Kokios matematikos mums reikia?

Vasario 25, Antradienis

O gal jokios nebereikia? Kartais taip jau atrodo…
Buvau žadėjęs, tai pateiksiu vieną puslapį iš 1989 metais KTU išleistos knygelės „Matematikos stojamųjų egzaminų uždaviniai“. Į ją sudėti uždaviniai, duoti stojusiems į KPI 1979-1988 metais.
Pirmieji du varianto uždaviniai buvo vertinami po vieną balą, kiti keturi – po du balus. Abiturientai galėjo pasirinkti uždavinius su raide „S“ prie numerio (senoji programa) arba raide „N“ prie numerio (naujoji programa).

Puslapį pasirinkau visai atsitiktinai. Rinkinėlyje yra tikrai sunkių uždavinių, bet šiame puslapyje tokių nematau…
***
Abiturientai, kiek balų gautumėte?
Ministerijos tarnautojai, ar išdrįstumėte dabar parengti tokį komplektą valstybiniam egzaminui? Jei ne, tai kokie argumentai prieš matematiką?

patiko(0)



RSS

Atsakymai (42)

Burgis, Vasario 25 12:36  #

Ačiū…

patiko(0)



skaitovas, Vasario 25 13:11  #

„Mėgstu“ aš tą matematiką. Bet pradėjau nebemėgti p. Burgio klausimų. Gal tik laikinai?
Taigi, kas man čia nepatinka?
Viena smulkmena – neįsivaizduoju ministerijos tarnautojo, rengiančio komplektą egzaminui.
Antra, ne smulkmena – tai yra stojamieji egzaminai, o jūs juos norite prilyginti brandos egzaminui. Apytiksliai tais metais laikiau brandos egzaminą. Jame tikrai nebuvo panašios beprasmybės būsimam humanitarui. nes net aš penketuką gavau :)
Būtent humanitaro akimis matau tik vieno uždavinio prasmę. Su kitais uždaviniais gyvenime taip ir neteko susidurti. Tai kodėl aš turėčiau laikyti BRANDOS egzaminą kodiniu pavadinimu „Matematika dėl matematikos“?

patiko(0)



Rasa, Vasario 25 13:25  #

Skaitovui: gal todėl, kad būtumėt jau bent truputį SUBRENDĘS? O ne tik mokantis šiek tiek paskaityt, šiek tiek parašyt ir žinantis kiek du-kart-du? :)
Juk stojamuosiuose egzaminuose neturėjo būti nieko, ko baigęs mokyklą nežinotų (t.y. neturėtų žinoti :)

patiko(0)



skaitovas, Vasario 25 13:33  #

Rasai: štai čia šuva ir pakištas. 78S uždavinį aš dabar „mygom“ išsprendžiau. Kitų – net nežinočiau nuo ko pradėti. Kaip ir sakiau, tų metų brandos egzamine buvau įvertintas maksimaliu balu. Kaip čia su ta branda? Ar reiktų suprasti, kad tais metais brandos egzaminas nerodė brandos, jei branda yra tai, ką dabar matome Šeimininko demonstruojamame STOJAMŲJŲ variante?

patiko(0)



skaitovas, Vasario 25 13:38  #

Dar Rasai: jei gerai atsimenu, istorijos brandos egzaminas buvo tik iš TSRS XX amžiaus istorijos. Per stojamuosius laikiau visų SSRS sudariusių tautų (net ir truputį Lietuvos) nuo seniausiųjų laikų istorijos egzaminą. Kaip ir mokėmės mokykloje. Kaip ir pagal mokyklinę programą. Bet koks skirtumas!

patiko(0)



Burgis, Vasario 25 13:50  #

skaitovui: aš Jums tikrai neįtiksiu… Nes yra žmonių, kurie romano „Karas ir taika“ neskaito, nes iš to – jokios naudos, gyvenime jo neprireikia. Jie neklauso P.Čaikovskio, jie nesidomi planetomis, jie nežino, kuo kraikas skiriasi nuo kraigo (mano penktokai…), jiems nerūpi, kas ta turbulencija arba adaptacija, kur pritaikomas kadmis, kaip kirmija grybai, kaip musė eina lubomis ir t.t., nes visa tai – nepraktiška, to nereikia, tai nėra malonumas, iš to negalima užsidirbti… Aš irgi daug ko nežinau, bet niekada nesakiau ir niekada nesakysiu, kad man to nereikia. Juk taip įdomu sužinoti, kad tik 2006 metais Makso Planko institutas išsiaiškino, kaip musė eina stiklinėmis lubomis!

patiko(0)



Rasa, Vasario 25 13:54  #

Skaitovui: na, man atrodo, kad mes daugmaž panašiu metu laikėm egzaminus, ir aš, kaip ir tu, jau nebeišspręsčiau visko, nors buvau laaaaaaaabai gera matematikė, kaip ir viena geriausių ;) Taigi ne uždaviniai pasunkėjo tie seni, o mes suvaikėjom, pamiršom ir nebeatsimenam kaip spręst :D Taigi ko mums nereik gyvenime, kai ką išmetam iš galvos ir tiek. :) Žinoma gali vaidint labai protingą ir sakyt, kad nesuvaikėjai (tikiu, kad taip ir yra :) bet juk daug ką pamirštam iš tų laikų, ko nenaudojam. Fiziką tiesiog dievinau, o juk nieko beveik dabar neišspręsčiau, bet tai nereiškia, kad ji dabar sunki pasidarė. Atvirkščiai, sakyčiau irgi net per lengvi uždaviniai, nes mano sūnus išlaikė baigiamą fizikos egzaminą :D O neturėjo… :)

patiko(0)



skaitovas, Vasario 25 14:14  #

Burgiui ir Rasai: aš ir nesakau, kad to nereikia. Aš tik sakau, kad reikia skirti – ko ir kam reikia. Viena – stojantiems į matematiką, kita – visiems; viena – stojantiems į filologiją, kita – visiems. Norėčiau Burgio paklausti: ar Jums atrodo, kad ir dabar stojamieji, jei jie būtų atskiruose universitetuose, būtų Jūsų akimis irgi niekingai žemo lygio? Aš bent galvoju, kad jie net perspjautų tai, ką Jūs išlaikėte savo archyve.
Viskas, ką aš norėjau pastebėti, tai nepainiokime sąvokų: jei kalbame apie brandą, nesilyginkim su siaura stojamųjų specifika. Tik tiek :)

patiko(0)



