Apsidžiaugiau, kad tema “Pedagogų yra, trūksta Mokytojų” jau cituojama ir Gerb. Raimundo Zabarausko tinklaraštyje (http://www.rzu.lt/?2008-11-22). Bet reikia patikslinti…
Mano klausimai Mokytojams nereiškia, kad jie to turi MOKYTI! Jie tai turi MOKĖTI! Ko mokyti – atskira tema. Pažvelkite į skirtingus mūsų Mildutės “mokslus”. Ko ją mokyti, ko ji pati išmoks? Kas jai gyvenime dabar svarbiau: pačiai aptikti, kur tos uogienės, pačiai pasėdėti ant puoduko, išgirsti pianino garsą, su tėčiu pavartyti žurnalą ar pažiūrėti (atsistojus!) į vandenį vonioje?
Pasitikėkime, kad jos Mokytojai (tėvai) ras teisingus atsakymus.
Taip ir su informatika, Gerb. Raimundai: Mokytojas turi tiek daug mokėti, tiek daug žinoti, kad galėtų mokyti taip, kaip ledkalnis – parodydamas tik savo viršūnę. Iš tuščio indo neatsigersi… Todėl ir aš nebedirbu informatikos mokytoju savo gimnazijoje, nors dirbau…
Dabar bent KTU gimnazijoje stengiuosi įgyvendinti tris principus: 1) dėstyti reikia mokslą, o ne nuomonę; 2) bent 70 proc. mokslo turi būti fundamentiniai, ilgalaikiai dalykai, ne daugiau 30 proc. – taikomieji, praktiniai, laikinieji (tai ypač tinka informatikai; apie tai esu skaitęs pranešimą Pasauliniame kompiuterijos kongrese Hamburge); 3) Mokytojas ir tik Mokytojas pats pasirenka, ko ir kaip mokyti – kitaip jis ne Mokytojas, o tik pedagogas.
Trečiasis principas – svarbiausias. Ne Mokytoją reikia pritaikyti programai, o planus, programas – Mokytojams. Žmonės turi dėstyti tai, ką geriausiai išmano – visiems bus nauda. Mokykloje reikia mokyti bazinių dalykų ir to, kam gali rasti gerų mokytojų. Pavyzdžiui, dabar šokti moko maestro Dainius Bervingis – ir ne man ar kam nors kitam paaiškinti, ko ir kaip jis turi mokyti. Bet kaip aš pats norėčiau pas jį pasimokyti…
Trečiasis principas nepaprastai tinka informatikai, todėl mums nėra dėl ko ginčytis, Gerb. Raimundai.
Atsakymai
Raimundas Zabarauskas, 2008-11-23 14:09:30
„Ne Mokytoją reikia pritaikyti programai, o planus, programas – Mokytojams. Žmonės turi dėstyti tai, ką geriausiai išmano – visiems bus nauda.“
Gerbiams Broniau, šis sakinys man šiek tiek kvepia viduramžiais; tiksliau būtų pasakyti, informatikos (ar kurio nors kito) dalyko atsiradimo pačia pradžia, pirmaisiais įvedimo metais.
Ar tikrai geriai Jus suprantu? Ar iš tiesų manote, kad švietimui nereikalingi vieningi standartai?
Burgis, 2008-11-23 15:17:44
Viduramžiai… Kiek puikių atradimų, išradimų! 🙂
Ne, Gerb. Raimundai, tai ne viduramžių, tai XXI amžiaus požiūris: niekas, išskyrus profesionalą, nežino, ko ir kaip mokyti. Nieko naujo neatradau – meno srityje seniai taip yra. Apie artistus sakoma: V. Noreikos mokinys, G.Padegimo mokinys, E. Nekrošiaus mokinys… Norėčiau būti R. Zabarausko mokinys, V. Dagienės mokinys…
Standartai yra ir turi būti.Taigi gamą išmoksta ir primadonos… Bet standartai: 1) neturi varžyti profesionalo improvizacijų; 2) turi reglamentuoti tik tuos 70 proc. “klasikos”.
matematikos mokytoja, 2008-11-23 15:56:02
Atsiprašau, įsiterpsiu į jūsų diskusiją. Standartai neturi ir nevaržo profesionalo improvizacijų, bet pristabdo, kad su tomis improvizacijomis neužsimirštų ir “nenuvažiuotų į pievas”. Iš kitos pusės, nekūrybingasis žino, ką būtinai privalo atlikti.
Sakykime, man labai patinka mastelio simetrija, bet pagal programą turiu vaikus visų pirma išmokyti lygumo simetrijos, o tik po to, jei liks laiko, supažindinti su fraktalų grožiu.
Raimundas Zabarauskas, 2008-11-23 20:37:34
Gerbiamas Bronislovai, tarkime, esate švietimo ministras ir turite sumą X. Kurį kelią pasirinktumėte:
A) Brangiai samdyti A virtuozų (katrie nevaržomai improvizuoja, tarkime 30% (regis, pirma turėjote omeny didesnį skaičių?)), mokytojus iš mažosios raidės – atleisti.
B) Saują virtuozų pasodinti kurti metodikos, o santykinai pigiau pasamdyti B pedagogų (ne Mokytojų), sugebančių tik įgyvendinti virtuozų sukurtus standartus.
Tikriausjai suprantate, kad B>A?
