Kas galėjo numatyti?…

Lapkričio 13, Pirmadienis

*
Politikai ir žiniasklaida kalba apie valstybės šimtmetį, o aš galvoju ir galvoju, kur nukeliavome per tuos 27-erius metus…
*
Žiūriu į jauniausios anūkėlės mamytei paruoštus pusryčius, skaitau be žodyno tai, kas parašyta, ir galvoju: ar galėjau tada pagalvoti, kad mums Stokholmas bus beveik arčiau nei Klaipėda?
*
Žiūriu, skaitau ir klausau ir suprantu: Seime, aukščiausioje valdžios institucijoje, palikusių šeimas, vagiančių ir korumpuotų, girtų darbe yra, ko gero, daugiau nei statistiškai visuomenėje. Kas apie tai galėjo pagalvoti 1989 metais?
*
Kasmet atostogaujame vis kitoje šalyje. Kas apie tai galėjo pasvajoti 1989 metais?
*
Į nepriklausomybę atgavusią Lietuvą turėjo sugrįžti visi, kurie jos dešimtmečius ilgėjosi svetimuose kraštuose. O dabar išvyksta, išvyksta… Jei kas būtų tai pasakęs 1989 metais…
*
Mano gimnazistai ne vargą vargsta JAV, Britanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje ir daugelyje kitų šalių. Kas apie tai galėjo pasvajoti 1989 metais?
*
Pagrindine kovos kryptimi Sąjūdis laikė kovą su nomenklatūra, privilegijomis. Dabar gi nepotizmas, privilegijos lyg ir pranoksta tai, kas buvo 1989 metais?
*****
Jūs matote – gyvename kaip laivelyje ant bangų. Ko daugiau matote, jaučiate: palaimos ar pasipiktinimo?
*****
Aš gyvenu gerai. Ne puikiai, bet gerai. O gailiuosi tik vieno: per tuos 27-erius metus turėjome užsiauginti kitokią kartą. Kitokią! Tai gal nors dabar pradėkime?

patiko(30)



RSS

atsakymai (33)

skaitytojas, Lapkričio 13 14:55  #

Neįsižeiskite, bet nuotraukoje užrašai tik švediškai ir angliškai, lietuviško užrašo nėra.

patiko(13)



skaitytojas, Lapkričio 13 15:00  #

Dėl girtų darbe -vėl prisimenu garsaus istoriko frazę,kuri skambėjo maždaug taip-susidaro įspūdis,kad Lietuvoje vogti yra mažesnė nuodėmė,negu viešai prisigerti….Atsakant į Jūsų klausimą ko daugiau jaučiama-manau,kad daugiau nusivylimo,kad nieko negali pakeisti.

patiko(10)



Sokolovas, Lapkričio 13 16:38  #

NAUJIESIEMS METAMS ARTĖJANT (3)

Kvadrato formos paveikslą sudaro kvadratinis piešinys ir rėmas aplink jį. Rėmo plotas 2018 kv.mm.
Paveikslo ir piešinio (kvadratų) perimetrai yra sveikieji skaičiai (mm).
Apskaičiuokite paveikslo kraštinės ilgio mažiausiąją reikšmę.

patiko(2)



Burgis, Lapkričio 13 16:45  #

Skaitytojui: nesupratau pirmojo komentaro… Taip, užrašai švediškai ir angliškai, o aš juos perskaitau, suprantu be žodyno. Tuo ir stebiuosi…

patiko(3)



skaitytojas, Lapkričio 13 16:55  #

B.Burgiui: turėjau omenyje, kad vaikas mamos nesveikina ir lietuviškai.

patiko(19)



Burgis, Lapkričio 13 21:05  #

skaitytojui: Emelie puikiausiai kalba lietuviškai! Bet ji tik pirmokė, todėl norėti, kad rašytų trimis kalbomis per anksti…

patiko(6)



Dalius, Lapkričio 13 21:14  #

Graži ta Bronislovo šeima. Gaila, kad mažai tokių matau aplink:(

patiko(6)



Pakeleivis, Lapkričio 13 21:26  #

Gerb. Sokolovai, esate „gudrus lapinas“ dėl dviejų priežasčių: pirma, skaičiuką ‘2018’ įspraudėte į uždavinio sąlygą ir, antra, uždavinio formuluotė tokia, kad labai lengva suklysti, t.y. „nueiti“ ne tuo keliu… padarius prielaidą, jog paveikslo bei piešinio kraštinių ilgiai irgi yra sveikieji skaičiai (tokiu atveju uždavinys neturi sprendinio). Beje, teisingas uždavinio atsakymas: 254,25 mm.

