Kas nuteis teisėjus?

Spalio 31, Antradienis

Nuotrauką pavadinčiau „Viltis“…

*
Čia bus tokia mozaika…
*
Pirmasis mozaikos elementas.
Vakar pažiūrėjau TV forumą. Žinoma, apie partizanus, holokaustą ir Rūtą Vanagaitę. Šiek tiek užkabino ir Juozą Statkevičių.
Bet aš mačiau ir girdėjau visai ne tai, ką matėte ir girdėjote jūs… Studijoje aš mačiau keturis tuos, kurie susiję su mano byla. Keturis, kurių kiekvienam tinka bent vienas iš šių apibūdinimų: bailys; veidmainis; prisitaikėlis; cinikas.
*
Antrasis mozaikos elementas.
Ar ta R.Vanagaitė, ar kas nors kitas dabar galėtų sumenkinti partizanus, jei mes visi žinotume visą tiesą apie pokarį ir nuoširdžiai, atvirai būtume tą didingą ir tą karčią tiesą jau perdavę savo vaikams, savo anūkams? Jokiu būdu negalėtų! Bet ne, ne viską galima visiems žinoti! Vis dar komunistai visaip maskuoja savo praeitį, vis dar Sąjūdžio lyderiai visaip iškraipo savo motyvus, vis dar stribų anūkai rungiasi su partizanų anūkais…
Jau ne kartą esu rašęs: ne Stalinas išvežė mūsų šeimą į Sibirą; ne rusai; išvežė mūsų kaimynai – visi gyvenome Plungės rajone. Mama pasakodavo: naktį ateina vieni, dieną ateina kiti; ir tie, ir tie reikalauja maisto, degtinės ir grasina ginklais. Ir mama džiaugėsi (!), kad mus išvežė, nes kitaip kas nors iš šeimos neišvengiamai būtų žuvęs…
*
Trečiasis mozaikos elementas.
Kam rūpėtų, ką ta R. Vanagaitė, ką tas Zurofas galvoja, kalba apie partizanus, jei godūs žiniasklaidos maitvanagiai nemedžiotų sensacijų? Dabar tik pažiūrėkite į tą absurdą: vienas ima interviu, ištransliuoja visai Lietuvai, o tada visi supuola kaip prie dvėselienos ir pešasi, kas greičiau, kas aštriau ištransliuos tęsinį. Ne vienas protingas žmogus apie tas dvi istorijas jau pasakė: teisingiausia buvo – nekreipti dėmesio; ignoruoti; jei jau visai neiškenti – trumpai pasišaipyti…
*
Ketvirtasis mozaikos elementas.
Grįžtu prie temos – kas nuteis teisėjus? Ir šiandien (buvau Kaune…) du žmonės man spaudė ranką ir džiaugėsi: „Kaip gerai, kad jus išteisino!“ Geri žmonės, geri, bet tokia pozicija labai žeidžia, atleiskite… Ar žiniasklaidos maitvanagiai atsiprašė? Kai mane niekšai užpuolė, ar tiems maitvanagiams bent šiek tiek rūpėjau aš – žmogus, direktorius, tėvas, senelis? Ne! Jiems rūpėjo sensacija. Juk jei užpuolė nekaltą, tai kokia čia sensacija?
*
Penktasis mozaikos elementas.
Skaitau Abraham B. Yehoshua knygą „Moteris Jeruzalėje“. Moteris žuvo teroristo atakos metu, ilgai buvo neatpažinta, o žiniasklaida užpuolė bendrovę, kurioje ta moteris dirbo, kaltindama abejingumu, žmoniškumo stoka. Perskaičiau jau pusę knygos, bet negaliu nė atspėti, kuo baigsis tas bendrovės ir žiniasklaidos procesas. Nepaisant to, jau erzina: kiek ta žiniasklaida gali sau leisti šlykštumo, bukagalviškumo, cinizmo?…

patiko(41)