Burgis, 2008-11-23 21:17:21
Gerb. Raimundai, aš pradėčiau ministro veiklą kitaip: sumažinčiau ministeriją iki nedidelio mokamų paslaugų biuro, sumažinčiau mokymo dalykų kiekvienoje klasėje (pradedant nuo penktosios; pradinės mokyklos neįsivaizduoju…) skaičių iki 5-6, informatika iki gimnazijos būtų tik būrelių tipo, daugybę pedagogų atleisčiau, o sutaupytas lėšas skirčiau tiems, iš kurių galima išugdyti Mokytojus. Paprasta.
Raimundas Zabarauskas, 2008-11-24 05:21:57
Kitaip sakant, atotrūkį tarp švietimo dokumentų ir realybės norite naikinti, paprasčiausiai įteisindami realybę…
Tam tikra prasme su Jumis sutinku: nepritariu privalomo mokymosi iki 18 m. idėjai, nesuprantu, kodėl net 12 m. reikia laikyti mokyklose populiaciją, kurios pusė per matematikos VBE tesurenka varganą sveiko proto pademonstravimo nuošimtį.
Vis tik Jūs ją turite, tą rinktinio kontingento suteiktą požiūrio prizmę. Jūsų mokiniams tai gerai, bet visai sistemai?
Burgis, 2008-11-24 10:03:42
Sistemai: absurdas tikėti, kad bet kas gali studijuoti universitete. Tai turi būti siekiamybė, bet ne galimybė. Nereikia visuotinio vidurinio mokslo tokio, koks jis dabar yra (nėra jokio vidurinio mokslo!). Reikia profesionaliau ir kuo anksčiau pradėti rengti profesionalius darbuotojus (kaip čia nepriminti: Billas Gatesas dirbo, kai kiti studijavo…).
Vainius, 2008-11-24 16:04:44
O kur bendras išsilavinimas, kultūra, inteligencija? Kas dėsis su vaiko dvasia, kuris jau nuo kokios aštuntos klasės mokysis vien, pavyzdžiui, matematiką, fiziką, inžinerijos pagrindus, etc.?
V., 2008-11-24 16:42:29
Manyčiau, žmogaus kultūrą, dvasinį pasaulį labiausiai ugdo menai. Visokie. Visi. Kartais sakoma, kam iš vaiko daryti muziką ar dailininką, iš to duonos nevalgys, atseit neturi gabumų. Bet juk iš matematikos, fizikos, chemijos ecc, irgi “duoną valgo” vienetai, irgi nedaugelis turi gabumų, pvz., matematikai…
Bendram išsilavinimui kažin kas svarbiau…
Jovita, 2008-11-24 17:14:13
Labai susidomejusi skaitau sia diskusija. Maza ka nusimanau sioje srityje, tad noreciau paklausti, – o kuo skiriasi mokytojas nuo pedagogo? Noreciau suzinoti paprasciausia apibrezima…
V.- Jovitai, 2008-11-24 18:06:43
Tarptautinių žodžių žodynas:
Pedagogas gr. paidagogos – vergas, lydintis šeimininko vaikus į mokyklą; auklėtojas
-
Įvairių mokyklų ir priešmokyklinių įstaigų auklėtojas, mokytojas, dėstytojas;
-
Pedagogikos specialistas.
Pedagogika – kryptingo ir sistemingo žmogaus auklėjimo (ugdymo) mokslas, tiriantis auklėjimo tikslus, uždavinius ir dėsningumus, mokymo turinį, procesą, principus, metodus.
Apie tą vergą… tai daug teisybės… :)))
Burgis, 2008-11-24 19:32:47
Jovitai ir kt.: bušido Mokytojas, tikėjimo Mokytojas, dainavimo (profesionalo) Mokytojas, o mokykloje – tik pedagogas. Čia ne vien žodžių žaismas, tai giliai paslėpta gėda kiekvieną pedagogą (žr. V. pateiktą apibrėžimą) vadinti Mokytoju. Nes Mokytojas ar tik mokytojas – vis tiek jau įpareigojimas ir įsipareigojimas: mokinys turi gerbti mokytoją, klausyti jo, atlikti jo nurodymus, mokytojas turi duoti, pakylėti, sutaurinti. Praradus šį ryšį ir šį atstumą, lieka tik pedagogai ir paslaugos gavėjai…
Jovita, 2008-11-25 15:55:14
Aciu uz apibrezimus. Kiek panasumu visose profesijose! Vieni dirba tik del pinigu, kiti is pasaukimo. Vieni vergai, kiti uzsiima megstama veikla… Aisku, tai tik krastutinumai.
Vieni mokykloje “atsimoko”, o kiti tiesiog dega smalsumu. Bet ar visiems reikia Mokytoju (ir mokykloje, ir daug veliau)? Ar visi jiems subrende? As manau, kad direktoriaus isvardinti Mokytojai rekansi mokinius… Kur klystu?