Burgis, Vasario 25 14:24  #

skaitovui: tingiu ginčytis, bet dar kartą atsakysiu…
Tie stojamieji egzaminai ir buvo brandos patikrinimas. Juk taip paprasta suprasti: stojamieji tais laikais turėjo būti labai panašūs į baigiamuosius, nes kitaip daugiatūkstantinis KPI būtų nesurinkęs studentų. Antra, tie stojamieji buvo į visus fakultetus, niekas jų netaikė tik matematikams ar fizikams. Trečia, stojamųjų sąlygos visoje didžiojoje sąjungoje buvo gana panašios (turiu tokią knygą…), skyrėsi tik į prestižinius universitetus…
Ketvirta, aš mokėjau spręsti tokius uždavinius dar tada, kai nebuvau matematikos dėstytojas. Kodėl mano vaikai ir mano anūkėliai neturėtų pasiekti mano lygio, baigdami dabartines mokyklas? Man tai indikatorius!

patiko(0)



Burgis, Vasario 25 14:25  #

Indikatorius: mes čia diskutuojame, o temos reitingas – nulis… Štai ir įrodymas, kur atsidūrė ta matematika! O juk brandos egzaminai ant nosies…

patiko(0)



skaitovas, Vasario 25 14:36  #

Burgiui: aš irgi tingiu ginčytis, bet azartas ima viršų:)
Rašote „Kodėl mano vaikai ir mano anūkėliai neturėtų pasiekti mano lygio, baigdami dabartines mokyklas?“ Betgi Jūsų anūkėliai, dar net nepradėję eiti į mokyklą, perspjovė Jūsų studijų laikų lygį. Tam tikrose srityse, be abejo. Tikriausiai, suprantate, kokiose? Tai mane ir kankina toks klausimas: Kodėl mes, žinodami, kad dabartinis jaunimas ne vienoje srityje turėdamas žinių ir įgūdžių, apie kuriuos mes net nesapnavome, kai buvome jų amžiaus, turi dar ir susikišti į galveles viską, ko mus mokė tuo metu? Ar smegenėlės yra beribės?

patiko(0)



Burgis, Vasario 25 14:45  #

skaitovui: tai ir mane apėmė azartas!… :-)
Žinoma, mano anūkėliai jau dabar mane lenkia įvairiose srityse, bet tai kaip tik reiškia, kad tokia mano laikų matematika jiems bus grybo vietoj! Kai aš pasižiūriu, kokią chemija mokosi mano gimnazistai, man plaukai šiaušiasi (visi, kurie dar likę…)! Aš nė dešimtosios dalies to nemokėjau! Tai kam skriausti matematiką? Juk tai lengviau, nei išmokti naudotis riedlente, burlente, snieglente, išmaniuoju telefonu, kompiuteriu…

patiko(0)



skaitovas, Vasario 25 15:03  #

Burgiui: paskutinis šios dienos post’as, garbės žodis:)
Ir aš, kai pasižiūrėjau, kokią istoriją mokosi/mokėsi mano vaikai, nustebau. Nieko panašaus nebuvau mokykloje girdėjęs ir daręs. Bet jie nieko nebeišmano nei apie penkmečių planus, nei apie stachanoviečius, nei apie moralinį komunizmo statytojo kodeksą. Net negirdėjo, kad trilogijos autorius Leonidas Iljičius buvo genialus rašytojas:) Bet aš ir nenoriu, kad jie žinotų apie tai. Tegul geriau mokosi kaip greituosius kreditus susiskaičiuot (anot, vieno šviesaus žmogaus) :-)

patiko(0)



Cimfaravilichipidiličiauskaitė, Vasario 25 16:16  #

Kokios matematikos mums reikia?

Atsakyčiau į klausimą klausimu – KIEK MUMS MATEMATIKOS REIKIA?
O reikia ne daugiau, negu visų kitų dalykų.
****
Ar supratote tiek , kad galėtumėt suprasti?
Mums nereikia daugiau negu reikia, bet tikrai nereikia tiek, kad būtų perteklinai reikia.

patiko(0)



petras, Vasario 25 16:33  #

mano galva tai vienas trūkumas tik yra. nesugeba mokykloje išaiškinti matematikos esmę (o gal jaunom galvom tai ir nelemta ?) pvz. mokykloje man matematika sekėsi neblogai, sinusus kosinusus tuos paskaičiuot nebuvo sunku, bet kas tai tokio supratau tik universitete. įsivaizduokit baigiau mokyklą gavau 75 proc. iš valstybinio, ir net nesupraatu kas tai yra funkcija ir man to nereikėjo norint išlaikyti brandos egzamino, akivaizdu, kad to nereikėjo ir 1979-1988 metais :) tas pats su chemija ir fizika. palieka spragas esminiuose dalykuose mokykloje, todėl sunku įsivaizduoti ką mokaisi ir tesugebi pritaikyti kažkokias formules ar trumpinimus ar sutraukimus. universitete, viskas toliau seka, sėdi karpai ausim, o spragos tai neužsipildo, jei dėstytojas galvoja, kad viskas aišku studentams :D

patiko(0)



