Ko paklausė abiturientai? Trečioji dalis

Kovo 15, Ketvirtadienis

Sulaukiau priekaištų, kad nebeatsakinėju į abiturientų per „Šimtadienį“ man padovanotus klausimus. Gerai, atsakysiu į tris šiandien:
1. Ar turite autoritetų, jei taip – kokių?
2. Ką padarytumėte, jei žinotumėte, kad Jums gali nepasisekti?
3. Ar pasinaudotumėte galimybe pamatyti savo ateitį?
***
1. Gal nuskambės arogantiškai, bet autoritetų neturėjau ir neturiu… Domėjausi ir domiuosi išskirtiniais įvairiausių žmonių gyvenimo vingiais, bet ne tam, kad juos, tuos žmones, norėčiau pamėgdžioti. Kiekvienas turi nugyventi savo gyvenimą. Matematiškai tariant, kiekvieno žmogaus gyvenime pradinės ir kraštinės sąlygos yra unikalios, todėl jis net norėdamas negali gauti tokių pačių sprendinių… Mane žavi išskirtiniai žmonių gebėjimai, bet tik tuo, kad tai padeda patikėti – tu pats gal nežinai, kiek daug galėtum…
*
2. Yra daug tokių dalykų… Manau, kad gelbėčiau skęstantį žmogų, žmogų iš degančio namo. Tikrai žinau, kad kaučiausi dėl savo meilės, nors ir beviltiškai. Yra ir buitiškesnių dalykų: siekčiau tam tikro posto, tam tikros pareigybės, darbo, jei tas tikslas man būtų patrauklus, bet tikimybė jį pasiekti būtų maža. Tik laikausi taisyklės: dėl didelių dalykų galima daug rizikuoti, daug pastangų skirti, o dėl menkesnių – jokiu būdu!
*
3. Jokiu būdu! Nežinau, kas Visatoje taip sutvarkė, kad mes negalime pamatyti ateities, bet labai gerai sutvarkė! jei galėtume, gyvenimas prarastų skonį, taptų nepakeliama našta. Kita vertus, to net negali įsivaizduoti dėl akivaizdžiai susidarančios rekursijos: jei pamatyčiau ateitį, tai nebegyvenčiau taip, kaip gyvenau nepamatęs, bet tuo atveju ir ta ateitis turėtų susidaryti kitokia, argi ne?
***
Komentuokite. Klausimų liko dar daug, kada nors vėl atsakinėsiu…

patiko(0)



RSS

Atsakymai (17)

Burgis, Kovo 15 09:09  #

Gerai atsakiau?…

patiko(0)



Audrius, Kovo 15 10:48  #

Gerb. Direktoriui: Atsakėte taip, kaip mokėjote ir kaip norėjote, nes, kaip ir rašėte, neturite jokių autoritetų…:) Su patirtimi ir autoritetų skaičius mąžta. Sakykime, jei atmestumėte pusę žmogaus gyvenimo atgal, kai gyvenimiškoji patirtis ir idėjų realizavimo galimybės susitinka viename ar keliuose taškuose, pajunti gyvenimo pilnatvę, tarsi būtum ant sparnų. Tuomet kam galvoti apie autoritetus. Net yra ir teigiamų autoritetų nepaisymo pusių, pavyzdžiui, cituoju: „Visi kalbėjo, kad tai atlikti neįmanoma, bet jis to nežinojo ir padarė“. Puiku! Bet dabar, vis gi, tai atsakymas žmogaus, nuėjusio turiningą gyvenimo kelią…o ir parodyti yra ką…yra kuom ir pasidžiaugti. O jaunam žmogui reikia kažkuom sekti, todėl jis pats atranda Autoritetus…gal net kartais pats to nežinodamas, nes tai lyg atspirties taškas gyvenime, pastangos įsikabinti į įvairiabriaunės uolos atbrailą. Autoritetas – tai asmuo, kurį mes vienaip ar kitaip palaikome, norime sekti jo pavyzdžiu, kol išmoksime būti savimi…gal kas ir idealizuoja. Manau, kad gerbiamas Direktorius taip pat turi Autoritetų, nors į tai stengiasi žiūrėti „matematiškai“:). Prisipažinkite, Jūsų vaikaičiai yra Jums Autoritetai – tai tokie Idealai ir dar nepripažinti genijai, kurie Jus patį „atplėšia“ nuo žemės:). Jų neįmanoma neidealizuoti, nes anraip būtų neįmanoma bendrauti. Galų gale, Jie – tai mažasis Jūs! Pagarbiai…

patiko(0)



