Kas yra mokslas?

Gruodžio 17, Antradienis

Daug metų kai kurie mano kolegos universitetuose tyčiojasi iš mokslo, kurpdami straipsnius, rašydami disertacijas, kurios nė negulėjo šalia mokslo. Todėl daug metų aš šaipausi iš tų vargšiukų, kurie „dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto“ išduoda save ir virsta „mokslininkais“.
*
Čia jau esu skelbęs ir kiti yra skelbę tragikomiškai skambančius edukologijos disertacijų pavadinimus. Štai keletas:
*
* Asmenybės profesinės interiorizacijos modeliavimas mokymo turinio kaitoje.
* Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos efektyvumo vertinimas: švietimo subjektų interesų raiška ir kongruencijos ypatumai.
* Europinio identiteto kaip švietimo dimensijos raiška Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinyje.
* Vaikų savaiminio mokymo(si) kultūros socialinis-edukacinis diskursas į vaiką orientuotoje paradigmoje
* Vaikų vasaros laisvalaikio kultūros socialinis – edukacinis diskursas laisvės fenomeno kontekste
* Mokyklų vadovų kompetencijų ugdymas švietimo vadybos paradigmų virsmo kontekste
* Priešmokyklinio ugdymo sistemos valdymo funkcijų teorinis-prakseologinis kontekstualizavimasis Lietuvos švietimo politikos kaitos procesuose
* Šiuolaikinės mokyklos kaip besimokančios organizacijos bruožų raiška personalo savivaldaus mokymosi sklaidos procesuose
* Vaikų kompiuterinės kultūros edukacinis diskursas socialinės realybės konstravimo kontekste
* Pedagogų didaktinės kompetencijos raiška kintant edukacinei paradigmai
* Edukacinių novacijų diegimo barjerų nustatymo metodologija ir jos taikymas sisteminės novacijos atveju
*
Prisimenu, kaip mano disertacijos oponentas, žymus Maskvos mokslininkas žydas Борис Моисеевич Каган, kai pas jį nuvažiavau, paklausė: „Где тут наука чистой воды?“ (Kur čia yra grynojo mokslo?)
Parodžiau jam porą puslapių disertacijos ir jis „palaimino“…
***
Mokslo negali būti daug! Lietuvoje – juo labiau. Svarbu, kad tai būtų tikras mokslas. O kas tai yra?
*
1. Mokslas yra minties, proto rezultatas, jo negalima sukurti vien stropiu darbu.
2. Bet kuris mokslinis rezultatas yra naujovė, keistenybė, tai, kas iki tol buvo nežinoma, nematoma, gal tik nuspėjama.
3. Mokslas stovi ant šimtamečių, tūkstantmečių pamatų, bet jo negalima pakeisti šimtmečių dulkių debesimi. Tai tipiškas pseudomokslininkų manevras: sušluoja, sušluoja dulkes iš visų pakampių, pučia jas į akis ir ausis – kiti mato mokslą…
4. Mokslas yra tyrimas ir įrodymas. Tyrimo metodų yra daug ir įvairių, mokslininkas turi juos žinoti, išmanyti apie jų patikimumą. Parodymas ir įrodymas – ne tas pats. Net tikimybinis įrodymas turi būti pagrįstas griežtomis formulėmis, teoremomis, įrodymo baze (pavyzdžiui, imties tūris, pasikliautinasis intervalas, hipotezių pagrįstumo skaičiai ir pan…)
5. Sukčius moksle yra nelaimė…Deja, moksle labai daug sukčių: vieni nusirašinėja (plagijuoja), kiti klastoja duomenis, kad „pagražintų“ rezultatus, treti kuria moksliškumo įvaizdį… Taip žmonės siekia garbės ir pinigų, per amžių amžius taip, bet dabar yra tos ligos paūmėjimas.
6. Mokslo rezultatai nebūtinai iškart praktiškai naudingi. „Grynasis mokslas“ dažniausiai yra aukštesnės prabos už taikomąjį mokslą, bet labai dažnai sapalionės pateikamos kaip „grynasis mokslas“. Sapaliones užmaskuoti taikomuoju mokslu sunkiau…
7. Tos pačios srities mokslininkai gana neblogai gali įvertinti vieni kitus, bet yra tokia keistenybė mokslo pasaulyje: net visiškos mokslo menkystos nėra viešai griežtai baramos… Pasitaiko išimčių, bet menkystos tuo ir naudojasi, kad tai išimtys.
8. Kuo menkesnis mokslininkas, tuo garsiau jis rėkia, kad jo mokslas geras, aršiai skinasi kelią į mokslą alkūnėmis. Daugybė tikrai gerų mokslininkų buvo savo amžininkų nepripažinti. Kita vertus, yra nemažai pacientų, kurie vaizduoja amžininkų nepripažintus mokslininkus. Kai kurie net savo lėšomis leidžia „mokslo“ knygas…
***
Jaunieji mano draugai! Jei norėsite pasitikrinti, kiek jau esate mokslininkai, galite su manimi pakalbėti… :-)

