Kodėl vaikai neklauso tėvų?

Sausio 17, Antradienis

Jei, pavyzdžiui, pacientas jaučiasi kaltas, kad lankydamasis pas pagyvenusius tėvus netrukus ima nekantrauti, aš galiu pasidalyti tuo, kad pas mamą galėdavau išbūti daugiausia tris valandas.

Irvin D. Yalom. Terapijos dovana
***
Vaikai neklauso tėvų. Moksleiviai neklauso mokytojų. Mano studentai neklauso manęs… Ką tik baigiau juos egzaminuoti. Tragikomedija. Plačiau nekomentuosiu, bet paryškinkime tą mintį – daugelis iš jų geriau už mane, geriau už rektorių, švietimo ministrą, tėvus ir visus kitus patarėjus žino, ką ir kaip reikia daryti (nedaryti), jei esi studentas. Jie žino, o aš nežinau!
*
Mano anūkėlės geriau už senelį žino, kaip reikia rengtis, kokius filmukus žiūrėti…
*
Ilgai apie tai galvojau. Gal 30, gal 40 metų… Ir supratau didžiąją gamtos tiesą – taip turi būti! Vaikai kuo anksčiau stengiasi nutolti nuo tėvų, nuo vyresniųjų, kad greičiau pasirengtų gyventi atskirai, patys. Kad jų neištiktų negandos netekus globėjų, maitintojų, patarėjų. Tai ir aš, nuodėmingasis, pas mamą, su mama ilgai neištverdavau… O dabar, manau, sunku mano vaikams su manimi ištverti…
*
Bet mąstau ir apie kitą tiesą. Kuo gilesnės civilizacijos šaknys (Indijoje, Kinijoje, Artimuosiuose Rytuose, Užkaukazėje ir kt.), tuo didesnė pagarba senoliams, aksakalams. Bet! Kai ką tik pasakiau tą tiesą vienoje klasėje, gimnazistas pastebėjo: „Gal todėl tos civilizacijos ir žlugo, sumenko?“
*
Balanso! Kviečiu ieškoti teisingo balanso. Mokantis iš gamtos, bet nepamirštant, kad mes žmonės.

patiko(0)



RSS

Atsakymai (12)

Burgis, Sausio 17 12:54  #

Įvertinkite…

patiko(0)



Airidas, Sausio 17 14:26  #

Indijoje, kai universitete dėstytojas įeina į auditoriją, visi studentai atsitoja. Bet tas nieko nereiškia, nes paskui vistiek galiorka pradeda plepėt, o tik pasibaigus oficialiam paskaitos laikui kas nors būtinai pradeda replikuot, kad jau reikia baigt. Trumpai pasakius, įsišaknijęs padlaižiavimas ir lindimas į užpakalinę, kaip pas mus tarybiniais laikais.
Tarp kitko, niekas ten neprisimena savo civilizacijos šaknų… patys indai nieko nežinojo, iki kol britų archeologai neatkasė kažkokių griuvėsių. Per visus tūkstančius metų civilizacijos jie net nesugebėjo į vieną šalį susivienyt, iki kol britai klasta to nepadarė (ir vėliau patys indai prieš kitus indus prievarta ir vidiniais karais, kaip pavyzdžiui Hyderabade).

patiko(0)



petras, Sausio 17 15:56  #

pagarba senesniam labiau korėjoj ir japonijoj bei kinijoj įsišaknijus. bet šiuolaikiniai bajeriai ir ten laužo sistemą.

patiko(0)



Martynas, Sausio 17 16:57  #

Gimnazistui derėtų priimti, kad tokia lengva ranka piešti priežasties-pasėkmės ryšius yra tiesiog negimnazistiška. Dabartinio pobūdžio panieka autoritetui Vakarų civilizacijoje prasidėjo po Pirmo pasaulinio karo, o pagreitį įgavo antroje XX a. pusėje. Dar gerokai per mažai laiko pamatyti, kokią įtaką tai atneša civilizacijai.
Tiesa, negalima pasakyt, kad nėra pagrindo šnekėt apie jau besimatantį Vakarų nuosmukį: užtenka pažiūrėti į kultūrą (kur klasikinę muzika pakeičia pornografija), demografiją, BVP vienam gyventojui augimą (lyginant su Kinija ir Indija) – perspektyvos ateičiai miglotos.

patiko(0)



Vladas, Sausio 17 23:30  #

Nematau čia nieko nuostabaus ar nesuprantamo.
Bet kuris pagalvokite kiek laiko galėtumėt tverti su žmogumi, kuris įsitikinęs kad geriau už jus žino ką ir kada jums veikti, kaip rengtis, ką ir kiek valgyti su kuo draugauti, kokią profesiją rinktis, kur gyventi, kada, kiek ir su kuo turėti vaikų ir t.t.
Nesvarbu, kas būtų tas žmogus: mama, senelis, labai geras draugas, kolega, žmona, viršininkas ar dėstytojas – atsiradus pirmai galimybei bėgtumėt nuo tokio žmogaus neatsigręždamas.
Na, gal išskyrus labai sunkius atvejus, kai žmogaus prigimtinis savarankiškumo poreikis sunaikintas negrįžtamai:(

Labai liūdna jei senelis, sulaukęs žilo plauko, vis dar nesupranta, kad anūkės iš tikro geriau žino ką joms rengtis. Tikiuosi jos neaiškina kaip turėtų rengtis senelis.

patiko(0)



Burgis, Sausio 18 08:08  #

Vladui: ačiū už pamokymus. Skaitykite kitą temą (apie penktokus) ir suprasite, kuo aš susirūpinęs…

patiko(0)



Vladas, Sausio 18 14:02  #

Burgiui: net nežinau, džiaugtis ar liūdėti, kad mano nuomonės išsakymą priėmėt kaip pamokymą. Gal ir neblogai jei kažko pasimokėte. Jūsų artimiesiems ir studentams gal bus lengviau išbūti greta Jūsų daugiau nei tris valandas:).
Išmintingas žmogus mokosi visą gyvenimą, ir ne tik iš direktorių, mokytojų bei tėvų.