Vladas, Kovo 16 13:58  #

Dedu pliusą. Ypač už atsakymą apie Autoritetus, bet turiu papildomą klausimą: Ar jums priimtina kai jus patį kažkas laiko Autoritetu?

patiko(0)



Audrius, Kovo 16 14:34  #

Vladui: ir atsiprašau, jei respondentui užbėgau už akių. Geras klausimas. Bandžiau ir pats į jį atsakyti. Patiktų…jeigu sprendžiant kokį klausimą, nuo to bent kažkam būtų geriau… Bet tai juk Gyvenimas, o jame ne viskas sekasi taip, kaip sviestu patepta. Todėl jei surinkai, žmogau, daugiau „pliusiukų“ nei „minusiukų“, tai gal ir galėtų kas laikyti tą geradarį Autoritetu. Manau, kad pačiam geradariui svarbiau ne tai, kaip jį vadina, o kad juo pasitiki…na kartais pritariamai nusišypso ar iš širdies paploja:)

patiko(0)



Vladas, Kovo 16 22:01  #

Audriui: kiek supratau, laikai savo geradarį Autoritetu. Tai gan įprastas ir paplitęs požiūris, bet kodėl nenori perimti gerb. Direktoriaus požiūrio į Autoritetus? Nesijauti to vertas, tiesiog dar neatėjo laikas, ar manai jog jis iš esmės yra kitoks nei tu ir „kas leistina Jupiteriui, niekad nebus leistina jaučiui“?

Burgiui: ar norėtumėte, kad jūsų gimnazistai ir studentai, be kitų jūsų vertybių, perimtų ir sveiką jūsų požiūrį į Autoritetus? Tame t. ir į jus patį, kaip geradarį ir Autoritetą?

patiko(0)



Burgis, Kovo 17 08:01  #

Visiems: aš nežinau, kas mane laiko autoritetu. Jei tokių yra. Noriu tikėti, kad yra, man būtų malonu. Bet ir jiems į akis pasakyčiau: ačiū, man malonu, bet jūs nepamirškite, kad turite savo kelią, savo gyvenimą! Jei pavyks, aš tame kelyje jums gal šiek tiek padėsiu, bet jei jūs pernelyg mane sureikšminsite – tikrai pakenksiu! Nenoriu nieko užgožti! Jūs nepakartosite mano metų Sibire, mano metų komjaunime, socializme, jūs nesutiksite mano sutiktų mergaičių, jūs neturėsite mano vaikų, anūkėlių. Mūsų gyvenimai bus labai skirtingi. Ir tai puiku!
*
Siaurąja prasme noriu būti jums autoritetas: noriu jus išmokyti nemeluoti, nerūkyti, negirtuokliauti, nepasiduoti, neatsitraukti, nenusiminti, gerai mokytis, linksmai dainuoti, karštai mylėti…

patiko(0)



Vladas, Kovo 17 11:40  #

Burgiui: Super. Dedu dar vieną pliusą:).

Aš pats manau, jog labai svarbu pastebėti ir suvokti labai subtilią ribą tarp autoriteto, kuris nusipelnomas už konkrečią poziciją, išpažįstamas vertybes ir iš to sekančius asmeninius pasirinkimus bei poelgius, ir geradario Autoriteto, kuris priimamas kaip absoliutas, iš esmės artimas tobulybei.
Manau galiu žavėtis ir sekti autoritetu(ais) atskirose srityse (gali žavėt žmogaus valia, išmintis, teisingumo jausmas, darbštumas ir t.t.) ir tuo pačiu matyti to paties asmens man nepriimtinas savybes (pvz. žmogus rūko, trokšta garbinimo ar pan.).
Gal būt tai, kaip sakote, autoritetas siaurąja prasme.