Aurelija, 2008-11-25 17:11:20
niu visi žinot, kaip aš nemėgstu pedagogu…Kaip dabar atsimenu, kad kaip tik mokyklos laikais gaudavom vieną tokią, tai pirmiausia ką ji (dažniausiai būdavo ji) padarydavo, tai atsiversdavo dienyno skyrių, kur surašytos tėvų darbovietės 🙂 Ir jau tada kentėdavom atsakančiai tie, iš kurių tėvų buvo galima nors kiek gero gauti 🙁 🙁 🙁 ir atsitik tu man taip, kad mano Tėvelis langus naujus plastikinius statydavo – tai tam vargšui teko kone visiems mano mokytojams langus nemokamai sustatyt. Mamytė pasakodavo, kad ateidavo, brangią rankinę ant stalo teškia ir saldžia šypsena besišypsodama sako “o aš jūsų dukrytę mokau”…o kai Tėvelis jau imdavo sąskaitą rašyti tai sakydavo “oi oi oi…kaip mums algų nemoka, kiek mažai gaunam” (tikrai kiek mokiausi čia bus kažkur nuo 1991 m. visi pedagogai mažai gaudavo). Na ką jau darysi, nusileisdavo mano Tėvai ir sąskaitos nerašydavo, neimsi gi iš vargšų…ir šiaip baisoka dėl mano ir sesers trimestrų būdavo…
Sakau Jums, tai buvo šioks toks reketas 🙁
Na bet aišku buvo ir tų, kurie turėjo šiek tiek sąžinės ir visa, ko reikalaudavo tai daryti namų darbus ir mokytis 🙂 …arba…jau turėjo kito tėčio sustatytus langus. 🙂
Gerb. mokytojai kurie lankoties šioje svetainėje 🙂 Tikiu, kad visi esate puikūs profesionalai, tačiau yra viena taisyklė, kurią Jums leidus priminsiu – tėvai ir mokytojai turi kooperuotis ne savo interesų, o vaiko interesų naudai 🙂
Burgis, 2008-11-25 18:07:29
Aurelijai: taip, taip, taip! Tai ir yra didžiausia švietimo gėda! Gėda ne tik dėl to, kad kai kurie mokytojai taip elgiasi, bet gėda ir dėl to, kad niekas niekur niekada to nenori pripažinti. O kenčia tūkstančiai sąžiningų, darbščių, gabių, dorų mokytojų…
Taip, gerb. Aurelija, tėvai turi išdrįsti apie tai prabilti, net jei tai pavienis faktas. Tą piktžolę išraučiau bematant su visomis šaknimis.
anupriute, 2008-11-25 19:22:27
Netikiu Aurelijos pasaka. Nebent tai akmuo į pradinukių daržą… Dalykininkai- išdidūs, jie sau to neleidžia.
Nežinau kaip išlaikėte,Jūs Aurelija, egzaminus.Nenoriu tikėti, kad tėvelio langai( jei taip buvo) Jums padėjo.Greičiau- NEPADĖJO…
Galite žadėti ponui B.Burgiui,kad Jūsų tėtis Jo sūnaus statomam namui medinius ir dar paauksuotus langus sudės.Deja, esu įsitikinusi, kad nei į KTUG nepriimtų, nei 100 procentų egzaminų neuždirbtų…
V., 2008-11-25 21:00:24
Na, man irgi sukėlė didelių abejonių Aurelijos parypavimai. Taip jau “kone visiems mano mokytojams” ir teko tuos langus sudėti, ar ne?
Oi, kokie visi baisuokliai buvo! :)))
Kitas klausimas, KAIP reikėjo mokytis, kad visur reikėjo “tempti” pažymį ??!!!
Tiesa, kai pati mokiausi – bet tai buvo dar rubliniais laikais, plastikinių langų niekas nesapnavo – mūsų klasės “auklėtoja” panašiai elgdavosi, užsisakydavo dovanų tai grandinėlę, tai dulkių siurblį, tai televizorių (baigiant mokyklą)- bet tik ji vienintelė. Dabar, kai turiu labai daug pažįstamų mokytojų – gerų draugių ir šiaip kolegų – tai NĖ VIENO neįsivaizduoju taip “reketuojančio” mokinių tėvus.
O tėveliai, beje, galėtų būti išdidesni – ko jau čia bijoti dėl nuosavo vaiko pažymių? Nereikia kišti – nereikės verkti, kad “reikia duoti”. Čia nematau jokių problemų.
Burgis, 2008-11-25 21:13:59
Ačiū, Anupriute, tai didelis komplimentas man ir gimnazijai. Ir Mokytoja V. teisingai sako – mes savo gimnazijoje esame per gerai įsitaisę, kad “imtume”… O jei kas “ima”, aš nežinau, bet toks žmogelis tik užuojautos vertas – neįgalus matyt…
GL, 2008-11-25 21:20:38
Labai idomi diskusija, ir nemazai idomiu ideju. Gal butu ne pro sali nusiusti nuoroda kokiam Steponaviciui… 🙂
Tik nelabai supratau sita: “sumažinčiau ministeriją iki nedidelio mokamų paslaugų biuro” – kodel paslaugos ministerijoje turi buti mokamos? (tai truputi kvepia fundamentaliu libertarianizmu :))
Siaip manyciau kad tai, kiek mokytoja(s) turetu remtis programa, o kiek savo patirtimi/improvizacijomis priklauso nuo 2 dalyku: 1) tos programos kokybes ir lankstumo, 2) pacio(s) mokytojo(s) ziniu, patirties ir kurybingumo.
Taigi ko reikia siekti – kad abu sie aspektai butu kuo aukstesnio lygio, ne vien kad programa butu naudojama daugiau ar maziau.
Del 70% ir 30% – sutinku, tik kartais nelengva nustatyti, kas yra fundamentalu, o kas pritaikymai. Ypac tokiuose naujuose dalykuose kaip informatika ar neuromokslas/psichologija. Manau esme ta, kad turetu buti mokomi faktai ir igudziai (loginio mastymo, analizes, mokslinio metodo), o jeigu taip pat pateikiamos mokytoju nuomones, turi buti aiskiai pasakyta, kad tai – vien nuomones.