patiko(5)



RSS

Atsakymai (25)

Burgis, Gruodžio 17 14:50  #

Vis tiek naudinga, tiesa?…

patiko(0)



Kaimietė, Gruodžio 17 15:50  #

Nuostabu. Kaip išgryninti?

patiko(0)



buves Jūsų studentas, Gruodžio 17 16:22  #

Įdomu. Mano patirtis sako, kad disertaciją, jei tai koreliuoja su Jūsų mokslo samprata, galima parašyti stropiu darbu. Beja mačiau parašytas ir ne stropiu darbu. Jei atvirai – tai labai nestropiu darbu. Vienas kolega docentas man sakė: ‘šiais laikais disertacija yra amatas, o ne kažkas tokio uch moksliško’… Kadangi aš nerėkiu apie savo mokslą – tai darau prielaidą, kad aš nesu visiška menkysta :) Deja, moksliškumo pasitikrinti negalėsiu ateiti, būtų nekorektiška, nes po disertacijos gynimo mokslinė / pedagoginė veikla tuo ir užsibaigė …

patiko(0)



petras, Gruodžio 17 16:24  #

Sunkiai įmanoma. tas pats kas reiktų savo „blogąją“ ranką nusikirst. kad ir kokia ji bloga bebūtų, kad ir kiek problemų pridarytų ateityje. vistiek gaila, juk SAVA. tai ir aukštajam mūsų moksle, visi draugeliai, kartu kavutę geria, kartu mokėsi, kartu reikalus suka. nubausi vieną, teks ir kitus. tai kai kortų pilis sugrius tada.

patiko(0)



Simona, Gruodžio 17 17:24  #

Labai laukiau :)
Rasau, kas sauna siuo metu i galva.
Jei pirmo punkto mintis yra aksioma, tai as manau pirmu reiketu ir pradeti, ir pabaigti. Visa kita – mintis veja minti, o kai mintis uzsisuka, tai jau galima ir „pacientu“ patapti…
Bet kas tuomet, jei pirmo punkto mintis ne aksioma?
Ir gal tai visai nenaudinga, bet juk reikia kazka veikti…
Turbut is manes siandien uzteks :)

patiko(0)



Giedrius, Gruodžio 17 19:18  #

Gerbiamas Direktoriau,
Tik tam, kad turėtumėte atskaitos tašką, pasidalinu nuorodomis į publikacijas dviejų daugiausiai iš mūsų kartos (30-36 metai) pasiekusių Lietuvos mokslininkų. Yra dar keletas jų, bet čia pateikiu kaip pavyzdį.
Audrius Alkauskas:
http://scholar.google.com/citations?user=R9rJJwUAAAAJ&hl=en

Julius Ruseckas:
http://scholar.google.com/citations?user=Qq2IbT8AAAAJ

patiko(0)



daiva, Gruodžio 17 19:43  #

Manau, kad referatas, kursinis, diplominis, disertacija šiais IT laikais- atgyvena, reikia kažkaip kitaip vadint ar sugalvot novatoriškesnį kažkokios temos ar reiškinio analizės- apmąstymo būdą. Kaip rašė Burgis, gal išeitis- būtini valstybiniai ir kitokie egzaminai… Nes rašto darbai- ne žinių patikrinimas. Nenaudinga.

