Pyksti…
Aš nesu niekam pavyzdys. Nenoriu juo būti. Nelaikau savęs dvasiškai tobula (beje, aš tavo cituotus žodžius rašiau ne apie save asmeniškai, o apie tai, kaip vyksta tobulėjimas, mano manymu :) Aš tik kalbu apie tai, kaip man atrodo viskas. Kaip gyvenu. Kaip suprantu.
Esu tik Rasa- lašas vandenyne :) Ramia sąžine gali laikyti mane kaip ir niekuo. Arba viskuo ☺ Tavo pasirinkimas ☺
Va tokia aš:
https://www.facebook.com/100001463967170/videos/1009052725820183/
Jei tave išties paguos mano netobulumas, tai pasakysiu, kad neseniai juokiausi sūnui, kokia aš „atstumta“ „netobuloji“, nes paskaičiau apie tokią įdomią stovyklą- festivalį vasarą gamtoj, kur taip man norėtųsi… Bet įvertinu savo galimybes ir negaliu važiuot. Ten visi labai tvarkingi ir sąmoningi rinksis turbūt, taigi jokių nuodų negalima naudoti. O aš rūkau :( Ir neišbūčiau nerūkius kelias dienas. Ir negaliu važiuot dabar :( O sūnus nei velnio nepaguodė, sakė taip man ir reikia… ☺

☺ Geros visiems dienos

patiko(8)



petras, Balandžio 26 13:18  #

Rasa, o kaip vadinas ta stovykla-festivalis ?

skaitytojas tai mažumėlę primena žmogų, kuris gyvena taip „kaip reikia“ ir jam nelabai patinka, kad kiti gali gyventi kaip jie patys nori :)

patiko(2)



Rasa, Balandžio 26 13:33  #


Cibarauskas Antanas :), Balandžio 26 14:28  #

Rasa, išgelbės elektroninės cigaretės paslapčia, palapinėje :))
Mačiau tokias rūkė maisto parduotuvėje eilėje prie kasos, tiesa Prancūzijoje. Ir bobutė mielai su rūkalium snekučiavos :) Gal norėjo drausminti, bet oficialiai jos nekenkia :))

patiko(2)



Giedrius, Balandžio 26 14:41  #

Skaitytojui: Dvasinės praktikos nėra griežtai apibrėžtos. Ir niekas negali kitam primesti to, kas tinka jam.
Indų plovimas ar bulvių skutimas taip pat yra puiki dvasinė mankšta, jeigu tai daroma su džiaugsmu, galvojant kaip bus šaunu, kai prie bendro stalo susirinks visa šeima, o aš, skusdamas bulves ar plaudamas indus, prisidedu prie šios bendros šventės sukūrimo. Gali būti visaip. Kad ir taip:
https://www.youtube.com/watch?v=kKEXCdMaaGw
Tailando socialinė reklama

patiko(7)



Autistas, Balandžio 26 18:22  #

Ko gi tai komentarai streikuoja, mažu užsivadinau normaliu vardu ir sistema nebeatpažysta :)
Norėjau Rasai pasarašyti, kad galite rū ky ti elektronines ci ga rete es :)) Sako nekenkia aplinkai ir aplinkiniams :) Taip turėtumėt proga nepraleisti šaunaus renginio..

patiko(2)



Autistas, Balandžio 26 18:31  #

Rasa giria Giedrių, o aš pagirsiu Rasą, kiek gi galima tik vieną pusę girti :)) Ir protinga, ir linksma, moka apie liūdnus dalykus pašnekėti, tiek pasiautėti kaip ta bobutė per ežerą šiandien video, kad rūko nežinojau, bet atleistina, nes tai asmenybė a iki z :))

patiko(5)



Rasa, Balandžio 26 18:50  #

Autistui: ačiū :)
Šiek tiek juokauju dėl renginio :) Nes, kaip ir tu pastebėjai, nėra situacijų be išeičių, manau :) Bet vargu ar važiuosiu, nes yra ir kitų dalykų. Na dar toli, bus matyt. Žinai, kaip sakoma- žmogus planuoja, Dievas juokiasi. Va šį mėnesį buvau nusiteikusi jau pavasariui- „kultūrinsiuosi“, galvoju… Prieš kelias savaites iš anksto pasiprašiau 2 būtinų išeiginių. Į spektaklį nusipirkau bilietą anksčiausiai, pačiam priekyje. Į koncertą laukiau rezervacijos. Tai blyn, koncertą perkėlė į kitą dieną, o spektaklis neįvyko, net niekas nepranešė, nuvažiavau pasipuošus, o ant durų atsiprašymas, aktorius neatvyko… :D

patiko(4)



Autistas, Balandžio 26 19:50  #

Įdomu, koks turi būti koncertas, kad taip užsimanytum žiemą per ežerą, basom, su kibirais lakstyti ? :)
Pavydžiu energingumo, gerąja prasme. Nežinau ar tai realizuotas noras, ar siautėji mintyse, bet gerai :))

patiko(2)



Rasa, Balandžio 26 21:14  #

Autistui: naaaa ☺ Koncertas tai būtų buvęs Tuvos šamano Ooržako gerklinis dainavimas ☺
https://www.youtube.com/watch?v=A6Dpilhli_Y&index=2&list=RDARoCdpbdNrk

patiko(9)



Autistas, Balandžio 27 10:15  #

Primena indėną, ir jo garsai rodos mane hipnotizuoja :))

patiko(4)



Vitalis, Balandžio 27 21:24  #

Giedriau.
Dėkoju tau už mintis kuriomis daliniesi.
Kelių dienų diskusijas reziumavai Tailande rodyta socialine reklama. BRAVO! Tiesiai į 10.

Taip pat pagarba nuostabiai eseistei Rasai ir visiems p.Burgio klubo nariams.

Ramaus vakaro.

patiko(10)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>