Del svietimo reformos – na tikriausiai paprasciausiai atleisti daugybe pedagogu (net ir netikusiu) yra nelabai realu; bet kas butu realiau – nustatyti modernius (ir be abejo realius!) kvalifikacijos ir darbo metodu standartus, kurias visi dirbantieji privaletu atitikti ir naudoti. Tokiu atveju dalis ‘prastu’ pedagogu arba nesugebetu, arba nenoretu tinkamai adaptuotis ir del to turetu iseiti…
Aurelija, 2008-11-25 22:03:58
Koks keistas pasipiktinimas iš realių faktų vykstančių mokykloje!!!! Nei vienai iš čia besilankančių mokytojų netaikiau savo pasisakymo 🙂 Nes Jūs manęs nei mokėte nei ką (baigiau mokyklą Vilniuje) 🙂 Aš tik išdėščiau savo patyrimą! O šiaip jei jau kalbant apie švietimo sistemą apskritai, tai negi pamiršote, kaip patys buvote mokiniai, kaip Jūsų vaikai mokėsi?
Ir galų gale…ką turėjo mano tėvai daryti? Kas keisčiausia, kad nei sesei, nei man pažymių “tempt” (o tiesa, iš kur žinote, kaip jie tempiami) nereikėjo, bet tėvai bijojo…Iš tiesų, kaip tėvai, o ne kaip mokytojai, pasakykit ką tėvam daryti? Kur eiti? kur kreiptis? kaip faktą įrodyti?…gerai jei direktorius p. Burgis, o jei tai paprasta Vilniaus vidurinė???
Ach…ir jei jau paminėjom pažymių “tempimą”…O kas nors ar kontorliuoja, kaip už ką ir kodėl parašote pažymį? Keista…bet mokytojai kartais apsimeta, kad nieks nemato kaip proteguojamas vienas ar kitas moksleivis??? Keista, labai keista…Jau jūs nepykit, bet šaukštas deguto labai gadina medaus statinę…
Neprisistatantysis, 2008-11-25 22:26:20
—
Turbūt ne man vienam taip atrodo, kad svarbiausia, ko išmokom iš Mokytojų, buvo ne konkretaus dalyko žinios. Kai kurie iš mano Mokytojų manęs paties nemokė jokio konkretaus dalyko, kai kurie net nebuvo pedagogai… Bet nenorėdamas per daug nukrypti nuo temos, noriu papasakoti apie savo lietuvių kalbos mokytoją.
Neabejoju jos profesine kvalifikacija, bet mane ji išmokė ne lietuvių kalbos, net ne meilės lietuvių kalbai. Buvo svarbesnių dalykų. Pavyzdžiui, ilgai nesupratau, kodėl ji kiekvieną mielą rytą važiuoja iš Miesto į mūsų — tikrąja to žodžio prasme — nutriušusią kaimo mokyklėlę. Ilgai nesupratau, kaip ji sugeba nepavėluoti — ar lietus, ar šaltas vėjas… Visada tiesi ir teisinga. Bet Mokytoja ją vadinu ne tik dėl jos profesinės kultūros. Man ji Mokytoja, visų pirma dėl to, kad prieš ją jaučiausi Asmenybe. Ne šiaip kartą ar du, o nuolat.
Tarkim, toks atvejis. Užduota mums mintinai išmokti bent penkių posmelių Salomėjos Nėries eilėraštį.
Eilėraščių sakymo diena. Mano eilė. Atsistoju. Reikšmingai kosteliu.
— Salomėja Nėris. Lauk manęs.
Jau užverčiu akis, jau sakysiu, ir visai netikėtai:
— Visą moki? – petraukia mane Mokytoja.
Aš — kaip įmanoma kukliai:
— Visą*.
— Šaunuolis. Kokiam pažymiui moki?
Visi žiūri į mane į mokytoją, į mane į mokytoją.
— Nežinau, lygtais penketui…
— Gerai, Penketui tai penketui. Rašau penkis, — neskubėdama palinksta virš žurnalo Mokytoja.
— Mhm mhm. Ačiū… — sulemenęs susileidžiu į suolą.
Klasiokai šoke. Aš irgi — lengvai trinkteltas…
Taigi. Tą dieną supratau, kad yra penketai, ir yra penketai, kurie įeina į istoriją**. Per vieną sekundę supratau, kas yra garbė, orumas, reputacija, ir ką jie duoda…
Nežinau, ar tąkart būčiau susilaukęs tokio siurprizo, jei būčiau išmokęs tik reikalaujamus penkis posmelius. Smulkmena, aišku, bet kodėl mokiausi daugiau, nei buvo liepta? Man atrodė kažkaip nepadoru gražaus kūrinio išmokti tik pusę – nepagarba autorei… Bet pranokti Mokytojos lūkesčius — irgi jausmas geras…
Nežinau, ar šiais laikais būsimieji mokytojai mokomi tokio „pedagoginio triuko“. Turbūt ne. Nemanau, kad ir tada kas mokė. Tiesiog yra mokytojai, ir yra Mokytojai ***. Žmonės, nesitapatinantys su savo socialine role; nesidangstantys taisyklėmis, institucijos suteiktomis galiomis, o institucines negalias tirpdantys autoritetu, charizma ir, jei leisite, vidine šviesa. Žmonės, kurie taisykles ne laužo, o jas pranoksta.
