Gerai praleidome penktadienio vakarą!
Su draugais nuvažiavome į senamiestį. Užsukome į S.Daukanto aikštę, šiek tiek paklausėme koncerto Prezidentei (anglai turi karalienę; ar mes blogesni už anglus?), pasisveikinau ir trumpai šnektelėjau su savo gimnazistu, Prezidentės patarėju Nerijumi.
Katedros aikštėje išgėrėme kavos ir kai kurie suvalgė po pyragaitį. (Spėkite, ar aš suvalgiau?)
Eidami Pilies gatve praėjome pro kelis gatvės muzikantus. Gerai grojančių ir dainuojančių nebuvo, bet aš vis tiek daviau eurą vaikui, kuris įsiręžęs (koks žodis! trys nosinės…) tampė akordeoną. Ir taip gera gera pasidarė širdyje! Kava kainavo penkis kartus daugiau, o pasitenkinimo – penkis šimtus kartų mažiau.
Tada grįžęs parašiau FB apie labdarą ir paramą. Galėjau atspėti skaitytojų reakciją: vis dar daugiau patenkintų, kai gauna, o ne kai duoda…
O dabar šį bei tą dirbu, nors galėčiau NIEKO nedirbti. Bet dirbti smagiau nei nedirbti…
Liepa tik prasideda, o liepos tuoj nužydės…
Atsakymai
Juozas P., 2019-06-30 16:49:46
Geresnio paminklo didvyriams nebus, kaip…
ASTRAVAS. Galėjo gi bent per pirmą kadenciją visas kalbas baigti sakiniu apie Katarginą…
INDEPENDENCE. Per didelis, be ES, net be kaimynų, per brangus- tas pats, kaip kad šeimai vietoj miniveno nusipirkti didžiulį autobusą su priekaba. Kasdien mums kainuoja po 170 tūkst. Už tuos pinigėlius būtų galima renovuoti gal po du/tris daugiabučius. Kasdein.
Rasa, 2019-07-01 02:14:48
Kasdienybė… Pagaliau šį mėnesį dirbsiu tik etatu, tai jaučiuosi beveik kaip gavusi atostogų 🙂
Ir svajoju ne apie tolimas šalis, ne apie didžius darbus, net ne apie amžinas meiles ☺
Ko gero tai juokingai skamba, bet aš tik noriu į lauką! ☺Šiuo metu į darbą ir iš darbo einu pėsti, bet tai ne tai.
Man trūksta gamtos. Rasa juk turi būt ant žolės. Arba Rasa- basa ☺
Todėl tenoriu pasėdėt ant akmenų prie upės (turiu tokią mėgiamą vietelę) ir patylėti. Žiūrėt, kaip upe nuplaukia rūpesčiai ir nerimas, kaip žaidžia bangelės ir išdykauja paukštukai. Aš tenoriu pasiklausyt kaime lakštingalos. Aš noriu įsibrist į javų lauką ir paglostyt pageltusias varpas. Aš noriu atsigult ant žolės ir pasiklausyt ką kalbą skruzdėlės. Ir ką pasakoja senas uosis mano kaime- mūsų stebuklingas medis. Mano tėčio tėviškė- tas medis. Jei jį kas nupjautų, neliktų “kaimo”. Nei naujas namas, nei laukai, nei du sodai ten be jo neturėtų tos jėgos ir gyvybės. Jis tarsi giminės medis- šaknimis į žemę, šakomis į dangų. Prisiglaudi prie jo ir perimi jo ramybę, jo jėgą…
Aš pasiilgau žiogų, varlių, peliukų ir net vabalų ☺
O laikas taip greit lekia ir kažko vis nespėji pamatyt ar padaryt. Ar tai jazminai be tavęs nužydėjo, ar žibučių nespėji pasiskint….
🙂
Žinoma, darbas irgi gerai. Bet vasarą taip norisi vasaroti! Lauke vasarot!
skaitytojas, 2019-07-01 14:35:34
Rasai: kodėl negrįžtate gyventi į kaimą-kam kankintis tame mieste? Tada “žiogai,varlės,peliukai ir vabalai ” visuomet bus šalia.
petras, 2019-07-01 14:47:11
Kai visuomet šalia, nebelieka romantikos 🙂
Dekanas, 2019-07-01 16:49:10
Pritariu petrui – kasdien juk varpų neglostysi. Išdykelė ta Rasa…
Rasa, 2019-07-01 19:13:04
Skaitytojui: 🙂 “negrįžtate”? Aš mieste gimus ir augus, jeigu ką. Mes augom “gatvėse” 😀 Aš gryna “kavianska”. Ir aš nemoku visų kaimo darbų. Tik kartą ožką melžiau 😛 Bet kaime būdavau nemažai, žinoma. Ir kilometrines runkelių lysves kaupiau ir net karves ganiau su proseneliu.
