Koks tu, kai dirbi?

Linksmas.

Susikaupęs.

Dėmesingas.

Griežtas.

Tikslus.

Stropus.

Pavargęs.

Išsiblaškęs.

Liūdnas.

Geras.

***

Man nerūpi, koks tu buvai šiandien, vakar.

Man nerūpi, koks tu šeimoje, su draugais, namuose.

Man rūpi, kokį tave rytoj rasiu darbe.

Aš klientas, pacientas, lankytojas, pirkėjas, pavaldinys, vadovas…

Man rūpi, koks tu darbe vadovas, pavaldinys, gydytojas, pardavėjas, vežėjas, remontininkas, studentas, moksleivis…

Todėl man rūpi, kas tave rytdienai parengs. Tu būsi toks ar kitoks, nes vakar ir šiandien tu buvai su tais, patyrei tai, sugėrei tai, kas ir yra tavo būsena darbe.

***

Grįžome iš Vilniaus. Su anūkėlėmis kino teatre pažiūrėjau filmą „Turbo“. Daug ir skaniai valgėme. Sekiau, sekiau, sekiau pasakas… Gulėjome apsikabinę…

*

Mylinčios, gailinčios, tylios būtybės

Mūsų švelnybėje prieglobstį jus…

Eikit, ieškokite tos ypatybės

Rankų ir žodžių glamonėse jūs…

(Aleksandras Blokas?)

*

Gėriau gyvenimo gėrį ir grožį, todėl rytoj būsiu geras, linksmas, dėmesingas, tikslus, stropus…

O, kiek rytoj darbe bus kitokių! Nemielų. Sutinkančių klientus, pacientus, pavaldinius, studentus, moksleivius taip, lyg jie būtų kalti už netikusį savaitgalį. Tokių, kurie ateis į darbą pailsėti nuo savaitgalį patirtų negandų, nemalonumų, kivirčų…

Užjauskime juos ir padėkime jiems! Iš savo didelių gėrio resursų, sukauptų per savaitgalį.

Atsakymai

Burgis, 2013-10-20 15:02:09

Motyvacija…

ak, 2013-10-21 13:55:45

Na o koks aš esu kai nedirbu? Kai nesistengiu įtikti darbdaviui, visai nenoriu uždirbti milijono, ar aplamai nieko, nenoriu? Tiesiog šiaipsau sėdžiu ir žiūriu į bitę besirausiančią pienės žiede? Ar tikrai aš tada esu bjauresnis už nešiką tempiant sunkų maišą? vadybininką nuolankiaujntį Bosui? Politiką malantį šūdą taip kaip girdėjau malant Vytenį Andriukaitį? Aplamai ar nedirbti yra blogai? Aišku visai nedirbti nieko, reiškia mirtį. Bet dabar darbas suprantamas kaip tarnavimas kapitalistams,ar biurokratinė veikla – “tarnavimas tautai,, Tėvynei, bet už pakankamai gerą algą…” Vienu žodžiu daugelis darbų už kuriuos mokami pinigai – na ne visai yra darbai skirti žmogui, žmonijos tobulėjimui ir t.t.

Regina D., 2013-10-21 22:27:28

Rašote: “Man nerūpi, koks tu šeimoje, su draugais, namuose. Man rūpi, kokį tave rytoj rasiu darbe.”

Štai todėl darbe Jūs rasite ne žmogų- darbe rasite Kaukę. Ji bus tokia, kokios jums reikės – kaip veidrodis, kaip miestelio (o iš tikrųjų tik didelės kinostudijos) gyvenimas Peter Weir filme “Trumeno šou”: kartais žmogustaip ir pragyvena dirbtinai jam sukurtoje aplinkoje, nesupratęs, kad už “kinostudijos” yra tikras pasaulis.

senelis saltis, 2013-10-21 22:49:42

Gražu.

D., 2013-10-23 12:19:02

Dėl moksleivių tai nesutikčiau. Mokytojui vertinant moksleivį reikėtų atsižvelgti į jo emocinę būklę. Juk kai kurie psichologai vaiko patyrimą per tėvų skyrybas prilygina mirčiai ar nelaimingam atsitikimui. O jie juk dar vaikai.

Burgis, 2013-10-23 12:52:45

D.: šioje temoje rašau apie darbuotojus, ne moksleivius…

D., 2013-10-23 13:01:07

Burgiui: gal ne taip supratau, nes moksleivis buvo paminėtas įraše.