Be jokios abejonės, kad būtų geras mokytojas, žmogus turi išmanyti savo dalyką ir turi mokėti mokyti. Deja būti Mokytoju niekas specialiai nemoko. Ir išmokyti negali. Kaip menininkų niekas nemoko kurti šedevrų, mokslininkų niekas nemoko gauti Nobelio premijas, taip pedagogų niekas nemoko būti Mokytojais! Kam gaunasi, tai gaunasi.
Antra vertus, manau, gerą mokytoją ne kiekvienas mokinys pavadins savo Mokytoju. Tai asmeniška, ir, įtariu, poveikis abipusis. Tai rezonansas, sinergija, sielų giminystė.
Taigi, svarbu ir kvalifikacija, ir pašaukimas, ir tinkamos sąlygos. Galų gale, kad realizuotų savyje Mokytoją, geras mokytojas turi sutikti tikrą Mokinį.
_
- Salomėja Nėris, „Lauk manęs“ (devyni stulpeliai).
** Manau, kad pažymys nebūtinai turi būti maksimalus, kad įeitų į istoriją…
*** Analogiškai — yra mokslininkai ir yra Mokslo žmonės, yra dvasininkai ir yra Sielos vedliai, yra muzikantai ir yra Virtuozai, _et cetera_.
_
Rasa, 2008-11-25 22:37:40
Kad ir koks nervas mane šiandien ima 🙂 vis vien labai smagu vėl pamatyti “neaiškaus” protingus pamąstymus… 😀 Aš net nesikabinėsiu!
V., 2008-11-25 22:49:47
O aš “kabinėsiuos”. Prie Aurelijos. Na, niekaip nesuprantu, UŽ KĄ tie jūsų tėvai turėjo “duoti” ir ko jie bijojo?! Ar jus ir seserį būtų išmetę iš mokyklos? Ar būtų parašę neigiamą pažymį už nieką? Ar vietoj 8 septynetą, ar vietoj septyneto penketuką?
Manau, kad jūsų tėvai paprasčiausiai neturėjo savigarbos. Nereikia būti avimis.(Apie mokytoją – reketininkę čia net nekalbu).
Ir – nors ne pažodžiui, bet cituoju “klasikus” – nesileisk žeminamas ir niekas tavęs nepažemins. (B.Burgis).
V., 2008-11-25 22:53:15
P.S. Tiesa, Aurelija klausia, ar pamiršome, kaip patys mokėmės, kaip vaikai mokėsi.
Tai mano dukra ketvirtakursė, o sūnus aštuntokas. Niekada niekas nieko neprašė ir nereikalavo, o aš pati nesusipratau, kam reikia, dėl ko reikia… Gėlės rugsėjo pirmąją čia nesiskaito.
Mano pačios patirtis – tai tik VISOS KLASĖS dovanos “auklėtojai” per jubiliejus ar baigus mokyklą.
Neprisistatantysis, 2008-11-25 23:06:28
_**** Beje, čia iš tų laikų, kai penketukas buvo maksimalus pažymys. 😉_
Rasa, 2008-11-25 23:19:53
V.: kartais visai reikia padėti Mokytojams, tik kitu tikslu, ne iš baimės ir ne savanaudiškais tikslais. Mano sūnaus kl.vadovės tokia vargšiška klasė, kad aš per prievartą įkišau tai mokytojai pinigus, kad nusipirktų bent gražią ir patogią kėdę 🙂 Tai tikrai neatsilieps mano sūnaus mokslui, nes jis kitu lygiu pasiėmė jos dėstomą dalyką, ji net nemoko jo. O myli jį ir šiaip, nors jis, mano nuomone, blogas mokinys 🙂 Ji visus savo mokinius myli.
Gaila, kai vaikai girdi ( o jie visad visko girdi 🙂 negražias mokytojų kalbas… Kartą dukra pasakojo, kaip ji netyčia išgirdo jos buvusios kl. vadovės pokalbį su kita mokytoja. Kita mokytoja klausė, ko ji nori dovanų nuo mokinių, gal ko iš auksinių papuošalų? O Mokytoja atsakė, kad ji viskam užsidirba, jai nereik jokių dovanų, tik klasei daug ko reikėtų… Bet ji niekad nieko neprašė! O Mokytoja ji buvo puiki, tik prastoj mokykloj. Dabar internete apie ją kaip tik ieškojau, radau, kad buvo tarp geriausių mokytojų 2002m. greta daugelio puikių ir jūsų gimnazijos mokytojų… Kažkaip gaila pasidarė ir šilta širdy. Nupirkau, gerai pareketavus tėvus ( jų irgi būna labai nesupratingų) pačias gražiausias, kokias tik radau užuolaidas klasei. Visiems buvo smagu.
matematikos mokytoja, 2008-11-25 23:24:00
Neprisistančiajam. Jūs kaip visada teisus. Gaila, kad Jūsų nėra mokykloje (plačiąja prasme). O gal…? Tokie Mokiniai kaip Jūs visada ir visur sutinka savo Mokytoją arba padeda jam juo tapti.
matematikos mokytoja, 2008-11-25 23:25:11
Neprisistatančiajam.
Lietuvaite, 2008-11-25 23:30:44
O aš nesuprantu, kodėl Aurelija užsipuolama. Reketas mokyklose egzistuoja – čia faktas. Aš nekalbu apie KTUG, bet daugelyje mokyklų, tai tikrai rimta problema. Suprantama, kad mokytojų atlyginimai nedideli, gyvent sunku, bet reketuoti tėvus, nėra išeitis, mano nuomone.
V.> Ir kaip Jūsų manymu tėvai gali atsisakyt ir kažko nedaryt, kai žino, kad vėliau gali nukentėt jų vaikas?