Simonas, Vasario 25 16:53  #

Man sunku suvokti kaip, kai Jums pateikia faktą, kad koks 90% žmonių neprisimena 90% mokyklinės matematikos ir netgi Jūs esate vieni iš tų žmonių, kurie turi daugiau mažiau normalias karjeras ir Jūs neįsivaizduojate kaip galėtumėte matematiką vis dar mokėti ir neįsivaizduojate, ką su ja veiktumėte, netgi, jeigu ir tebemokėtumėte, sugebat tam sugalvoti visus įmanomus keisčiausius paaiškinimus išskyrus tą vieną vienintelį akivaizdų ir badantį akis – mokyklinė visų žmonių besimokoma matematika praktiškai absoliučiai nekoreliuoja su gyvenimo situacijomis. Ar yra matematika, kuri būtų naudinga ir koreliuotų su realiu gyvenimu? Be abejo, tik ji išsklaidyta po dalelytę ir nemaža dalim niekieno neužrašyta, nes visi žmogiškieji pedagogikos resursai skiriami tos pačios pernelyg abstrakčios matematikos vartymui, šlifavimui, vyniojimui į kuo spalvingesnį popierių etc. Pavyzdžiui, 11 klasės pirmųjų kelių mėnesių matematikos medžiaga nekoreliuoja su jokia profesija ar veikla, kurią galėčiau įsivaizduoti išskyrus universiteto matematikos profesorių, kurių valstybėje yra koks keliasdešimt. Ji yra tokia neįsivaizduojamai nereikalinga, kad ji netgi nereikalinga kitai mokyklos disciplinai – fizikai, kuri tikriausiai labiausiai turėtų naudotis matematika. Visas fizikai reikalingas žinių bagažas sudarytų kokius 10% viso matematikos kurso, ir, kaip bebūtų juokinga, matematikos kurse trūksta gana nemažai temų, kurios BŪTŲ panaudojamos fizikoje (diferencialinis skaičiavimas, kompleksiniai skaičiai). Neįsivaizduoju kiek auksinių tualetų reiktų Seime įrengti, kad jie prilygtų tokiam milžiniškam lėšų taškymui valstybiniu mąstu, nei tokia švietimo sistema.
Lietuvių kalbą pamatuojamai geriau moka (mintis reiškia, taisyklingiau rašo) suaugusieji. Vadinasi lietuvių kalba koreliuoja su realiu gyvenimu (obviously). Suaugę žmonės, tarp jų ir ministerijos darbuotojai matyt pagalvojo kokios tiksliai lietuvių kalbos jiems prireikė gyvenime ir tikriausiai dėl to prieš kelis metus įvyko „sveiko proto“ lietuvių kalbos egzamino reforma, kai vietoj visokių raidelių įrašinėjimo į „spingsules“ atsirado laisvos formos interpretacijos arba (dar geriau!) rašinys. Tikiuosi, nepraėjus labai daug metų sveikai mąstantys žmonės nugalės žmones, kurių gyvenimo siekiamybė yra plytelių klojėją arba autobuso vairuotoją išmokyti kaip tiksliai musytės vaikšto per stiklą ir padarys panašias reformas likusiems mokslams.
P.S. visiem mąstantiem žmonėm kaip musės vaikštinėja lubom buvo daugiau mažiau aišku jau tiek metų, kiek metų yra išrasti klijai. Makso Planko institutas padarė brangų šiuolaikinį eksperimentą su greitosiomis filmavimo kameromis kad išsiaiškinti kokius tiksliai judesius realiame laike daro musytė, kad atlipintų savo koją. Tikriausiai, kaip Burgis duotų suprasti, jie pinigus ir brangų laiką naudojo visiškai šiaipsau..? Oj, žiūrėk tu man, jie pasirodo nori tą musytės kojų judėjimą PRITAIKYTI mikrorobotų programavimui, kad ir jie galėtų taip meistriškai lipinėti sienomis. Taigi pritaikomumas, o ne mistinis smalsumas paskatino juos daryti šitą eksperimentą 2006, o ne anksčiau.
PS. PS. Aš šitą info apie musytes visada žinojau? Ne, prieš tris minutes pagūglinau. Ir, panašu, kad iš to gūglinimo supratau daugiau, nei Burgis. Bet ne, eikit geriau išspręst dar vieną lygtį su moduliais arba parašykit eilėraštį „kaip niekas niekad nemylėjo manęs“, tikrai suprasit daugiau apie pasaulį.

patiko(0)



Rasa, Vasario 25 17:36  #

Nu va, šitas Simonas atrodo lyg ir piktokas šiek tiek… :) Čia prisimenant tą priminimą man kitoj temoj, kad negerai, kad aš beveik nepykstu :) Bet kažkodėl man nelabai patinka, kad jis piktokai rašo :) Na, bet koks mano reikalas… Turbūt jis viską labai gerai žino… Turbūt geriausiai ;)
O tos musės nėra toks jau nekaltas dalykas… Vyrams būtinai reikia žinoti, ko jos nenukrenta, nes paskui nelaiku apie tai galvoja ir visokių nemalonumų gali turėti :D Anekdotą prisiminiau:
Lovoj po karšto sekso guli vyras su moterim.
Moteris galvoja:
– Kodėl jis manęs nebučiuoja? Kodėl jis su manim nešneka? Kodėl jis apskritai į mane net nežiūri??? Guli įsmeigęs akis į lubas ir apie kažką įtemptai galvoja… Gal kažką ne taip padariau? Gal ką nors per daug padariau?? Gal jam tai nepatiko???? O gal jis manęs nebemyli???? Tikriausiai jau turi kažką kitą!!!
Vyras tuo metu (galvoja, žiūrėdamas į lubas):
– Hm… musė… musė… ble, nesuprantu – kaip ta musė prie lubų žemyn galvą prisikabina ir dar vaikščioti sugeba???

patiko(0)



Simonas, Vasario 25 17:48  #

Ai tiesiog vakar pasižiūrėjau http://www.youtube.com/watch?v=dkFveKQii5k , prisiminiau kokie mano mokytojai kai kurie buvo, prisiminiau tą atsiktinių faktų žinojimo ir nereikalingų įgūdžių garbinimą… pasidarė pikta, kad jaunoji karta šitaip kankinama..

patiko(0)



Cimfaravilichipidiličiauskaitė, Vasario 25 17:52  #

Nu va, palyginau Simno ir Rasos komentarus….
Simonas – tiesiai, šviesiai, jaunatviškai, aiškiai,nevyniodamas, į vatą, sakydamas, ką galvoja, kodėl, musė, yra, musė, o, neapsimeta, muse ir ,nedaro sau, įvaizdžio.
O Raselė kitokia- ji jausminga, poetiška, turinti netgi subtilų jumoro jausmą….., bet kai reikės, bus slidi ir ištrauks net savo ligos kortą….
Tfuuuuuuuuuuuuuuuuuuu

patiko(0)