patiko(2)



qwerty, Lapkričio 14 01:17  #

Pritariu visoms tinklaraštininko mintelėms, kad ir kokios jos man banaliomis atrodytų. Pasakyk ką nors, Rasele. Tu juk moki pasakyt.

patiko(2)



Sokolovas, Lapkričio 14 12:04  #

Pakeleiviui:
Taip. Dėkui Jums!
Uždavinio sprendėjui lemta pasidomėti tuo, kas žinotina kiekvienam raštingam bei žingeidžiam žmogui „apie metus“.
O būtent. 2017 yra PIRMINIS SKAIČIUS, t.y. skaičius, turintis tik du natūraliuosius daliklius- vienetą ir save.
O kas mūsų laukia 2018 siais metais? Jau pirmas žvilgsnis teikia vilčių- valio, dalijasi iš dviejų! Bet…Ir ir vėl netoli nukeliausim. Gauname 1009, o tai- vėl pirminis skaičius…
Bet…Kiekvienas, Naujųjų metų belaukiantis, turi pats žinot, ir kitiems pasakoti, jog 2018 kanoninė išraiška (pirminiais dauginamaisiais) yra:
2018=2*1009.

patiko(0)



AŠ, Lapkričio 14 14:45  #

Direktoriau,

su Jūsų pastebėjimais sutinku išskyrus:
„Mano gimnazistai ne vargą vargsta JAV, Britanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje ir daugelyje kitų šalių. Kas apie tai galėjo pasvajoti 1989 metais?“

Prisiminkite, mūsų bendrą darbą KTUG. Jūs visuomet pabrėždavote, kad KTUG rengia PASAULIO žmones. Aš Jums prieštaraudavau sakydamas, kad pirmiausia turi ruošti savo šaliai.

Štai ir įvyko, kas turėjo įvykti: daugelis išvažiavo ir NEGRĮŽO/NEGRĮŽTA.
Savo žodius grindžiu realiai: abu mano vaikai liko Lietuvoje. Nors jiems labai labai sunku, stengiasi IŠGYVENTI pasilikę čia.

patiko(12)



Burgis, Lapkričio 14 15:31  #

AŠ: Taip, aš ir dabar sakau – mes turime rengti pasaulio žmones! Nejaugi Jūs norite, kad visus esminius politikos, mokslo, meno postus pasaulyje užimtų kinai, arabai, japonai, indai ir pan.? Ne, aš noriu ir visada norėsiu, kad LIETUVIAI būtų pasaulio žvaigždės! Moksle, sporte, literatūroje, mene – visur. Pasaulis yra globalus, pastebėkite tai, Profesoriau… Gediminas su šeima gyveno Kalifornijoje – dirbo Roterdame, dabar gyvena Vilniuje – dirba Roterdame ir Kinijoje. Mindaugas gyvena Italijoje, dirba Šveicarijoje ir… visame pasaulyje.

patiko(7)



pt, Lapkričio 14 16:36  #

Korupcijos, nepotizmo ir privilegijų dabar gerokai mažiau, kai kuriems net per daug suspaustai. Tie, kurie vis dar pelnosi papildomai, gauna naudos daugiau negu seniau nes bendras gėrovės kiekis didesnis. Bet pagaunamumas taip pat padidėjęs ir kas anksčiau buvę standartiškai leidžiama, dabar – būna žinoma, kad neleidžiama ir imamasi su rizika.

patiko(0)



AŠ, Lapkričio 15 10:46  #

Direktoriau,

tuo mes ir skiriamės.
Pasaulis yra globalus globalistams. Kaip jiems gražu mylėti tėvynę iš tolo (tolygu laižyti stiklą ir neliesti reikiamo objekto, t.y. Tėvynės).

Ar negali būti LIETUVIAI pasaulio žvaigždėmis gyvendami ir dirbdami gimtinėje?

Kiek išvažiavusių grįžta/grįžo? Bet negrįžę teigia, kad myli Lietuvą ir nori dvigubos pilietybės.
Kaip gali būti kitos valstybės piliečiu, ten mokesčius mokėti, o Lietuvai ir joje pasilikusiems rodyti špygą, t.y. mokesčių nemokėti ir t.t.

Jei jau išvažiavai, būk tos šalies piliečiu, o Lietuvą tiki mylėk, bet nereikalauk jos paso.

