Kitokia Roma…

Spalio 17, Trečiadienis

***
Turi būti balansas… Užsiminiau apie gerą viešbutį Romoje, apie gerą maistą, bet…
Atrodo, kad tiesiog netinka, na, netinka ką nors negražaus rašyti apie tą miestą!
O aš parašysiu…
*
Pirmiausia, kiekvienoje vietoje, į kurią tenka pasaulyje nuklysti, aš mėgstu pagyventi lėtai, pažiūrėti atidžiai ne į tai, kas rodoma turistams, kas yra albumuose. Tuo jau sotus!
Taigi ir Romoje stebėjau ir stebėjausi…
* Važiuojame nuo oro uosto kažkokiais šunkeliais, šalutinėmis gatvelėmis (šaunuolis taksi vairuotojas, žinojo, kad mes skubame, todėl taip vežė ir atvežė greitai!) o pakeliui – šiukšlių konteineriai tiesiog gatvėse, tarp sugrūstų automobilių – šiukšlės. O juk čia pat – Piazza del Popolo, Ispaniškieji laiptai, Vatikanas…
* Ne, aš niekada nevairuosiu per Romą! Nėra jokių taisyklių! Nėra greičio ribojimo. Todėl per savaitę prie pat mūsų buvo trys avarijos! Čia pat, va, čia pat, automobilis „nuskynė“ motociklistę, ta guli ant asfalto, iš motociklo rūksta tamsūs dūmai… Bet atsistojo, pasibarė, policija atvažiavo ir visi nuvažiavo… O štai pro mus per stovėjimo aikštelę siauru tarpu atbulas važiuoja automobilis. Dosniai nubraukia savo ir kažkieno automobilių šonus. Važiuoja toliau… Todėl neapdaužytų automobilių Romoje labai nedaug…
* Kai tu veži vaiką vežimėliu, tai labai puikiai patikrini, kaip italai asfaltuoja gatves ir šaligatvius, kaip įrengia grindinius. O, ir aš taip mokėčiau! Bet niekada taip neišdrįsčiau…
***
Žinau, žinau, jūs pasakysite, kad Romoje buvote ir nieko tokio nematėte. Taip, ir mes buvome ten, kur nieko tokio nėra. Bet kitą kartą pabūkite visur ir atidžiau stebėkite…

patiko(22)