patiko(0)



miklis, Gruodžio 17 19:43  #

p. Burgiui.
Mane patį šie dalykai labai domina. Tikras mokslas yra stipriai kūrybinis procesas, tačiau taip ir nesusidariau įspūdžio, kaip patys mokslininkai prasiskina kelią. Juk besimokant didelėms grupėms studentų, visi mokosi pagal tą pačią programą, kuri rimtesniesiems visiškai nepritaikyta. Todėl tenka studijuoti individualiai, atrandant iš įvairios spaudos viską pačiam. O gal net ir vien individualiai, jei leidžia aplinkybės. Gal aš per sunkų klausimą paklausiu, gal būt nebus vienareikšmio atsakymo, bet smalsu vis vien – ar didelis procentas tarp mokslininkų tokių individualių, kurie išsiugdė abejingumą aukštosios mokyklos reikalavimams ir sėdosi sunkiai dirbti patys? O gal buvimas mokslininku be įgyto aukštojo išsilavinimo sunkiai įmanomas? O kaip Jums pačiam jaunystėje sekėsi? Ar nesijautė, kad paties daroma veikla skiriasi nuo tos, kurios reikalauja dėstytojai? Jei nepaslaptis – kokia buvo Jūsų paties darbo metodika – ar teko daugiau pabendrauti su savo dėstytojais nei panirti tarp enciklopedijų, ar atvirkščiai?

patiko(0)



Burgis, Gruodžio 17 19:52  #

Giedriau, Tu esi genijus, bet ir Tavo brolis Audrius yra genijus! Ir Julius, žinoma! O, kokią gerą kalėdinę dovaną Tu man (mums) padovanojai! Visa Lietuva turi žinoti – mes turime mokslo, tikro mokslo vyrų! Mano širdingiausi šventiniai linkėjimai Audriui, Juliui ir visiems Gimnazijos mokslininkams! Būkite geri, bet čia paskelbkite arba man atsiųskite panašią informaciją apie citavimo indeksus. Gal aš kokią nors reklaminę apžvalgą sukursiu…

patiko(0)



Burgis, Gruodžio 17 19:53  #

Mikliui ir kitiems, kurie susidomėjo: rytoj (gal…) parašysiu, kaip ateinama į mokslą, kaip aš pats atėjau…

patiko(0)



Giedrius, Gruodžio 17 20:30  #

Gerbiamas Direktoriau, labai Jums ačiū. Su citavimo indeksais reikia tik atsargiai. Vieni jie yra medicinoje, kiti – biologijoje, kiti – fizikoje ir grynojoje matematikoje. Reikia visada žiūrėti žurnalus, kurių lygį visi tos srities atstovai žino. Julius Ruseckas yra iš Vilniaus, Audriaus kursiokas, bet jau prieš keletą metų yra pelnęs valstybinę mokslo premiją. Spėčiau, kad jis – jauniausias kada nors tokią premiją gavęs mokslininkas. Aišku, čia irgi subjektyvu, nes fizikai teoretikai (kaip kad brolis ar Julius) dirba trise-keturiese, o aš, štai, visada rašau vienas. Jei įdomu, man pavyko atrasti naują matematikos sritį, projektyvinius srautus, štai antroji publikacija, 56 puslapių ilgio – mažiau neišėjo, tik viena teorema :) Kitos dalys randasi pamažu, nes ne mėnesį ir ne penkis sprendimas ir surašymas užima…
http://link.springer.com/article/10.1007%2Fs00010-013-0190-1
Iš mūsų kartos matematikų, daugiausia padarė ir labiausiai pasaulyje žinomas yra Vytautas Paškūnas (buvęs Licėjaus moksleivis). Užtenka vien pažiūrėti, kokiuose žurnaluose jis spausdinasi. Neįtikėtinai daug dirba jis.

patiko(1)



Regina A., Gruodžio 17 21:26  #

Gerb. Bronislavai, o kokia buvo Jūsų disertacijos tema?

patiko(0)



Burgis, Gruodžio 17 21:57  #

Reginai A.: Разбиение БГИС на функциональные части для повышения эффективности диагностики неисправностей.

patiko(0)



Burgis, Gruodžio 17 21:59  #

Reginai A.: užmiršau paaiškinti santrumpą: didelės hibridinės integrinės schemos…

patiko(0)