Nesutikau ir nesutinku su Jumis.

patiko(11)



skaitytojas, Lapkričio 15 12:04  #

AŠ: nors klausimas ne man,bet manau,kad tai labai trumparegiškas požiūris-tokiu atveju Lietuvoje liks vis mažiau savarankiškai mąstančių ,šviesaus proto piliečių,išvažiavę talentingi žmonės neturės galimybės paveikti procesus tėvynėje ir valdžią galimai rinks lengviau valdomi,nekritiškai mąstantys,bet turintys pilietybę asmenys.

patiko(4)



Rostanas(Amber), Lapkričio 15 21:30  #

Per visą pasaulio istoriją vieninteliai žmonės kurie kovojo už žmonių laisvę buvo amerikiečiai. 1990 metais lietuviai kovojo už laisvą Lietuvą. Lietuva tapo laisva, o mes taip ir likome negrais. Pardavinėti žmones yra draudžiama, bet parsidavinėti leidžiama. Valstybė yra tokia sistema(pinklės), kur žmonės neparsidavinėdami negali išgyventi. Kas iš to, kad žmonės turi gerą išsilavinimą, jei po to ieško kam parsiduoti su tuo išsilavinimu. Firmos direktorius nelabai skiriasi nuo gatvės šlavėjo, nes abu yra parsidavėliai, skiriasi tik algos ir „kas aš“ lygis, bet iš principo abu yra parsidavėliai(kažkieno tarnai). Emigracija parodo, kokį kelią yra negras pasiruošęs nueiti tam kad galėtų parsiduoti. Verslas yra legalus būdas žmonėms išnaudoti. Seniau negrai būdavo per prievartą išnaudojami, o dabar tie patys negrai savarankiškai prašosi išnaudojami. Negrai yra visi, kas dirba kam nors. Žmonės šiais laikais nesugeba ne tik savarankiškai išgyventi, bet ir nesugeba išgyventi be sistemos(valstybės). Taip, kaip namuose užaugintas šuo negali išgyventi laisvėje, taip ir žmonės užauginti valstybinėse įstaigose negali išgyventi be valstybės ir jos įstaigų. Vaikai nuo pat mažens yra išnaudojami valstybės tikslams, o kol jie užauga, tai tampa norma, todėl suaugęs žmogus apanka ir to nebelaiko blogiu.

patiko(7)



Sokolovas, Lapkričio 16 16:22  #

NAUJIESIEMS METAMS ARTĖJANT (4)
Kiti metai bus
turtingesni ?
Lygtis (1/x) + (1/y) = 1/2017
natūraliųjų skaičių aibėje turi tik tris sprendinius
(x, y). Suraskite juos.
O kiek sprendinių (x, y) natūraliųjų skaičių aibėje turi lygtis (1/x) + (1/y) = 1/2018 ?
Tikrai daugiau nei tris…Tai kiek?

patiko(51)



qwerty, Lapkričio 16 20:05  #

Rasele, sakai, kad seniau negrai būdavo per prievartą išnaudojami, o dabar tie patys negrai savarankiškai prašosi išnaudojami.Tu esi šiek tiek netesi. Esmė tame, kad afrikiečiai daug tūkstančių metų gyveno tik šia diena, t.y. jiems nereikėjo, nebuvo būtinybės kaupti. Kažlą tai, nesvarbu-pinigus ar panašius daiktus. Kolonizatoriai todėl ir nesuprasdavo, kodėl taip yra: sumoki pinigus juodukui, o rytoj jis į darbą ir neateina. Guli savo kaime, tarp žmonų, vaikų ir kaifuoja.

patiko(0)



qwerty, Lapkričio 16 20:09  #

Ai, sumaišiau, mūsų Rasele su Rostanu. Dar pagalvojau, kodėl ji tokia kategoriška patapo)

patiko(1)



Rasa, Lapkričio 16 21:15  #

:) Qwerčiau, visai pablūdai! Ne viskas raselės kas turi r raidę :) Nors pažiūrėjus filosofiškai, tai gal ir viskas ;)
Kita vertus, dabar net galvoju- tai negras ar ne. Nes lyg ir mėgstu savo darbą, bet… Turbūt NEG(negera)RAS(Rasa). Nes po trumpų atostogų vis vien pirma diena tokia:
https://www.youtube.com/watch?v=nBTeLJUlOlg

patiko(6)