Be to, kai mamos neliks, mūsų kaimą perims mano dukterėčia, ne man paliks, o anūkei.
Mano dukra tik gabalą žemės nusipirko iš močiutės. Ten pat 🙂
Dalius, 2019-07-02 01:20:40
Nusipirko iš močiutės? Skamba žydiškai:) Ganėt karves? Tai kiek Jums metų, Rasa? Juk karves ganė tik iki karo…
Rasa, 2019-07-02 03:35:12
Daliui: 🙂 žydiškai skamba tik todėl, kad tu galvoje susikuri savą istoriją.
O gyvenime viskas labai paprasta. Močiutės pensija- 190 eurų, plius 20 našlės eurų. Ji sunkiai gyvena po dieduko netekties. O dažnas senas žmogus labai blogai jaučiasi, kai neturi pinigų būsimoms laidotuvėms. Taigi jie su dieduku testamentu padalino butą ir kaimą dviems anūkėms (po abejų mirties liks, jei kas nepasikeis), bet mamai (močiutei) labai reikėjo pinigų ir ji nusprendė parduoti gabalėlį žemės. O kadangi mes nenorėjom, kad žemė atitektų svetimiems, tai mano dukra ir nupirko. Tai buvo geriausia išeitis.
Sunku su tuo kaimu. Per mažai šeimoje vyrų 🙂 Kai po tėčio laidotuvių susėdome prie kūčių stalo visi (apie 11-12 žmonių) ir man perdavė skaityti maldą, supratau- nuo šiol aš turėsiu visais pasirūpinti…
Ne visada man gerai sekasi… Bet yra kaip yra. Viskas gerai. Tegul tik ta mama toliau “stroina” visus ir kasdien bamba: “va jei diedukas būtų, tai jis padarytų…” Ji visą gyvenimą buvo tokia graži, valdinga, darbšti. Ir tėtis ją vadindavo karaliene. Ji to nepamena, jai tai buvo pernelyg natūralu turbūt 🙂 Bet jai labai sunku be jo.
Bet aš ne tėtis. Aš nepajėgiu tiek uždirbti, kad užtektų viskam. Aš nemoku visko. O ir nepajėgiu. Bet nieko tokio. Kažkaip bendrai kažką padarom.
O tada aš nusprunku viena į tolimą sodo kampelį ir atsisėdu ant akmens, ant kurio sėdėdavo tėtis. Ir pasikalbu su juo. Iš ten matyt visas sodas, tušti tėčio aviliai ir seniausia sodo obelis, kuriai jau kokie 80 metų, bet kurios obuoliai patys skaniausi pasaulyje (nors ir nelabai gražūs jau)…
Užsiplepėjau jau prieš miegą 🙂
O karves ganė ne tik iki karo 🙂 Gretimam kaime nuo dabartinio, “dvare”(ten mama gimus), žmonės tada kažkaip kartu ganydavo savas karves pasikeisdami. Aš nedidukė buvau, tai prosenelis (mano močiutės tėtis) kartais pasiimdavo mane su Meškium (mažu šuniuku) karves ganyt, kad jam pavaikytume, kur reik. Bet Meškius buvo tobulas šuo ganymui, jis geriau už mane pavydavo karves 🙂
Dekanas, 2019-07-02 09:46:51
Rasai: Kiek mokėjo už žemę? Ar rinkos kaina?
Šaunuolė ta jūsų močiutė
Rasa, 2019-07-02 11:38:58
Dekanui: taip, mano mama šaunuolė 🙂 Tik nelengvo charakterio ir labai skirtinga nei aš.
O jei domina žemės kainos, galiu parekomenduoti geriausią brokerę (mano supratimu) 🙂
skaitytojas, 2019-07-02 11:43:28
Rasai: Jūsų istorija verta knygos.
Egidijus, 2019-07-05 17:10:55
Anglai žymiai gudresni už mus…turi karalienę 🙂
Rostanas, 2019-07-06 21:27:47
Pagal rūbą sutinka, pagal protą palydi. Ta “karalienė” rengiasi gražiai tam, kad nukreiptų dėmesį ir neišgąsdintų pasaulio su savo proteliu, taip kaip mūsų “pianistas”, kad gąsdina lietuvius su savo kliedesiais…
Juozas P., 2019-07-09 01:38:06
Dėl rūbų – juodas diržas (!?) ir bitininkės gobtuvas. Turi, tik nieks nematė.
Saukos gaila.