Nuolatiniai šios svetainės lankytojai jau suprato, kad šį savaitgalį mudu su močiute aplankėme anūkėlius Stokholme (žinoma, ir dukrą su žentu…). Iš ten pasakojimas apie vaikų diskoteką. Iš ten ir pamąstymai apie trikampį.
*
Kaskart būdamas užjūryje bandau suvokti, kaip ten žmonės gyvena. Geriau? Blogiau? Yra ir elgetų gatvėse, ir latrų parkuose… Bet yra dalykų, kurių galima pasimokyti.
Visada stebina švedų šeimų dėmesys vaikams, bendravimas su savo mažiukais. Neturiu laiko pasidomėti gimimų statistika, bet įspūdis toks, kad ten penkis kartus daugiau žmonių su vežimėliais gatvėse, parkuose, kad ten daug daugiau darželinukų. Neabejoju, kad vaikai yra vienas standaus švediško trikampio kampas.
*
Antrasis kampas – moralė. Negali nepajusti kitokio nei pas mus požiūrio į vagystes, sukčiavimą, nedorybes. Geras antrasis kampas pirmajam kampui, geras!
*
Trikampį užbaigia pramonė, verslas. Pasakyčiau bendriau – ten matai, kad gyvenimas verda, kažkas visą laiką vyksta, juda, kinta. Visi dirba, valgo, važinėja…
***
Tai ir galvoju, kaip mes turėtume susikurti tokį trikampį savo šalyje. Nuo kurio kampo pradėti? Vaikų gimtų daugiau, jiems dėmesio galėtume skirti daugiau, jei gerai „veiktų“ pramonė, verslas, vyksmas. Bet tam, kad tai gerai veiktų, turbūt turi būti geras moralinis, teisinis, teisingumo pagrindas. Bet gal tai gali sukurti tik daug vaikų turintys žmonės, vaikus mylintys žmonės? Trikampis prasideda nežinia nuo kurios vietos…
Pasvarstykite.
Atsakymai
Burgis, 2011-11-24 16:44:34
Reitinguokite… Ypač opozicija! 🙂
skirtumas, 2011-11-24 20:17:44
Apie ta gyvenimo “virima”…
Kaune 350 000 gyventoju, o Stoholme 1.3 milijono.
Tai turbut suprantat kodel tas gyvenimas “verda”.
Zigmantas, 2011-11-25 00:29:36
Su projektu “kinobusas” (http://www.kinobusas.lt/) esu apvažiavęs nemažai Lietuvos miestų ir miestelių. Galiu pasakyt, kad tas ‘virimas’ nepriklauso nuo populiacijos dydžio. Yra ir pas mus miestukų, kuriuose susiformavę stiprūs bendruomeniniai ryšiai ir tiesiog jauste jaučiasi, kad gyvenimas ten nestovi vietoje: žmonės aktyvūs, rengia ir įgyvendina projektus, kalbasi, diskuotuoja. Tai mano supratimu ir yra virimas, kai žmonės mąsto savarankiškai, planuoja, kuria, didžiuojasi savo pasiekimais ir mokosi iš klaidų, o ne mekena kaip avelės. Taigi, aš balsuoju už moralę. Viskas prasideda nuo tos blogio/gėrio linijos, kuri eina per žmogaus širdį. Moralė lemia ir vaikų auklėjimą, ir socialiai atsakingą bei efektyvų verslą, ir kitus sveiko proto atributus.. Man liūdna, kad mūsų švietimo sistemoje nieks nekalba apie moralės reikšmę mūsų gyvenime: laimės supratimą, bendrojo gėrio sąvoką ir pan. Mano mokykloje tikybos ir etikos pamokos buvo pašaipų ir atsipalaidavimo metas.. gaila.
Marius A., 2011-11-25 06:58:17
ir latrų parkuose…
2007-aisiais su šeima ir draugais buvome Portugalijoje, “puslaukiniu būdu” – susiradom skrydį, viešbutį ir 10 dienų lankėme zooparką, Sintros pilį, mokslo muziejų (kuris yra interaktyviai nerealus, beje, http://www.pavconhecimento.pt ), okeanariumą ir t.t. Laikas buvo šiltai pavasarinis (vasario pabaiga, ~15 laipsnių), ir kažkaip su žmona pašnekėjom, kad nors benamių, miegančių stotelėse buvo daug – nematėm nei vieno girto…
Nepraėjo nė pusdienis – grįždami iš vieno muziejaus matome stipriai “įpiešusį”, vos paeinantį bomžą. Einame, šnekamės ir aplenkiant jį, kai išgirsta lietuvišką kalbą, jis mus pritrenkia, be jokia akcento ištaręs: “Nu nich…. sebia, iš kur čia bl… lietuviai?” (kalba netaisyta). Na, mes iš kur – tai bilietus nusipirkom ir atskridome, o kaip vienintelis girtuoklis viešumoje iš Lietuvos atsirado – tai mums buvo klausimas rimtas 😉
Beje – Portugalijoje – dėmesys vaikams nerealus – kavinėse specialūs meniu su specialiomis kainomis, muziejuose paaukštinimai palipti, kad matyti, okeanariume dukros sustojo prie medūzų auginimo centrifūgos – šalia budėjęs tarnautojas iškarto papasakojo (portugališkai), kaip čia kas vyksta, pasakius, kad nesupranta – paaiškino ženklais, ką nori pasakyti…Nerealiai smagu, norėtųsi, kad tai būtų ir pas mus… Gal kažkada…
Mykolas, 2011-11-25 09:15:59
Galiu pakomentuot dėl pramonės ir verslo kampo. Nuvažiuoju į Lenkiją Seinus, Suvalkus – ten viskas “verda” kiek nedidelių parduotuvėlių, mėsos cechelių, duonos kepyklėlių – pasiūla didžiulė, net nežinai ką išsirinkt. Apie turgus nėra net ką lyginti su lietuviškaisiais… Vis dėl to “kolorove jarmarki”. Žmonės moka pirk ir prekiaut. Ir kas gražu, kad dirba šeimos ir jaunos (o pas mus turguose dauguma prekybininkų pensininkai). O ir bendravimas kaskart nuvažiavęs pastebiu besišnekučiuojančius turguje senolius 🙂
petras, 2011-11-25 11:06:18
mariui, būna ir kitaip. buvau prieš metus portugalijoj aplankyt draugės. tai vakare didžiuosiuose miestuose mačiau ne vieną narkomaną. kai kurie tiesiog gatvėj leidosi narkotikus !!! porte (naktį) buvo net “užpuolę” mus, jaunuoliai apmėtė buteliais, bet arčiau nepriėjo (priežastys neaiškios, gezų visur yra). tam pačiam porte ainant sutikom lietuvius, kurie portugalijoj studijavo, labai smagiai ir ilgai pasikalbėjom ant tilto. malonūs žmonės.
beje, savo mieste, vilniuje, mačiau anglus, airius, vokiečius, ispanus girtus ir myžančius gatvėj ant pastatų, kai vaikšto aplink žmonės. ir jie šitai išmoko tikrai ne iš vietinių :P:P
ST, 2011-11-25 17:58:06
Nereikia daugiau vaikų. Ir taip per daug žemėje žmonių.