Rostanas(Amber), Lapkričio 16 21:24  #

qwerty,
Geras! Dabar suprantu, kodėl respublika ir verslininkai nemoka didelių algų… :)

patiko(1)



qwerty, Lapkričio 16 21:27  #

lokys prajuokino

patiko(0)



qwerty, Lapkričio 16 21:28  #

Rostanai, kodėl?

patiko(0)



qwerty, Lapkričio 16 21:56  #

Labanaktis, Rasele. Negerai darau, aišku, kad tau rašinėju per tinklaraštininko paštą, tačiau aš tave myliu. Žinok.

patiko(6)



Rasa, Lapkričio 16 22:46  #

Qwerčiui: ačiū mylėtojau :) Žinau. Nors, kaip buvo parašyta Saliamono žiede- „ir tai praeis…“ :) Va apie tai gražiai susakė ir Don Kajokas :) Taip jis gražiai pasirašė man ant savo eilėraščių knygos, kai buvau neseniai jo kūrybos vakare. Žinai kaip jis sako?

VYRAS IR MOTERIS

tu pamirši mane tu pamirši mane tu pamirši
ir už tai nenumirsi mielasis už tai kad
pamirši nemirsi

aš pamiršiu tave aš pamiršiu tave aš
pamiršiu
ir nemirsiu vienatine mano gal vien tik
todėl ir nemirsiu

Žinai, šiandien labai ne kokią žinią sužinojau, tai kaip tik galvojau apie tai- kaip labai mums visiems reikia Meilės. Gal ne visai tokios, kaip ją supranta daugelis žmonių. Bet reikia. Lengvos. Šviesios. Gydančios. Kasdienės- ne puošnios ar labai aistringos. Švelnios…
O kad kiti nepavydėtumėt, tai žinokit, kad Qwertis ir daugelį jūsų myli :) Jis jau toks.

patiko(21)



Giedrius, Lapkričio 17 21:12  #

Gražuuuuu…….!!! Sakoma, kad Tikra Meilė neturi prisirišimo prie meilės objekto. Jūs tiesiog norite apkabinti visą pasaulį, dalintis savo Meile ir padėti visam pasauliui, nieko nereikalaudami mainais.
O dar sakoma, kad žmogus, kupinas Meilės, taip išsiskiria iš aplinkinių, kad pastarieji net gali jausti susierzinimą, jį tokį matydami.
Qwerčiui: Būkite atsargus :)
O štai dar citata prieš naktį:
„Pasauliai sukuriami Meile…
Kai Meilė išeina, Pasauliai suyra…
Viskas, kas negali įsisavinti Meilės energijos, turi būti sunaikinta…“

patiko(11)



Rasa, Lapkričio 17 22:37  #

Giedriui: gera citata :) Taip ir mes, ar ne? Kai nebegauname pakankamai Meilės, imame pamažu mirti…
Kartais norėtųsi apie daug ką su tavimi pasikalbėti :) Bet yra kaip yra. Tiek to. Tu tobulinkis ir kada nors gyvenime (ar kituose) pasikalbėsim plačiau ;)

patiko(8)



Giedrius, Lapkričio 18 09:31  #

Kai tik nustojame meile dalintis, nustojame ją ir gauti. Vienas mano kolegų prieš keletą metų uždavė klausimą: kas svarbiau – mylėti, ar būti mylimam. Tuomet atsakiau teisingai :) Mylėti, nes kas myli, tas yra ir mylimas.
O man taip kartais rodosi, kad mes kažkur tarp eilučių ir pasišnekame, kažkur… subtilesniame plane :), be žodžių, kurie dažnai gali būti neteisingai suprasti bei iškraipyta jais norima pasakyti mintis.
O dėl tobulėjimo… Hmmm… Berods Gėtė yra pasakęs: „Savo netobulumo suvokimas artina prie tobulumo“. Taigi, kasdien darau atradimus koks esu netobulas, tada turiu galimybę pamažu tų netobulumų atsisakyti. O kadangi tuščios vietos gamtoje nebūna, tai netobulumų vietą tuoj pat užpildo tobulesnės savybės :), ko Jums visiems ir linkiu!!!

patiko(10)