Gerbiant (tiksliau būtų – garbinant) Autoritetą, jis priimamas ir matomas kaip tobulas, visose srityse sektinas pavyzdys. Ir išaiškėjus bet kokiai Autoriteto savybei, nesutampančiai su garbintojo vertybėmis, ji arba ignoruojama ir nepastebima, arba iš kart priimama ir inkorporuojama, pakoreguojant savo ankstesnes vertybes.

Gal būt mūsų požiūriai ne visur sutampa 100 proc., bet jūsų atsakymas man yra priimtinas.

patiko(0)



Arvydas, Kovo 17 12:13  #

Vaikystėje ir paauglystėje buvau susižavėjęs Leonardo da Vinči genijumi. Ne kokiais nors konkrečiais jo darbais, bet juo, kaip įvairiapusiško žmogaus idealu. Menininkas, biologas, anatomas, skulptorius, karybos specialistas, puikus šokėjas ir stiprus atletas, filosofas, mokslininkas.. Ir tai dar ne visi Leonardo užsiėmimai. Man atrodė/atrodo nepaprasta, jog žmogus gali būti toks daugiasluoksnis, universalus. Augdamas stengiausi kuo daugiau sužinoti, išmokti, pabandyti ir, manau, tai padarė nemažą įtaka šiandieninei mano asmenybei.

Darbo, atkaklumo bei valios pavyzdys man visada buvo mano močiutė. Ji, sukandusi dantis, iškentė ir susidorojo su visomis gyvenimo negandomis. Niekada nesiskundė. O viską, ką užgyveno, pasiekė savo valios, užsispyrimo bei darbo dėka.

Iškalbos, meilės darbui ir atsidavimo savo veiklai pavyzdžiu man visada buvo mano klasioko tėtis – Saulius Karalius, Lietuvos jūrų muziejaus akvariumų skyriaus vedėjas. Neįmanoma nesižavėti žmogumi, kurio akys žiba, kai jis kalba apie savo mėgiamą užsiėmimą.

Hm, manau, jog šie pavyzdžiai iš mano gyvenimo parodo, kad man taip pat svarbūs autoritetai siaurąja prasme. Tikiu, kad teisingai pasirinktas autoritetas turi nemažą įtaką žmogaus asmenybei.

patiko(0)



Vladas, Kovo 17 17:09  #

Arvydui: Už paskutinį komentarą pliusas. Be abejonės:)

patiko(0)



Audrius, Kovo 19 13:35  #

Puiki diskusija… Kiekvienas savyje nešiojame ir dalelę kitų žmonių patirties. Kartais nevisuomet ji gera, maloni prisiminti. Tačiau žmogus ištveria ir pats tampa sektinu pavyzdžiu, bent vertu pagarbos. Nepaisant visko, ar vadinsime žmogų Autoritetu ar pats Autoritetas turės ir kitų Autoritetų, svarbu prisiminti, kad žmogaus paskirtis tarnauti Žmogiškumui… Žinoma, kad kiekvienas jį suprantame savaip. Gaila, kad labai dažnai būti teisiam svarbiau, nei pati teisybė. Manau, kad šios svetainės lankytojus vienija pagarba vienas kitam. Tuom džiaugiuosi ir iki…

patiko(0)



Vladas, Kovo 19 15:43  #

Nesu linkęs slėptis už citatų, bet ši mintis man labai priimtina:

„Bet kokie autoritetai, ypač minties ir supratimo srityje, yra labiausiai destruktyvus, blogiausias dalykas. Lyderiai žlugdo pasekėjus, o pasekėjai žlugdo lyderius. Turite būti savo pačių mokytoju ir savo pačių mokiniu.“
Krišnamurti

Nelaikau Krišnamurčio Autoritetu, nes jo net nepažįstu, bet negaliu ir „pavogti“ svetimos minties formuluotės:).