Rasa, Vasario 25 18:10  #

:)
Simonui: turbūt paklausysiu kai grįšiu namo, ką ten kalba, kur parodei :) Nes darbe kompe garso nėra :)

-aitei: :)
Ką jau padarysi, toks jau tas pasaulis, kas ką turi, tuo ir dalinasi… Aš kai nieko per daug neturiu ką parodyt, tai savimi, savo supratimu ir dalinuosi… Ir savo ligos kortom… Nes nelabai mėgstu kitus apkalbinėt, tai ir belieka save :) Turbūt esu tikra gyvatė slidi… :) Na, neprieštarauju, gal esu ir tokia. Taigi žmonės, atsimerkit, matykit mano tikrąjį veidą, kurį jums parodė -aitė ir prisisaugokit :) Na, iš mano pusės padariau viską, ką galėjau :) Viską prisipažinau :)
*****************
O dabar visiems pasakėlė:

Nusipirko žmogus erdvų ir gražų namą su vaismedžių sodu, o šalia, sename namelyje, gyveno pavydus kaimynas, kuris nuolat stengdavosi sugadinti jam nuotaiką. Tai šiukšlių prie vartų papila, tai dar kokią šunybę iškrečia.
Kartą žmogus nubudo su gera nuotaika, išėjo į prieangį, o ten – kibiras su pamazgomis. Išpylęs pamazgas, kibirą nušveitė iki blizgesio, pririnko į jį geriausių obuolių ir nuėjo pas kaimyną.
Tas, išgirdęs beldžiant į duris, piktdžiugiškai pagalvojo: „Pagaliau išvedžiau jį iš kantrybės!“. Atidaro nusiteikęs barniui duris, o žmogus ištiesia jam pilną kibirą obuolių ir sako:
– Kas kuo turtingas, tas tuo ir dalijasi.

patiko(0)



Burgis, Vasario 25 19:22  #

Simonui: pastebėkite, kad Jūs jau ne pirmą kartą suprantate daugiau už mane. Pastebėkite, kad Jūs jau ne pirmą kartą parašote ilgą piktą komentarą. Pastebėkite, kad Jūsų kategoriškumas artimas patologiniam.
*
Tai pastebėję, prisiminkite, kad tiesos kriterijus – praktika. O prisiminę tai, paklauskite savęs – ar tikrai Jūsų gyvenime viskas gerai?

patiko(0)



Simonas, Vasario 25 20:30  #

stiprūs… stiprūs kontrargumentai… :)

Kiek kartų sovietiškai, rotoprinto lapą mojuojančiai nusišnekėsit, tiek kartų gausit ilgą (korektiški teiginiai ir argumentai užima nemažai vietos) ir piktą komentarą :)

Matau, kad jūs matot daugumą tų švietimo problemų (per žiniasklaida), bet Jūs jas siūlot spręsti grąžinant autoritarines, žmonių (mokytojų, mokinių, švietimo darbuotojų) ego laužančias priemones, kurios valstybės mastu sukurtų dar daugiau problemų, nei kad dabar jų yra.

patiko(0)



Burgis, Vasario 25 20:36  #

Simonui: apgailestauju, bet vėl trinsiu Jūsų komentarus. Tik dėl to, kad turite bendravimo problemų…

patiko(0)



Rasa, Vasario 25 23:45  #

Simonui: paklausiau tai, ką parodėte nuorodoj :) Na, nežinau, kokie mokytojai jus mokė, bet aš tai tokių nuostabių turėjau, dėstančių ne vien dalyką. Mano vaikai tokių turėjo. Taip, manau, ne vienas mokytojas moko ir KTUG. Taip, manau moko ir p. Burgis. Paklauskit ko nors, ką jis mokė :)
Tai, ko klausiausi ir tai, ką sako P. Burgis anaiptol neprieštarauja vienas kitam. Argi toji moteris kalbėjo ką nors apie tai, kad vaikams reikia mažiau mokytis dalykų, o daugiau gyvenimo? Viskas turėtų būti pas žmogų stipru- ir žinios, ir pasaulėžiūra. Tai dabar jau išties net ir nesuprantu, dėl ko jūs ten prieštaravot Burgiui :)
Na, gal jūs kaip humanitaras nelabai mylėjot matematiką ar fiziką, bet juk tai, ypač fizika (dėl to ir klausiau iki galo ką ta moteris kalbėjo) toooooookie nuostabūs stebuklų mokslai! Kuo dar kartą pasigėrėjau klausydamasi tos paskaitos :) Ir moters azartu pasigėrėjau. Mano fizikė, buvo silpna, ji tik dalyką gerai mokė, fizika man pačiai buvo labai įdomu. Gal dėl to, kad būdama kokių penkerių kartu mokiausi du plius du ir s lygu v dauginta iš t? Ir kaip išsivesti kiek bus v ir t? :D Čia sesė išprotėjėlė mane šitaip mokė, mokyklom žaisdavom, nes manęs niekaip nepriėmė į tikrą. Apie Ciolkovskio gyvenimą perskaičiau būdama kokioj septintoj klasėj :) Tai buvo taip seniai, kad pamenu tik, kaip tėvas iš jo išsišaipė, lyg ir aplupo, kai jis nedidukas pasakė, kad tėvo su draugu idėja bloga ir jų amžinas variklis neveiks :) Na, tuo metu aktualu buvo, tie santykiai su tėvais… Greta fizikos… :D
O mano matematikė!!! Šita džiūsna, griežta kaip nežinau kas, buvo tokio šviesaus proto ir taip užkrėtė matematika, kad buvom keli, kurie lenktyniaudavom, narpliojom, grožėjomės, žaidėm formulėmis. Ji sugebėjo visus išmokyti. Blogiausi kasdien eidavo prie lentos ir spręsdavo, taigi nori nenori visi lėtesni išmoko kartu su jais. o mes, kurie mokėmės greičiau, gaudavom uždavinius tarpusavio palenktyniavimui ir pasismaginimui. Tai taip įdomu būdavo! Juk sprendimas- tai kova, azartas, pergalė arba pralaimėjimas… Blogiausiu atveju tai tik proto mankšta :) Kiek kiekvienam dalyke yra tokių nuostabumų…
Bet atsiprašau, ką jau čia aš… Tiesiog aš mėgstu mokytis. Aš neįžiūriu nereikalingų dalykų jokiame moksle. Tai, kad dabar jis blogai organizuotas, ir daug kur paviršutiniškas, įžiūriu :)

patiko(0)



