Kas tau iš tiesų įdomu?

Birželio 28, Sekmadienis

Tos dvi tos pačios temos Dago Solstado knygos („Vienuoliktas romanas, aštuonioliktoji knyga“ ir „Septynioliktas romanas“; iš norvegų kalbos vertė Ugnius Mikučionis) priminė man vieną esminę temą, apie kurią ir jums siūlau pagalvoti…
*
Iš tuščio indo neatsigersi. Žmonės, kuriuose nieko nėra, dažnai čiumpa tave už skverno ar atlapo ir nori ką nors papasakoti. Tu muistaisi ir nori pabėgti…
Atvirkščiai, žmogus, kurio gyvenimas, kurio vidinis pasaulis yra kaip romanas, kartais pasakoja užsikirsdamas, pakartodamas (kaip D.Solstado herojus), bet tu klausaisi išsižiojęs.
Kodėl tau įdomu?
Tau atrodo, kad iš to žmogaus gali pasimokyti, pritaikyti sau, bet labiausiai – tau patinka, kad gali galvoti: „Va, va, ir man taip būna!“
Kita priežastis visai priešinga. Tu klausaisi ir galvoji: „Nieko sau! Tu matai, kaip kartais būna!“
*
D. Solstadas sugebėjo taip pasakoti, kaip kalba tas žmogus, apie kurį jis rašo. Kaip jis galvoja. Dabar pagauk save, kaip sukasi tavo mintys. O, ko tik ten nėra tame sūkuryje! Pasikartojimai. Nutylėjimai. Šokinėjimai nuo minties prie minties. Kodėl aš dabar pagalvojau apie Servantesą? Nežinau… Žalia pievelė už lango. Pagalvojau apie anūkėlius. Reikia nuvažiuoti į sodą. Ko? Va, kaip senstame. Negalima negatyviai galvoti. „Žodžiai materializuojasi“, – pasakė puikus kardiochirurgas. Stop, juk aš čia su jumis kalbu…
***
Geri ir geri visą gyvenimą… Ne, ne alkoholinius gėrimus geri, o patį gyvenimą geri. Jei godžiai geri, visada geri, iš įvairių šaltinių geri, tai juk susikaupia, susikaupia… Galiu deklamuoti S. Nėrį (reikia ją apginti nuo pašlemėkų, kurie nemoka atskirti kūrybos, talento, nuo žmogaus gyvenimo klystkelių…), galiu išspręsti rodiklinę-logaritminę lygtį, galiu sukurti pasaką, galiu jus, jaunieji mano draugai, pamokyti neprarasti meilės…
Ačiū, Ugniau!

patiko(129)