V. -Lietuvaitei ir kt., 2008-11-26 01:07:38
Nesuprantu. KAIP gali nukentėt tas vaikas, jei normaliai mokosi? Mokytoja “užsisės”? Skriaus? Tyčiosis? Mažesnius pažymius rašys? Nejuokinkit.
Tėvai pilni baimės dėl visko, patys nori įsiteikt, tai kiša reikia nereikia. Mano vaikai mokosi kitur, paprastose mokyklose, ne KTUG.
Čia gal aš tokia “durna”, bet kai man sako, kad gydytojams irgi visada reikia “duoti”,- nesuprantu. Daug reikalų su jais turėjau, ir operacijų, bet vis nemačiau, už ką “duoti”. Kai vienam primokyta pabandžiau “paduoti”, tai jis vos iš kabineto manęs neišmetė. Sako, jei biudžetininkas iš biudžetininko pradės imti, bus pasaulio pabaiga, mes žinom, iš ko imti, nesirūpinkit.
Suprantu, kad tai gal išimtis, bet su tais nuolatiniais “davimais” patys tvirkinam “ėmėjus”. Na, kita vertus, liga yra liga. Yra apmokamų gydymo įstaigų, tai kasoj susimoki.
O mokykloj? Gal tos Aurelijos tėtis vienai auklėtojai langą padarė, bet kad VISIEMS MOKYTOJAMS?
O kad klasėms daug ko reikia (ne mokytojams asmeniškai), tai nežinau, ar čia reketavimas – žaliuzės, užuolaidos, normalios grindys, kita įranga. Juk ne mokytojai sijonui. Tie patys vaikai mokosi toj klasėj – jiems ir reikia normalesnių sąlygų.
Kai sakot, kad šioks toks reketas mokyklose yra – taip, gali būti, bet kad dauguma žmonių tebėra avys – taip. Ar bandė kas pasipriešinti? Patys stengiasi įsiteikti, atseit, vaikui gera daro… palenkia kaklus – gerai jau, tepjaunie…
Vainius, 2008-11-26 05:06:24
Neprisistatančiajam.
O man tai visada patinka sakyti eilėraščius, ypač, jei jis toks gražus kaip “Lauk manęs”, tai visai nebūčiau patenkintas, jei neduotų pasisakyt 🙂
Bet šiaip labai smagu skaityti gražius atsiliepimus apie Mokytoją 🙂
Rimantė, 2008-11-26 16:47:47
…Praėjus daugeliui metų po KTUG baigimo, teko išgirsti gandus apie tai, jog šioje mokykloje šiais laikais kyšius jau ima. Et, ir ko tik tie žmonės neprišneka – pabandytų realiai direktoriui kyšį atnešti, tai tektų ištisą paskaitą a la Burgis išklausyti, o tai – ne silpnų nervų žmogui 🙂
Burgis, 2008-11-26 16:48:58
Nu, “Nepri…”, aš jau pradedu tikėti mistika! Visiška mistika, kad aš dažnai studentams taikau Jūsų aprašytą metodą, taip šokiruodamas tautą, bet vieną iš jų visam gyvenimui įtikindamas, kad yra laimingų valandų, už kurias paskui atsilyginsi… Bet jau mistikų mistika, kad kaip tik užvakar savo penktokams (turiu tokius tris draugus, su kuriais bendrauju…) uždaviau per savaitę išmokti būtent “Grįšiu” ir iš 9 posmelių palikau 6, nes tie maniškiai – ne tokie kaip “Nepris…”. O aš kaip “Nepris…” – ilgai galvojau, ar verta ištrinti tris posmelius.
Neprisistatantysis, 2008-11-26 19:39:02
Visi mes esam susisiekiantys indai…
Andrius, 2008-11-27 15:14:46
Ir aš atsimenu Burgį per paskaitą, duriantį pirštu į pirmą pasitaikiusį studentą (ar taip bent jau atrodė) ir klausiantį: Tu! Kiek nori gaut iš koliokviumo?
Tas atsako, kiek nori, o Burgis sako: “Užsirašyk kad nepamirštum”. 🙂
Vilma, 2008-11-27 18:47:46
Dabar viskas šiek tiek sudėtingiau, reikia naujo požiūrio mokytojų, kaip ir Neris šiandien šiek tiek kitaip skamba:
Nemune, sakai, ledai išplauks….
Ir puiku. Tegu sau skradžiai plaukia.
Tu manęs vis viena nebelauk,
Jeigu nori nusikirpk ir plaukus.
Drabužius į komisą išnešk,
Žiedą nusimauk, iškeisk į sviestą,
Tik nesitikėk- negrįšiu aš.
O jei grįžčiau- pasitrauk iš miesto.
Vasara, sakai, basa bėgios…..
Na ir kas? aš irgi bėgau basas,-
Juk kiekviena sykį po algos
Ir batus atimdavai, ir pasą.
Bus ruduo, sakai , atjos šiaurys….
Gali būti:Šiaurys, Vakaris, Jonas…
O kada pirmasis sniegas kris,
Suskaičiuosi: pilnas eskadronas.
Akmenys paplentėm kauks? Ak, duok
Man ramybę.Nenervuok manęs.
Pats kaukiau aš, kai nagais veiduos
Išrašei man tulpes, ramunes.
Netgi jeigu sužaliuos lazda,
Su kuria kadais kirtai man protą,-
Aš negrįšiu niekad. Niekada.
Nusibodo.