Simonas, Vasario 26 00:16  #

aš fizikas teoretikas… gaila, kad visai nesupratot.. o ta moteris youtubėj turėjo būti pavyzdys absoliutaus nusišnekėjimo ir išprotėjimo.. Na bet nesvarbu, visvien Burgis komentarą ištrins

patiko(0)



apropos, Vasario 26 06:53  #

Pažiūrėjau Simono nuorodą ir taip ir likau prasižiojęs.

Mokyklą baigiau jau seniai – normalią tarybinę mokyklą. Savaime aišku, buvo anais laikais ritualinio ideologinio mėšlo, bet dėl tiksliųjų mokslų dalykine prasme savo mokyklai tiesiog neturiu ko prikišti. Aukštajai tai nebent tiek, kad leido praslysti ir vien su imitacinėm pastangom. Ko paskui jau dirbdamas pasigailėjau, nes turėjau paskubom savarankiškai graibstytis tuos dalykus, kuriuos
kažkada privalėjau ramiai ir sistemingai išmokti aukštojoj. Bet čia nėr ko skųstis – kas norėjo ir netingėjo, tam sąlygos buvo puikios.

Kol nepamačiau šito filmuko, nebūčiau net patikėjęs, jog šiais laikais mokykloj jau reikia ne šiaip atstatyti normalų mokymą, bet tiesiog gelbėt vaikusi nuo diletantizmo, obskurantizmo ir galbūt pačių tikriausių šizofrenikų. Siaubas, čia kažkokie viduramžiai. Kiek suprantu iš titulų, šita ponia atitinka aukščiausias lietuviškas pedagogines kvalifikacijas? Tiesiog total košmar. Mano laikais tokias pažinimo gelmes kultivavo nebent pusiau slapta sekta „Žinijos“ draugijoj. Kaip reikėtų suprasti iš šito master classo, dabar tai propaguojama kaip lietuviškos mokyklos standartas?

patiko(0)



Burgis, Vasario 26 08:28  #

Replika:
2008 07 30
Iš tarptautinės fizikos olimpiados lietuvis parsivežė bronzą
Trisdešimt devintojoje tarptautinėje mokinių fizikos olimpiadoje, liepos 20-29 dienomis vykusioje Hanojaus mieste, Vietname, VŠĮ Kauno technologijos universiteto gimnazijos 10 klasės mokinys Povilas Kanapickas (mokyt. Virgilijus Tumavičius) pelnė bronzos medalį.
*
Fizikos olimpiadoje taip pat dalyvavo *** Šiaulių „Dainų“ vidurinės mokyklos 12 klasės mokinys Simonas Grubinskas ***.
***
Simonas yra fizikas teoretikas, o aš esu astronautas mėgėjas.
Irena Stulpinienė yra fizikos mokytoja metodininkė, Tarptautinio humanistinės pedagogikos centro viceprezidentė, Humanistinės pedagogikos asociacijos pirmininkė, Humaniškos pedagogikos riteris, o aš esu sodininkas-daržininkas.
*
Labai svarbu tinkamai prisistatyti!
Bet aš tai žinau ir manęs tai neveikia…

patiko(0)



Rasa, Vasario 26 08:55  #

Simonui: Juokiuosi nuo pat ryto…
Na, o man ta moteris patiko :) Mat aš esu pritarianti tokio vieno akademiko Ščtetinino minčiai, kurią tik laisvai pacituosiu, nes seniai skaičiau :) Jis turi alternatyvią mokyklą. Ir jis padarė tokią maždaug išvadą, kad vaikai gerai kažką išmokti kur kas laisviau gali tada, kai plečiamas jų akiratis, pasaulėžiūra, keliamas intelektas :)
Tarkim mokė vaikus groti konkursui. Jie skalambijo skalambijo tas natas, o rezultatas mažas. Tada jie eidavo vakarais prie laužo, kalbėdavosi visko ir mokėsi klausytis… Paskui daug jo tų vaikučių gavo apdovanojimus, nes išmoko ne tik groti, kartu išmoko jausti muziką…
Bet aš prie išprotėjusių, gali nekreipt dėmesio :) Man geriausi Mokytojai buvo ne tie, kurie vertė kalti, o tie, kurie mokėjo kalbėti užsidegusiomis akimis :) Jei ne rusų k. dėstytojos kalbos, Jesenino nebūčiau skaičius :) Kaip ji mokėjo pasakot apie klasikus! Kaip ji mokėjo dėstyt! Ji visus vadovėlius cituodavo mintinai, pasakydavo ką kuriam puslapy rast kurio vadovėlio :) Per paskaitas mes spėdavom viską- išmokt dalyką, pusę grupės išklausinėdavo ir trumpa pamokėlė įdomiai. Ji, manau, buvo viena geriausių dėstytojų šalyje. Sakė, kad tokia ir buvo :) Jos dalyką išmoko visi.
Supranti, metams bėgant va tos formulės, net buvę labai įdomios, pasimiršta, o lieka labai daug būtent tų kitų mokytojų duotų dalykų, kuriuos prisimenam juokdamiesi, gėrėdamiesi, pasiilgdami, cituodami ir po dvidešimties metų.
Štai mano sūnus vis nuvažiuoja su klasiokais pas buvusią auklėtoją. Kaip manai, jie ją taip gerbia, myli ir pasiilgsta dėl to, kad ji gerai formulių išmokė? Na sūnui ji net nedėstė paskutinėse klasėse :) Ne, ji Mokytoja, nes davė ne tik fizikos žinias :)

