Kontrastai, vėl kontrastai…

Balandžio 29, Sekmadienis

– Nustokite jūs dirbti! – sakiau mokytojams Mažeikiuose. – Jei visą laiką dirbsite kaip juodadarbiai, tai kada gyvensite? Jūs turite taip mėgautis savo veikla, kad moksleiviai norėtų būti panašūs į jus.
Vakar veiklos turėjau daug: seminaras šešiasdešimčiai Žemaitijos mokytojų, „Žvaigždžių spiečiaus“ konkurso finalas, pasigėrėjimas savo sodu pakaunėje…
Taip viskas sutapo!
Finalo dalyviai patvirtino mano teiginius.
1. Švietimas charakterizuojamas vienu žodžiu – kontrastai. Iš penkiolikos finalininkų vienas surinko 27 taškus, o kitas – tik penkis…
2. Mokytojas turi mokyti visko iškart! Gyvenimas nesuskirstytas į pamokas.
Kas aštuntokams ir devintokams turėjo pasakyti, kad kraigas nėra kraikas, batuta nėra nei batatas, nei batutas, pergamentas nėra papirusas?
Ar moksleivis kaltas, jei mano, kad šventorius – labai tikintis žmogus?
Kaip finalininkai, nei šiaip moksleiviai, parašė, koks Everesto aukštis? 1300 km; 1565 m; 4560 km.
Astronautai Mėnulyje nusileido 1930-aisiais metais, o gal 1900-aisiais metais…
Tokijas nėra sostinė, Pitagoras gyveno aštuonioliktame amžiuje (ką tik jie išmoko Pitagoro teoremą!).
3. Kokia šalis – tokie moksleiviai. Graži, puikiai sutvarkyta „Ventos“ progimnazija, gražūs, puikiai įdirbti Žemaitijos laukai. Graži mūsų Lietuva! Bet… Ir čia apleista sodyba, ir ten griuvėsiai… Keliu link Panevėžio važiuoja „Pietinia kronikas“ herojai – tik dairykis! Šalis ir jos žmonės – tokie kontrastai…
*
Reikia turėti daug veiklos, sunkios veiklos, kad būtum laimingas. Vakar vėl tai patyriau.

patiko(23)



RSS

atsakymai (42)

MIMOZA, Balandžio 29 23:22  #

Aš taip pat nežinau Everesto aukščio, tik žinau, kad ten tikrai neužlipčiau. Aš taip pat nežinau, kada gyveno Pitagoras, tik žinau, kad labai seniai, kai dar net kompiuterių nebuvo, jeigu jam pačiam reikėjo teoremą sukurti.. Aš taip pat nežinau, kam tas pergamentas ir papirusas, jeigu yra popieraus.
Bet svarbiausia ką aš žinau – kur visa tai sužinoti.

patiko(17)



Sokolovas, Balandžio 30 06:15  #

ŽVAIGŽDĖS GĘSTA NEGRĮŽTAMAI

Dėl to tada (prieš mūsų erą) ir apsireikšdavo teoremos (ne tik Pitagoro, bet ir Ptolomėjo, ir Talio…) , kad nebuvo kompiuterių…
Kompiuteris padeda mokytis ir mokyti, pagreitina Mokslą ? Nieko panašaus ! Dėka tų „visažinių dėžučių“, pralindusių net į telefonus (apokalipsės preliudas!) NELIKO KNYGŲ . Išskyrus „pasiruoškime VBE“ (rašo vardan uždarbio), ir vis besikeičiančius (į vis klaikesnę pusę) mokyklinius vadovėlius (tik vardan uždarbio). Pinigų reikia gyvenimui ? Gal. Bet…O kam tada pats gyvenimas ?
O ar matėt dabar aukštosios matematikos uždavinyną ? Lengviau žydintį papartį surasti…
Aš turiu Bermano uždavinyną…Jam tiek pat. kiek man. Nes tada, kai aš augau bei mokiausi, BUVO KNYGŲ ! Įsivaizduojate, knygų buvo ! Ir aš laimingas buvau…
Kiek laiko knygyne praleisdavau…Ten buvo, ką pavartyt. Ką dabar siūlo knygynai, išskyrus „pasiruoškime VBE“ (jau dešimt kartų pasiruošėm, bet Mockui vis „babkių“ trūkata) bei „Prostitutės išpažintis“ ( nūdienos pavyzdžiai jaunimui).
Bet aš dar turiu Bermaną. Pageltę lapai, kai kurių jau įplyšo…Ir aš dar laimingas.
O žvaigždės gęsta toliau…

patiko(8)