J. Erlickas
P.S. ačiū už pedagogo “apibrėžimą” – tik kodėl dar vis universitetai pedagoginiai – ruošia vergus?
Burgis, 2008-11-27 19:39:22
Vlmai: ačiū, gerą (turiniu, bet, deja, ne eiliavimu…) eilėraštį priminėte. O universitetai vergus ruošia todėl, kad iš tos žaliavos, kurią gauna, nieko daugiau paruošti negalima…
AŠ, 2008-11-28 19:25:34
Direktoriau,
kam dirbate organizacijoje, kuri ruošia TIK vergus?
Kodėl Jūs kaip prof. Daujotis TIK peikiate universitetus, kurie Ji/Jus maitina?
Nesuprantu.
Juk galima ten nedirbti – yra toks pasirinkimas.
AŠ, 2008-11-28 19:30:12
Direktoriau,
kodėl dirbate universitete, kuris ruošia TIK vergus?
Kodėl Jūs kaip visur besireiškiantis prof. Daujotis dergiate tą vietą, kuri Jus/Jį maitina?
Nesuprantu. Jul visuomet yra pasirinkimas: galima iš ten išeiti.
Burgis, 2008-11-28 19:39:17
Profesoriau,
net ir chemikui reikėtų kalbėti tiksliau:
-
aš nedirbu pedagoginiame universitete;
-
aš nieko, įskaitant universitetą, nedergiu;
-
išeiti ir netekti teisės sakyti – aš žinau, apie ką kalbu? Kodėl turėčiau kam nors leisti visuomenei meluoti, o ne pasakoti, kaip yra iš tiesų? Ar Jūs ką nors iš mano sakymų kada nors argumentuotai paneigėte? Nepamenu…
-
Kol dirbu – dirbu kiek galėdamas geriau. Manau, kad tuo nei universitetui, nei švietimo sistemai nekenkiu. Jei būtų kitaip – tai juk atsirastų, kas pašalina, oi, atsirastų…
AŠ, 2008-11-28 22:03:34
Direktoriau,
rašėte “dėstyti reikia mokslą, o ne nuomonę”. Tai galima suprasti taip: reikia skaityti tai, kas parašyta, o ne tai, ką noriu kad būtų parašyta. Nepykit, bet dar kartą perskaitykite ką rašiau: būtent nėra žodžio PEDAGOGINIO. Beje, tai irgi universitetai. Ir iš ten daugiausiai ateina mokytojai (būna ir gerų). Ir KTUG čia tokių daugiausia.
Tai čia buvo apie tikslumą (tai kaip sakydavo Narkeviėius sena diskusija tarp matematikų ir chemikų).
Aš niekuomet nesakiau, kad universitetuose viskas gerai. Tačiau kuo toliau, tuo daugiau matau, kad vergų mažėja (bent chemikų – ir studentai geresni ateina. Jei buvo vienas procentas gerų, tai dabar jau net du). Jei norite ką keisti, tai pirmiausiai pradėkite nuo mažesnio dalyko, t.y. matematikos ir jos mokytojų. Aš tai darau devintus metus kasmet organizuodamas chemijos mokytojams konferenciją. Po truputį gerėja. Bet ko gero dar reikės kokių penkiasdešimt metų. O Jūs norite visą sistemą keisti iš karto. Palokite tai rėksniams Daujočiams ir Adomėnams.
GL, 2008-11-28 22:58:16
Keisti reikia ir sistema, ir viska po truputi nuosekliai. Siaip pastebejau, kad lietuviai labai daznai apie save (ir savo salies institucijas) galvoja blogiau, negu yra realybej (ar kad ir palyginus su ES naujuju saliu vidurkiu). Neveltui yra posakis ‘Lituanus Lituani lupus est’… Paklauskite, kokiu bulgaru, rumunu – manau jie apie situacija ju salyse atsilieps geriau, nors realybeje yra blogiau nei Lietuvoje… Ar kad ir Kinijoj – dauguma zmoniu gerai zino situacija, bet neretai bando zvelgti bent is dalies “per rozinius akinius”.
Pokyciai vyksta, bet gana letai, ir mano manymu ko reiketu siekti (ir apie ka diskutuoti) – ka padaryti, kad jie vyktu kur kas greiciau ir efektyviau. Ir tam tikslui reikia ieskoti bendraminciu (kad ir paciuose universituose ar net valdzioje, galbut nuo siu metu :)), ir tokiems esant bandyti veikti, o ne uzsiimti tarpusavio vaidais ir asmeniskumais (kaip oranziniai Ukrainoje :] ). Mano bendradarbe is Graikijos mano, kad jos salis praranda daug efektyvumo (ir del to nelabai progresuoja), nes zmones (ypac politikai) labai daznai uzsiima filosofavimais, o ne konkreciais darbais ar diskusijomis apie konkrecius dalykus. Butu gerai, jei Lietuvai pavyktu to isvengti 🙂
Burgis, 2008-11-28 23:00:57
Vargas man su profesorių logika… 🙂
Cituoju: Vilma: tik kodėl dar vis universitetai pedagoginiai – ruošia vergus?
B.B.: O universitetai vergus ruošia todėl, kad iš tos žaliavos, kurią gauna, nieko daugiau paruošti negalima…
Tai ar čia kalbama apie VISUS universitetus, ar apie pedagoginius, Profesoriau? Sunkiai įsivaizduoju, kaip Jūs susiejote mano ruošiamus elektrikus su vergais.