Taigi, kaip ten tu sakei?… Sakau atgal- „gaila, kad visai nesupratot..“ :D

patiko(0)



ST, Vasario 26 09:40  #

Kai į klausimą „Kokios matematikos mums reikia?“, atsakoma „Man gyvenime nereikės matematikos!“, man tai sukelia šypseną :)
Tai beveik tas pats, kaip pasakyti „Man gyvenime smegenų nereikės!“ :)
T.y. gyvenime nebus situacijų, kai reikės abstrakčiai mąstyti; neprireiks indukcijos, dedukcijos; nereikės mokėti logiškai mąstyti; neprireiks erdvinio mąstymo; neprireiks analitinių gebėjimų; niekada nekelsiu hipotezių ir nebandysiu jų patvirtinti ar atmesti; nekursiu ir nesinaudosiu algoritmais (pvz. kiaušinienės receptas yra algoritmas – gyvenime nekepsiu kiaušinienės); nerinksiu informacijos, jos neanalizuosiu, nevertinsiu ir t.t.

patiko(0)



apropos, Vasario 26 09:46  #

p. Burgi,

O kas blogai su to Simono prisistatymu? Jeigu tai tas pats Simonas Grubinskas, tai fizikas teoretikas yra viso labo profesijos apibūdinimas. Sodininkas-daržininkas gal ir gali lygintis su kažkokio mistinio humanistinio-pedagoginio ordino riteriu, bet su fiziku teoretiku tai kažin.

Specialiai pagūglinėjau apie tą Simoną. Nežinau kaip kitiems, bet man tai nekyla abejonių, kokio lygio argumentacijos galima tikėtis iš tokio žmogaus. Tegul jis ir negavo medalio, kaip Kanapickas.

Nors prašaut pasitaiko ir protingiems žmonėms. Radau vieną galimai jo straipsniuką apie atominę elektrinę. Intencijos geros, bet ten yra akivaizdžių nusirašymo į pievas momentų. Ir vien dėl to, kad žmogus daro elementarią metodinę klaidą. Jis nežino buhalterinių sąvokų. Bet užuot jas pasitikrinęs, pats interpretuoja spėjimo būdu ir to pagrindu konstruoja savo išvadas. Savaime aišku, rezultatas nebūtinai teisingas. Nors, kaip žinia, buhalterija nėra joks mokslas, o viso labo kažkoks elementarios aritmetikos apvalkalas, skirtas ūkinėms operacijoms mechaniškai fiksuoti. Didelių analitinių sugebėjimų buhalteriui nereikia, bet žinot kas kaip vadinama tai vistiek ne pro šalį.

patiko(0)



Burgis, Vasario 26 10:14  #

apropos: ar Jūs skaitėte visus Simono komentarus šioje svetainėje? Aš skaičiau ir kiek galėdamas stengiausi tam jaunuoliui padėti, bet nesu profesionalas (psichiatras, psichologas, medikas…), todėl tik identifikuoju problemą ir … būsiu priverstas trinti jo komentarus.

patiko(0)



Simonas, Vasario 26 10:28  #

Ah, atominė. Na čia tokia problema su viešąja kalba, nebent šneki iš to, iš ko apsigynei laipsnį, beveik neįmanoma absoliučiai nenusišnekėt. Tiesiog turėdamas labai ribotus laiko resursus mėgini išsiaiškinti tiek, kad nusišnekėtum mažiau už kritikuojamą asmenį ir patrauktum auditoriją į savo pusę. Gyveni ir mokais

patiko(0)



skaitovas, Vasario 26 10:38  #

ST: ar yra čia kur nors tokių, kurie teigia, kad gyvenime „nereikės matematikos“? Klausimas gi kitas – kokios matematikos? Viena matematika (ugdanti loginį, erdvinį, … mąstymą; demonstruojanti jos realų taikymą kasdieniniame gyvenime) – VISIEMS, ir gal net su PRIVALOMU matematikos egzaminu. Kita matematika – stojantiems į su matematika susijusias specialybes. Brandos ir stojamųjų programų skirtumai buvo ir prie sovietų. Tai argumentas net tiems, kurie su nostalgija dar prisimena brežnevinius sąstingio laikus. Įtariu, kad chruščiovinių atlydžio laikų švietimo sistemos ypatumus prisimenančių čia nėra?

patiko(0)



Simonas, Vasario 26 11:35  #

Va va, būtent. Matematikos yra tiek daug, kad užtektų ne 12, o 112 klasių. Esmė yra laikui bėgant išbraukti tai, ko nebereikia ir įdėti tai, kas pasidaro aktualu. Blogai tik, kad ji tiek metų nesikeitė, kad žmonės beveik priprato, kad mokyklinė matematika turi būti nenaudinga ir „nu tai aišku, kad metams bėgant pamiršti“. O mano tezė yra prisėsti ir iš naujo sugalvoti tokią matematiką, kurios niekada nepamirštum, tuo ir mėginu įtikinti šito blogo dalyvius. Ir, mano nuomone, bėdą mažiausiai spręstų dulkinų knygų ištraukimas iš spintos, vien jau dėl jo simplistiškumo, t.y. valstybinio masto problemos taip lengvai neišsisprendžia. Na, o dėmesiui patraukti reikia kartais stipresnės retorikos.
Kas įdomiausia, kad universitete šis paradoksas apsiverčia, matematika ten perdaug paprasta ir neužtenkamai abstrakti ir vėl pradeda kliudyti techniškojo dalyko studijoms, tik šį kartą iš kitos pusės, bet čia jau kita tema…

patiko(0)