Kodėl manau jog jis teisus, trumpai paaiškinti sunku, bet pradėti reikėtų nuo to, kad santykiai tarp žmonių būna hierarchiniai (dažniausiai) ir egalitariniai (deja daug rečiau)…

Pagal mano vertybių sistema Žmogiškumui visų pirma tarnauja egalitarinis (horizontalus) požiūris į kitą žmogų. Nei iš viršaus, nei iš apačios. O santykyje su Autoritetu neišvengiamai turime vertikalų bendravimą. Jis man kažko sunkiai dera su Žmogiškumu.

patiko(0)



Audrius, Kovo 20 13:53  #

Vladui: džiugu matyti, kad tuose dalykuose turite
aiškią nuomonę, ją argumentuojate suprantamai, net radote šiai diskusijai tinkančią citatą. Puiku! Tai rodo tam tikrą patirtį… Bet nenorėčiau sutikti, kad horizontalūs ryšiai retesni nei vertikalūs. Kalbu iš savo patirties. Dingtelėjo mintis, kad gal nesu taip aukštai „atsiplėšęs nuo Žemės“:). Tai, žinoma, priklauso ir nuo „profesinio rango“. Kokio padalinio vadovas, hierarchas, tikriausiai, sutiktų su Jūsų nuomone, nes turi nurodinėti dešimčiai, šimtui ar daugiau pavaldinių. Man, esančiam horizontalioje linijoje (matote, jau rašau pagal Jūsų modelį), kartais tenka diskutuoti ir su „vertikaliaisiais autoritetais“ apie dalykus, kurie prasilenkia ir su Žmogiškumu. Ir kartais (nepaaiškinama išimties tvarka) ta vertikalioji linija pasvyra link horizontaliosios, o tai jau šioks toks solidarumo požymis. Pagarbiai…

patiko(0)



Vladas, Kovo 20 19:56  #

Džiaugiuosi, Audriau, kad tau kartais pasiseka, nes paprastai „vertikalieji autoritetai“ kiekvieną bandymą pabendrauti horizontaliai priima kaip pasikėsinimą „užlipti ant galvos“. Jų pasaulio suvokimo žemėlapyje ne visada būna vietos horizontaliam bendravimo modeliui:). Jiems rodos jei jis ne viršuje, tai tada – apačioje.
Sovietiniais laikais buvo toks rusiškas posakis: „Ja načlnik – ty durak. Ty načalnik – ja durak“.

O ne autoritarinio tipo (horizontalus) vadovas, net ir būdamas atsakingas už tūkstantį žmonių, puikiai supranta, jog jis jiems vadovas tik labai siaurų funkcijų ribose, o daugiau žmogus kaip ir visi.

patiko(0)



Audrius, Kovo 21 09:37  #

Vladui: malonu buvo padiskutuoti. Tikiuosi ne paskutinį kartą:). Pagarbiai…

patiko(0)



Arvydas, Kovo 21 19:27  #

Jūsų diskusija buvo ne tik įdomi, bet ir naudinga. Sužinojau dalyką, apie kurį niekada nebuvau pagalvojęs, o konkrečiai, kad santykiai būna hierarchiniai ir egalitariniai. Visada įsmagu sužinoti ką nors naujo. Ačiū Jums už tai!

patiko(0)



Vladas, Kovo 21 20:12  #

Ačiū, Arvydai. Iš tikro žmonių santykių hierarchinis tipas paaiškina daugybę mūsų kasdienio gyvenimo fenomenų: „karą keliuose“, patyčias mokykloje, necenzūrinus komentarus Delfyje, „diedovščiną“ sovietinėje armijoje ir t.t.

Berods paskutiniame praėjusių metų „Psichologija Tau“ numeryje buvo visai neblogas Olego Lapino straipsnis „Hierarchija prieš lygybę“, bet internete man jo nepavyko rasti:(
Matyt teks pačiam ką nors panašaus parašyti ir įkelti į savo skyrelį Petro Dargio puslapyje „Kitas gyvenimas“. Ten turiu skyrelį „Vladas apie psichologiją“ ( http://petrasdargis.lt/?q=kategorijos/apie-psichologij%C4%85 )

patiko(0)



Audrius, Kovo 22 11:41  #

Vladui: Buvau nukeliavęs į tą svetainę ir noriu pasidžiaugti, kad Jūsų domėjimasis duoda vaisių…Taip!

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>