Rasa, Lapkričio 18 13:20  #

Giedriui: imant esmę, pasakei labai gražiai ir teisingai. Bet pažiūrėkime šiek tiek kitu kampu. Kad galėtum meilę atiduoti, reikia pirmiausia ją turėti. O būdai jos gauti, ją „įgyti“ ne visada būna patys geriausi pasirenkami. Kita vertus, kartais nemokama ir atiduoti, nes žmogus tiesiog pereikvoja save besistengdamas atiduoti daugiau, nei gauna jos į save. Kartais žmogus taip myli kitus, kad pamiršta mylėti save ir pamiršta jos pasilikti šiek tiek savoms reikmėms :) Nėra viskas taip paprasta, jei pasikapstom šiek tiek giliau :)
Taigi. Taip, reikia išmokti ją atiduoti taip, kad nuo to mes patys tik daugiau pasipildytume. Bet gražus ir teisingas pasakymas tikrai nėra taip jau lengvai įgyvendinamas, kaip gražiai skamba :)
Man taip matosi ;)

patiko(7)



Giedrius, Lapkričio 18 20:29  #

Rasai: Giliai kapstom :) Kažin ar nenukrypsim labai nuo temos šiuo dialogu. Nenorėčiau piktnaudžiauti gerb. B.Burgio geranoriškumu. Bet visai neatsakyti taip pat negaliu.
Kyla logiškas klausimas. Kas tuomet pagamino/sukūrė pirmąjį meilės impulsą, jeigu jį galima gauti tik iš kito žmogaus. Na, galbūt iš naminių gyvūnų, kurie ją tiesiog spinduliuoja? Nežinau, kažkaip keista tuomet… Pasikrauni iš šuniuko ir eini atiduoti savo broliui, kol ji baigiasi. O iš kur ją gauna šuniukas? Ir žmogus tuomet išeina kaip kažkokia įkraunama baterija „Energizer“ :)
Yra toks paaiškinimas. Ir man jis atrodo gerokai logiškesnis. Labai glaustai. Nesibaigiantis meilės šaltinis yra vienas – Dievas. Meilės energija (atsiprašau už tokį inžinerišką tokios aukštos materijos įžeminimą:) kiekvieną akimirką įteka į mūsų širdis. O mes ją nukreipiame savo nuožiūra, valdydami šį srautą savo dėmesio pagalba. Kur mūsų dėmesys – ten teka ši energija. Problema yra tai, kad šios pačios energijos pagalba mes patys taip pat sukūrėme daugybę filtrų ir apšarvavome savo širdis… Kad taip neskaudėtų, kai gauname žiaurius smūgius gyvenime, kurie kerta tiesiai į širdį. Taip, pamažu, pradėjome jausti mažiau, kai kurie, sako, išmoko iš viso nieko nejausti… Dėl to liūdna.
Reziume. Nemylėti mes negalime. Ir kuo daugiau atiduodame, tuo daugiau gauname. Bet yra daugybė įvairių niuansų ir vienas jų: kai užtrenkiame duris Dievui savo širdyje, kartu už jų lieka ir Meilė. Tada belieka tenkintis iš kitų „nuvampyrinta“ energija. Kokybė žinoma ne ta, bet kaip sakoma: kai nekimba žuvis, tada ir vėžys yra žuvis :)
Yra dar daugybė visokių aplinkybių. Kodėl žmogus nori daug atiduoti? Gal tai baimė, kad jo nemylės? Gal tai paslėptas noras kažką gauti mainais? Tokie motyvai į nieką gera neveda. Tik nuoširdus atidavimas be jokio savanaudiškumo. Ir, koks paradoksas, tada gauname atgal dešimteriopai. Nesakiau, kad tai lengva. Bet tai ko gero pats prasmingiausias užsiėmimas šiame pasaulyje – išmokti Mylėti.
Man taip matosi ;)

patiko(7)



Rasa, Lapkričio 18 21:02  #

Giedriui: ačiū ;) Na visai neblogai tau matosi… Man taip matosi :D Ypač man patiko tas „kai nekimba žuvis, tada ir vėžys yra žuvis“ :)
Ir tikrai užsiplepėjom…

Tai apibendrinant p. Burgio temą ir visų mūsų čia rašliavas, ką turim, p. Burgi? Lyg ir palaimos, t.y. visokiom rūšim visokių mylinčių daugiau nei stipriai besipiktinančių… :D Nes Sokolovą irgi prie palaimingų pripliusuoju, jis matematiką, matematikus ir per matematiką myli tikrai nuoširdžiai :) O jau procentaliai Sokolovas tegul visus skaičiuoja… :D
Chorošo posidieli… Kaip sako vienoj rusiškoj komedijoj :)

patiko(7)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>