Gintare, Vasario 26 12:40  #

Klausimas turbūt yra ne kiek ir kokios matematikos reikia, o kas ir kaip jos moko. Lyginti su tais laikais, kai patys ėjom į mokyklą, nelabai verta – pasikeitė ir mokiniai ir mokytojai. Mes turim galimybę palyginti, kaip vaikus moko LT, ir kaip – ne LT. Ta pati matatika mūsų vaikui labai patiko ir sekėsi, kol LT mokykloj nepasikeitė mokytoja. Atėjusi ji pradėjo reikalauti, kaip pati vadino, matematinio raštingumo, t.y. išsprendus uždavinius visose reikiamose vietose sudėti kablelius, kabliataškius ir taškus. Argumentavo: to reiks per abitūros egzaminus. Už nesusėtus skiriamuosius ženklus mažindavo pažymius. Klasės matematikos vidutkis smuko minimum balu. Mūsų vaikis išvis prarado motyvaciją, nes per kontrolinius kartais užtekdavo tik laiko uždaviniams išspręsti, kablelių jau nebesusitikrindavo. Pasipylė septynetai. Klausėm: gal ko nesupranti, gal pagalbos reikia. Viską suprasdavo, tiesiog buvo…. matematiškai neraštingas :) Prieš porą metų išvažiavo į mokyklą ne LT. Man įdomu, kaip jam ten sekasi, tad vis klausinėju :) Su matematika viskas tvarkoj, dra grįžęs čia buvusius klasiokus pakonsultuoja. Bet labiausiai man įstrigo tai, kaip ten vaikus moko. Paskutinis pavyzdys – fizikoje pradeda kursą apie elektrą. Prieš kuekvieną naują temą mokytojas mėgsta duoti tokį „įvadinį“ projektėlį. Šį kartą reikėjo pristatyti šalies elektros tiekimo sistemą. Projektą darė dviese su ruse, nes, kaip ten bebūtų, elektra vis dar mums tiekiama ir iš ten. Padarė jie tą projektą, su schemomis, plakatais, akys degė. Prieš klasę pristatė, pagyrimus susirinko ir….pradėjo mokytis teorijos. Tikiu, kad ir teoriją išmoks. Tačiau šalia teorijos jau žinos ir „kaip tas veikia realybėje“. Čia tik vienas iš pavyzdžių, kaip galima vaikus sudominti tiek, kad jiems nekiltų klausimų „kam man to reikia? Kur aš panaudosiu?“. Kažkaip tiek sumaterialėjome, kad pamirštame, jog mokomės ne vien tik dėl praktinės naudos, bet ir dėl išsilavinimo :)

patiko(0)



Simonas, Vasario 26 15:21  #

Labai nuostabūs pavyzdžiai. Bet šiaip vaikam ir turi kilti klausimai „kam man to reikia?“ ir reikia parodyti atsakymus, kaip tam pavyzdyje su elektros schemomis ir plakatais. O jeigu nesugalvoji kito atsakymo kaip „to prireiks per abitūros egzaminus“ (nors ji meluoja, to neprireiks), tai reiškia to ir nereikia :)
Bet juk elektros kursas fizikoje yra būtent dėl praktinės naudos! Tik tą praktinę naudą reikia suvokti truputėlį plačiau. Pamatęs ir išsiaiškinęs dar mokykloje kaip veikia elektrinės, kaip konstruojama elektros sistema, nebebijosi šito reiškinio, galėsi suprasti apie ką politikai diskutuoja per televiziją ir galėsi protingai balsuoti. Ar gali būti dar didesnė praktinė nauda valstybei.
Dažnai žmonės priešpastato „praktinę naudą“ ir „bendrąjį išsilavinimą“, bet kai gerai pagalvoji, ne tokie ir skirtingi tie dalykai yra, tiesiog kai žmogus turi praktinių žinių iš daugelio sričių ir gali kompetetingai diskutuoti daugeliu temų, jį visuomenė pradeda vadinti „išsilavinusiu“, nors tikslaus momento kada jis toks tapo kaip ir nėra.
Reikia turėti omenyje, kad keisti galima tik tuos dalykus, kuriuos įmanoma pakeisti. Pavyzdžiui, negali atleisti visų mokytojų kurie susigalvoja visokius „matematinius raštingumus“, dailyraščius, etc. Bentjau ne valstybės mastu – tiesiog neliktų mokytojų.
Bet jeigu valstybės mastu pasakai, kad vaikam reikia projektų, reikia kažką veikt ir nuveikt su tom žiniom ir ne tik galima, bet ir reikia klausinėti „o kam man to reikia“, tada žmonės įgauna pasitikėjimo abejoti ir sistema nors ir lėtai, priverstinai, bet keičiasi.

patiko(0)



Dominykas, Vasario 26 16:56  #

Simonai, gal galėtum pateikti bent vieną temą/kursą, ką nors, ką manai esant reikalingą, tačiau neįtrauktą į dabartinę matematikos programą ir dar vieną temą, kuri yra visiška nęsąmonė dabartinėje programoje. Prašau, nes dabar jūs šaukiate apie dūmus, bet parodykite man gaisrą, tada bus galima pradėti gesinti.

patiko(0)