Na, o dėl penktokų tai sunku suprasti ar susirūpinot, kad su metais vis sunkiau sugebate sudominti jaunimą, ar tuo, kad žodžiai ir spalvos keičiantis laikmečiams įgyja skirtingas prasmes?

Iš tikro, mano (spėju, kad ir Jūsų) vaikystėje pasakymas „žydras“, reiškė tik spalvą. Tačiau anais laikais darželiuose nebuvo sekamos pasakos apie princą ir princą, paradai vykdavo ne su žydromis, bet su raudonomis vėliavomis, todėl pvz. visai kitą prasmę turėjo žodžiai „raudonas“ ir „baltas“.

Anų laikų partorgo priekaištas: „Tu kaip ridikėlis. Raudonas tik paviršiuje, o giliau visas baltas“, ne tik šiuolaikiniam penktokui, bet ir studentui būtų nesuprantamas. Ir nematau čia nieko nuostabaus, baisaus ar keisto.

Tiesiog gyvenimas nestovi vietoje:).

Beje, dar Maironis kažkada rašė: „Nesustabdysi upės bėgimo…“

patiko(0)



Burgis, Sausio 18 14:39  #

Ar Jūs, Gerb. Vladai, pykstate?… Aš geras senelis, nesiginčykite!

patiko(0)



Vladas, Sausio 18 15:31  #

Šioje vietoje tikrai nesupykau:).

Buvau rimtai supykęs, perskaitęs Jūsų kitą tekstą. Apie „mokytojukus ir direktoriukus“. Kai visai „suvirškinsiu“, parašysiu komentarą apie tą tekstą, nes tema man aktuali.

Aš irgi esu kažkam senelis, viršininkas ir netgi darbdavys. Ir, manau, labai simptomatiška, kad savo metuose turiu daug labai svarbių bei įdomių minčių:).
Problema tik tame, kad ne iš kart pastebiu kada mano pafilosofavimai aplinkiniams tampa nebeįdomūs, tačiau kai suprantu, kad žmonės kūno kalba sako: „užsičiaupk, mums jau užtenka“, stengiuosi greičiau nutilti ir užsiimti kitais reikalais. Tiesiog, manau, tai ir yra kultūringas ir mandagus (mano) elgesys.

patiko(0)



Pati, Sausio 19 11:52  #

Gerb,Airidai

Atsistojant ieinant mokytojui ar destytoju as(mes savo laiku) reiskeme pagarba jiems. Siais laikais matau tai nesuvokiams dalykas. Esu brandaus amziaus, bet ne giliai pensijinio…patikslinimui…

patiko(0)



Simona, Sausio 19 21:14  #

Balanso čia būti turbūt negali. Klausai kitų tol, kol galvoji, kad nežinai. Kai galvoji, kad sužinai, nustoji klausyti. Vėliau supranti kad nieko nezinai ir galų gale nustoji kalbeti.
Tik ten, kur gilesne civilizacija, mažiau kalbi garsiai

patiko(0)



Vladas, Liepos 28 23:33  #

Kažkada rašėte apie citatas. Manau čia puikus pavyzdys, kaip kiekvieno klasiko citatai galima rasti kito klasiko „antcitatą“.

Labai gerbiu Irvingą Yalomą, perskaičiau visas jo knygas išleistas Lietuvoje (kai kurias ne po vieną kartą), tačiau duotuoju atveju man artimesnis Carlas Rodžersas (jo knygą pastaruoju metu skaitau pakartotinai):

„Manau, kad mano žmona ir aš vienu didžiausią pasitenkinimą teikiančių mūsų pasiekimų laikome tai, kad galime iš tiesų artimai bendrauti su mūsų suaugusiais vaikais ir jų sutuoktiniais, o jie – su mumis“

Kitą tos pačios knygos citatą, manau, galime laikyti paaiškinimu, kokios nuostatos sukuria tokius santykius tarp žmonių:

„Esu įsitikinęs, kad mūsų kultūroje vis labiau įsigali vieša nuomonė, kuria kiekvienas iš mūsų verčiamas tikėti: „Visi kiti asmenys privalo jausti, galvoti ir tikėti taip pat kaip aš“. Mums labai sunku leisti savo vaikams, savo tėvams arba savo sutuoktiniams kitaip nei mes suvokti konkrečias temas ar problemas. Mes negalime leisti savo klientams arba studentams būti kitokiems nei mes arba individualiai naudotis savąja patirtimi. Nacijos mastu mes negalime leisti kitai nacijai galvoti arba jausti kitaip nei mes. Tačiau, man regis, kad šis individų skirtumas, kiekvieno individo teisė pritaikyti savo patyrimą ir atskleisti asmeninę jo prasmę yra viena labiausiai neįkainuojamų gyvenimo galimybių. Taigi įsitikinau, kad tuomet, kai galiu priimti kitą asmenį, o tai reiškia, kad konkrečiai priimti jo jausmus, nuostatas ir įsitikinimus, kurie yra tikra ir gyvybiškai svarbi jo dalis, aš padedu jam tapti asmeniu. Ir man tai atrodo nepaprastai vertinga.“
Carlas Rodžersas, „Apie tapimą asmeniu“

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>