Aš, Gruodžio 17 22:53  #

Tiesą sakant, ir tie pavadinimai viršuje, ir paties gerb. B.B. disertacijos pavadinimai paprastam žmogui – iš esmės mistika… Gal pačiame darbe ir yra kažkas, bet pavadinimai labai jau aptakūs. Tesigilina tiek į vienas, tiek į kitas tos srities specialistai…

patiko(0)



Burgis, Gruodžio 18 08:20  #

Aš: na, elektroninės technikos, kompiuterijos disertacijų ne specialistai suprasti tikrai negali, bet jei edukologijos disertacijos nėra skirtos ketvirtį amžiaus dirbantiems gimnazijų direktoriams, tai kam jos skirtos?…

patiko(0)



Aš, Gruodžio 18 08:37  #

:) turbūt klausti reikėtų autorių, kam jos skirtos :) Antrosios temos autorių pasiekti turbūt nebūtų sunku :)

patiko(0)



Burgis, Gruodžio 18 08:48  #

Aš: gaila, nežinau nė vieno tų disertacijų autoriaus… Bet ir gerai, kad nežinau!

patiko(0)



chemikas Rimas, Gruodžio 18 09:15  #

pažaidžiau kaitaliodamas žodžių tvarką:

Vaikų vasaros laisvalaikio kultūros socialinis – edukacinis diskursas laisvės fenomeno kontekste

arba

Vaikų vasaros laisvalaikio kontekstinis-edukacinis fenomenas kaip socialinio laisvės diskurso paradigma.

patiko(0)



:D, Gruodžio 18 10:10  #

Pseudomokslininkai pasiekė, kad Lietuvoje socialiniams mokslams užtektų spausdintis ne užsienyje, o Lietuvoje (dažnai pačių redaguojamuose leidinukuose). Tai ir pasipylė dabar „profesorių“…

patiko(0)



Giedrius Z, Gruodžio 18 11:17  #

O kaip Jūs vertinate faktą, kad mokslininkai šiais laikais publikuoja tik teigiamus rezultatus ir nepublikuoja nesėkmių? Ir kaip šią padėtį būtų galima taisyti?

Tarkime, padaro šimtą eksperimentų ir publikuoja tik tris sėkmingus rezultatus. Iš publikacijos atrodo kad tai puikus metodas/rezultatas, o iš tikrųjų – šnipštas. Kiti mokslininkai remiasi jo prielaidomis/metodais – ir… nieko nesigauna.

Pavyzdys apie bandymų slėpimą medicinoje, bet tai čia tik grietinėlė.
(http://www.ted.com/talks/ben_goldacre_what_doctors_don_t_know_about_the_drugs_they_prescribe.html)

patiko(0)



Burgis, Gruodžio 18 11:22  #

Giedriui Z.: Sukčius moksle yra nelaimė… Didelė nelaimė žmonijai ir jam pačiam!

patiko(0)



Tautvilas, Gruodžio 18 14:02  #

Kokia Lietuva – toks jos mokslas.
Kokia Lietuva – tokie mokslininkai, tyrėjai ir t.t.
Ir Lietuvoje daroma šis tas, bet kažin ko nesitikėkite.
Mokslas brangus, turtingųjų, ambicingų gabių tautų valstybių privačių ir valstybinių įstaigų užsiėmimas. Reikia pripažinti bei vertinti ir tą lygį, kurį pasiekė Lietuvos kai kurie mokslininkai Lietuvoje. Kai pats padirbi universitete ir institute ne mažai metų supranti kas yra technologijos, ką reiškia patirtis ir kaip ji sunkiai įgyjama, nesinori spjaudyti ir ant to nelabai aukšto lygio, nes net ir jis daugumai yra nepasiekiamas.

patiko(0)



Tautvilas, Gruodžio 18 14:04  #

O žodis sukčius kartais moksle reiškia mokslo vadybininkas. Kaip seniau spekuliantas – šiandien verslininkas, marketingo virtuozas, vadybininkas ir panašiai.

patiko(0)



Tautvilas, Gruodžio 18 14:06  #

Vokietijoje kilmingieji politikos elito atstovai (ministrai) irgi prisidirba su disertacijomis.

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>