Simonas, Vasario 26 18:26  #

Eliminavimo fazė lengviausia: trini viską iš eilės, kas nenaudojama kitose pamokose. Tai būtų panašu, kad visas įkeltasis stojamųjų lapas.
Ką nors labai konkretaus… Tarkim, lygtys. Lapų lapai vėžliškai lėtai sudėtingėjančių lygčių su logaritmais, laipsniais, kvadratais ir be abejo nelygybės. Visas šitas galima į šiukšliadėžę dėt. Tai yra todėl, kad gamta nesirenka kelinto laipsnio lygtis duoti, 99% atsitiktinai pasirinkto realaus uždavinio lygties tiksliai išspręsti nepavyks. Lieka tik kiekvieno dalyko keli patys paprasčiausi atvejai, ir galybė laisvo laiko, tarkim vietoj 3 mėnesių išnaudojom 2 savaites. Dabar visas menas į tą laisvą du su puse mėnesio įdėt ką nors prasmingo, o čia jau reikia daug darbo ir mąstymo. Bet galima pamėgint ekspromtu.
Mokykloje yra lygtys vien su skaičiais bet be raidžių, o jeigu viena lygtelė ir yra su raide, tai išdidžiai vadinama „lygtys su parametru“. Matematikoje yra manija visada pabrėžti kaip svarbu kokios to parametro galimos vertės, pavyzdžiui, lygtis (x^2+x(1-p) – p) /(x-1)=0 turės du sprendinius, p ir -1 IŠSKYRUS, kai p=1. Oh come on…
O kada žmonės ateina į fiziką, jiem būna labai sunku gaudytis „kaip čia su tom raidėm“. Na tai vat, matematika į pagalbą, nesunkinam jau esamų pačių paprasčiausių lygčių, bet skaičius lėtai verčiam į raideles, pripratinam, kad bet kokia raidelė gali būti „nežinomasis“. Tarkim formulei tarp kelio, laiko ir greičio galima kelias dienas skirti, kol ją taip išsiaiškini, kol visi supranta, kad čia formulės praktiškai kaip ir nėra, ją galima tiesiog sukonstruot žinant tų dydžių matavimo vienetus. Tada fizikos pamokoj nereikia to paties daryt per naują, nes mokiniai iš tų šūsnių lapų kvadratinių lygčių nieko neišmoko. Lieka laiko parodyt kas tas laikas yra, kas jį matuoja ir galbūt pamėgint sukonstruot savo laikrodį?
Tada sekančią savaitę skiriu suvokimui, kad ta trijų raidžių formulė gali labai lengvai tapti keturių raidžių formule ab=cd. O čia jau jos didenybė chemija su savo proporcijomis. Nusižiūriu keletą uždavinių iš cheminių lygčių ir parodau, kad vietoj atomų gali būti kačiukai ir šuniukai ir visvien matematinis įrankis – proporcija – visiškai nepakinta. Vis pabrėžiu kaip viskas į temą ir kaip viską galima panaudot. Nu ir panašiai matyt. O paskutiniam mėnesiui projektas. Jeigu jau šnekam apie lygtis, galima ir be raidžių jas pasunkinti , pvz tiesinių lygčių sistemos, bet ne tokios, kur ant popieriaus galima išspręsti, o mažiausiai 10×10. Parodom kaip viskas gražiai atrodo pusiau matriciniu pavidalu (tik nekišu visos tos nereikalingos teorijos apie determinantus etc, cia universitetui), na, o jeigu viskas labai gražiai atrodo, tai matyt kažką galima su kompiuteriu nuveikt? O čia mum padeda informatikos mokytojas išmokantis kaip praktiškai išspręsti tiesinių lygčių sistemas. O tada pereinam prie projekto mėsos, ką mum ekonomikos mokytoja pasiūlys praktiško išspręsti iš tiesinių lygčių… gal kokiai transporto bendrovei susidėlioti krovinių pervežimo grafikus, galvoju gal troleibusų grafikus derinti padėtumem… Čia jau labai sudėtinga ir be pagalbos neapsieisim, bet juk prieš tai buvom protingi ir išmetę tai, ko nereikia, pasilikom visą mėnesį projektui, kažką tikrai nuveiksim!

patiko(0)



Simonas, Vasario 26 19:05  #

Ai, pamiršau prie ko čia ministerija. Be abejo, jeigu 90% mokytojų neatleisi, patys savaime jie to nepadarys. Ministerija padėtų oficialiai išvalydama programą ir organizuodama mokytojų susirinkimus, kur jie, galbūt padedami aukštųjų mokyklų dėstytojų, brainstormintų panašias projektų temas na.. ir savotiškai atsiskaitytų – vat ir būtų jų kvalifikacijos įvertinimas – kokių įdomių projektų sugalvoja. O tie visi prastieji mokytojai nebeapsieitų su atmestinu darbo darymu, nes jeigu atmestinai darysi, išvis nieko nepadarysi, o tada jau labai matysis, tada jie gal jau ir prieš kolegas pasitempinėtų na ir taip progresuotumėm

patiko(0)



Rasa, Vasario 26 22:14  #

:) Bet juk išties įdomiai tas Simonas pripasakojo! :)

patiko(0)



M11, Vasario 27 10:08  #

Gintarei: norėčiau tik replikuoti užstodamas mokytoją, reikalavusią matematinio raštingumo. Mano manymu, tai labai svarbus dalykas, kurį jaunimas itin mėgsta nuvertinti. Man asmeniškai matematika nebūtų matematika, jeigu būtų galima reiškinius užrašyti bet kaip, atsakymus pateikti kaip tik širdis geidžia. Viena iš tų man patrauklių matematikos pusių ir yra tai, jog joje yra griežta tvarka, kiekvienas kablelis ir taškelis turi savo vaidmenį – tuo šis dalykas skiriasi nuo kitų. Galbūt ta tvarka kaikam atrodo „sausa“, beprasmė, bet iš kitos pusės tai yra idealus tos „sausos“ tvarkos pavyzdys :) Išlavinęs šią matematinę tvarką (matematinį raštingumą) moksleivis užtikrinčiau jaučiasi ir kituose dalykuose – rašiniai lengviau įgauna struktūrą, literatūriniuose tekstuose lengviau pastebimos meninės priemonės, lengviau perprantami biologiniai ciklai, cheminių elementų sąveika ir t.t. Jau nekalbant apie tai, kad ir kasdieniame gyvenime tampa lengviau planuoti veiklas, nepraleisti pro akis smulkmenų, sąmoningai pasirinkti, kiek į jas verta gilintis, pajusti tų smulkmenų „skonį“.

patiko(0)



Kestutis, Vasario 28 21:24  #

Tais laikais matematikos brandos ar stojamieji egzaminai buvo gana paprasti. Tereikėjo išmokti formules. Va tas, kur skaitovas išsprendė, jau buvo labai sunkus. Prisiminiau linksmą tu laikų istoriją. Penktame kurse Jakutijoje aukso kasykloje pliekiam gana sudėtingą kortų žaidimą. Komandos senos, priešinikai aršiausi, kokie tik gali būti iš to paties KPI prieš KTU gimnaziją-trečius metus aiškinasi, kas kietesnis. Bežadžiant kilo nepasitikėjimas, Raimis replikavo: galit perskaičiuot, nes aš neesu kietas, Kęstas manę išmokė sudėti nelygiavardes trupmenas tik vienuoliktoje klasėje. Buvo juoko. Nesijuokit, pasakė kitas, kai Vėteriui kilo įtarimų, Raimis manę išmokė antrame kurse. (Vėteris – matematikos katedros vedėjas).

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>