AŠ: Jūs norite visą sistemą keisti iš karto. Palokite tai rėksniams…
B.B.: Taip, aš noriu keisti visą sistemą iš karto, bet loti nemoku, Jūsų rėksniu nevadinu ir neprieštarauju, kad keičiate tik chemiją…
Suprantu, Jums keista, bet aš Daujočio ir Adomėno nuomonę vertinu ne mažiau nei Jūsų.
Debatuose, Kolega, siūlau elgtis taip, kad ir vaikai, ir anūkėliai mums priekaištų neturėtų. Ačiū.
Klausimai…, 2008-11-29 01:47:35
p. Burgiui:
p. Burgi, manau, kad jis norėjo parašyti “palikite”, o ne “palokite” – vietoje “i” nuspaudė “o”. Tas “palokite” profesoriui netinka …
GL, 2008-11-29 03:14:39
Net jei ir tarp, zodis “reksniai” irgi nelabai tinka, kalbant apie siuos zmones… (nesvarbu ar ju kritika sistemos atzvilgiu patinka, ar ne)
Pagaliau visi mes diskutuojantys (tikiuosi) norime geresnes sistemos ir geresnes kokybes, tai kodel nesusikoncentruoti ties tuo, kaip greiciau, efektyviau, ir realistiskiau tai pasiekti… (kad is vienos puses, tai neuztruktu 50 metu, o is kitos, kad nereiketu dabartines sistemos visiskai sugriauti ir viska kurti is naujo)
Ir svarbiausia – maksimaliai vengti asmeniskumu. Man kartais atrodo, kad kai kurie diskutuotojai dazniausiai raso tik oponuojancius komentarus, nesvarbu ar ju nuomone is tiesu jau tokia skirtinga ir ar ji paremta gerais argumentais… (tuo tarpu kai kurie kiti raso daugiausiai tik simpatizuojancius) Negi taip sunku pabandyti buti objektyviems? 🙂
AŠ, 2008-11-29 11:31:42
Direktoriau,
nereikia čia taip “putoti” (yra toks lietuviškas žodis. Mėgstate panašius duoti išsilavinimo testuose stojant į G) dėl padarytos rašybos klaidos (Jūs irgi ne šventasis ir diskusijose dažnokai pasitaiko tokių klaidelių).
Dar kartą kartoju: kodėl docente dirbate vergus ruošiančioje mokymo įstaigoje?
Dėl sistemos pakeitimo: norite ją pakeisti, o ką docente padarėte asmeniškai dėl matematikos. Juk pats matote kokia padėtis šalyje su matematika: nei mokiniai gerai ją žino, nei mokytojai.
Dėl rėksnių: daugiau kaip dvylika metų pažįstu chemiką Daujotį. Jis nieko nepakeitė, tik nustatė žmones prieš save. Tokiu būdu savo laiko limitą išsėmė. Toks pats panašus kito chemiko sūnus Adomėnas.
Jei netuti pinigų pirkti naujos mašinos, lieka sugedusias detales keisti naujomis.
GL, 2008-11-29 14:36:23
“Tokiu būdu savo laiko limitą išsėmė. Toks pats panašus kito chemiko sūnus Adomėnas.”
Na va butent tokius teiginius as ir vadinu asmeniskumais. Kiek as suprantu, Adomėnas turi tiek pat bendro su chemija, kiek as (t.y. mokykloje domejosi, uzemes aukstas vietas olimpiadose), bet ne daugiau. Tevai cia visai ne prie ko.
Ir zmogus baiges PhD Kembridze, netgi ten destytojaves. Jau vien del to ji reikia gerbti, o ne vadinti reksniu. Sutinku, kad jis yra filosofas, ir jo idejos (del svietimo sistemos) kartais per daug filosofines ir idealistines (taigi galbut ne visada tinkamos konkreciu problemu sprendimui). Bet tai nesuteikia teises jo vadinti reksniu…
matematikos mokytoja, 2008-11-29 15:35:05
Klausimas AŠ. Kokiais tyrimais remdamasis Jūs tvirtinate, kad matematikos mokytojai nemoka matematikos ? Toks Jūsų tvirtinimas yra asmeninis įžeidimas ir man ir mano kolegom.
Burgis, 2008-11-29 18:39:45
AŠ: ir aš dar kartą kartoju: apie vergus buvo kalbama turinti galvoje mokytojus, o ne inžinierius. Mano universitetas mokytojų neruošia.
Ką padariau dėl matematikos? Parašiau keletą suprantamų knygų, viena net vadinasi “Niekam tikusi matematikos mokymosi knyga” – į ją telpa visa matematika…; mokau studentus, o septintokus, penktokus – priešokiais; kaupiu įrodymus, kas ką moka ir ko nemoka; kalbu su visais (iki pat ministro) apie švietimo problemas ir kelius joms įveikti; populiarinu matematika žurnale, keliuose tinklaraščiuose. Na, dar šį tą darau…
Bet daugiau šios diskusijos netęsiu – svetainės lankytojai jau žiovauja – reikia įpilti vyno!
V., 2008-11-30 02:08:16
Laikau laikau taurę atkišus – tai kur?
Burgis, 2008-11-30 19:21:57
Tuoj, V., rengiu mintis dviems temoms: apie vyną ir apie moteris…
Rimantė, 2008-12-01 14:14:23
Mokytojai bus vergais tol, kol patys save tokiais laikys. Nes subjektyvia asmenine nuomone, vergystė visų pirma yra ne pavaldumo santykiai, o dvasinė būsena.