Ketvirtasis rugsėjis

Rugpjūčio 30, Ketvirtadienis

*

Ak, kokį gražų uždavinį aš ką tik sukūriau ir išsprendžiau!
Beveik kasdien sukuriu po uždavinį arba surandu kokį nors įmantrų interneto platybėse ir išsprendžiu. Šiaip sau…
Bet ne tik uždavinius sprendžiu. Šiandien nuvažiavome į Tymo turgų, prisipirkome „deficito“ (gardi šilta duona su saulėgrąžomis!), vakare važiuosime pasimėgauti mažuoju Mindaugiuku… Ak, koks jis dabar žavingas! Vakar kelias valandas nešiojausi jį kaip „rankinuką“…
*
Ir nebeliko to ilgesio, kuris mane apimdavo trejus metus, kai artėdavo rugsėjo pirmoji… Tiesą sakant, Gimnazijoje ta šventė man nebūdavo labai įsimintina. Nepalyginsi su „Šimtadieniu“, „Paskutiniu skambučiu“ ar net „Lapkritinėmis“. Ir vis tik – tai būdavo lūžis, ženklas, pradžia.
Šiemet irgi bus pradžia – yra laukiančių manęs moksleivių. Aš būsiu su jais! Bet – ne mokykloje… Ir stebėsiuosi, kaip tas žmogus prie visko prisitaiko. Kai klausia „ką veiki?“, aš beveik nieko neaiškinu, nes to paaiškinti ir neįmanoma, ir nesinori, tik galiu pasakyti – veikiu, veikiu, veikiu! Vakare esu sveikai pavargęs ir kupinas įspūdžių. Va taip!
*
Kitą kartą apie rudens pradžią parašysiu kitaip…

 

patiko(27)