Sokolovas, Balandžio 30 06:31  #

SPINDESYS IR SKURDAS-PRIEŠYBIŲ VIENYBĖ

„Gyvenimas nesuskirstytas į pamokas“?
Bet juk Gyvenimas savaime yra Pamoka. Liekanti prasminga ir įdomi tik tol, kol YRA NEIŠMOKTA. Jei būtų įmanoma šią Pamoką išmokt, neliktų nei noro, nei prasmės…
Čia kaip matematikos dėstyme- kada mokiniui (su dar nesugadinta pasaulėjauta, sugebančiam domėtis) gali būti įdomu „APSKAIČIUOTI VISŲ TRIŽENKLIŲ SKAIČIŲ SUMĄ“. ? Tik tol, kol jam dar neparodyta aritmetinės progresijos pirmųjų n narių sumos formulė ! Po to,-šis uždavinys neįdomus. Juk neįdomu įrašinėt į „gatavą“ formulę. Reikia eit toliau, gilintis toliau…
LENGVA NETURI BŪT NIEKADA . BET VISADA TURI BŪT ĮDOMU. Tas pats ir gyvenime. Kol jis prasmingas.
Tačiau dėl mokytojo…Mokytojas turi būt SAVO VIETOJ. Mokytojas turi DĖSTYT SAVO DALYKĄ.
Kai mokytojas pradeda „mokyti gyvenimo“, jis tampa juokingas mokiniams. Nes visi žino mokytojo profesijos specifiką-jei neteks darbo,-jam teks arba ieškotis tokios pat veiklos, arba registruotis darbo biržoj. Jis net prekes dėliot Maksimoj nesugebės…
Sena tiesa- mokytojas nemoka nei dirbt, nei vadovaut, nei verslaut. Mokytojas MOKA MOKYTI. Ir tai nuostabu. Bet jis turi mokyti TIK SAVO DALYKO. Ir būt jame kompetetingas.

patiko(4)



Burgis, Balandžio 30 07:18  #

MIMOZAI: bet bėda, kad Jūs pamiršote „iš ten“ sužinoti… Ir Jums atrodo, kad to sužinoti visai nereikia. Kaip ir daugybės kitų dalykų. Įdomių dalykų!

patiko(5)



Burgis, Balandžio 30 07:19  #

Sokolovui: ne, nesutinku! Jei moksleiviai mato, kad tas mokytojas moka TIK SAVO DALYKĄ, tai jis niekada moksleiviams nebus autoritetas! Ir tada jie nesimokys TIK TO DALYKO, nes nenorės būti nė panašūs į tą mokytoją…

patiko(7)



skaitytojas, Balandžio 30 10:53  #

Spėju,kad nuotraukoje -nuostabiai žydinti trešnė,grožiu nenusileidžianti išreklamuotoms sakuroms. Tik būsimus vaisius gali sulesti paukščiai,jei trešnė nebus apdengta tinklu.

patiko(8)



Burgis, Balandžio 30 12:37  #

skaitytojui: taip, tai sodo kaimynų trešnė – saulutei leidžiantis…

patiko(5)



Dalius, Balandžio 30 21:19  #

Neparduodat, Bronislovai, sodo? 😊

patiko(0)



Burgis, Balandžio 30 22:24  #

Daliui: pasiliekame kaip simbolį: man buvo 35-eri, kai savo rankomis, vienas pats sumūrijau 35 akmeninius laiptelius…

patiko(9)



Juozas P., Gegužės 1 11:54  #

Hmm, liūdna… bet pasaulyje būna dar liūdniau…

Senokai mačiau amerikiečių filmą, kuriame paauglys aštuntokas prisipažįsta tėvui, jog nemėgsta mokyklos, nes nemoka … skaityti. JAV aštuntokas!!!
Pamaniau- scenaristo fantazijos…

Deja, būna taip, o dar ir ne taip:

MOKYTOJAS IŠ NIU-MEKSIKO: 17 METŲ DĖSČIAU KOLEDŽE, BET TAIP IR NEIŠMOKAU SKAITYTI

https://www.bbc.com/russian/features-43774910

patiko(2)



Rasa, Gegužės 1 19:34  #

Juozui P. : tai disleksija. Tiesiog toks dalykas, kai žmogui sunku skaityti arba ir beveik neįmanoma. Ir ne toks ir retas :) Aktorius Tomas Kruzas, JAV prezidentas Bušas, Švedijos princesė Viktorija. Visi jie patyrė sunkumų mokantis skaityti. O dar į kompaniją turėtume pridėti Hansą Kristianą Anderseną, Albertą Einšteiną, Tomą Edisoną, Voltą Disnėjų, Vinstoną Čerčilį, Švedijos karalių Karlą XVI Gustavą ir dainininkę Šer – visas šias garsenybes sieja ta pati problema.
Ir nieko čia baisaus. Tik va tas mūsų požiūris- jei kitas nemoka kaip aš, tai jis durnas, atsilikėlis ir t.t. :)

patiko(16)



MIMOZA, Gegužės 1 21:41  #

Koks lietuvis be kolektyvinio sodo, o sodas be šiltnamio!? Bet vilniečiui važinėt į kokias nors Lapes ar Radikius – nu ką žinau, kaip ir truputį kvankt.
Nebent šiltnamis išmanusis, tada atleistina.

patiko(1)



Burgis, Gegužės 1 22:09  #

MIMOZAI: nepavirsk į Adefagiją… :-)

patiko(2)



Dalius, Gegužės 1 22:09  #

O kaip Jums, Mimoza, sentimentai?

patiko(0)



MIMOZA, Gegužės 1 22:18  #

Sentimentus reikėtų derinti prie praktiškumo, pvz. į Vilnių pasiimti tuos 35 laiptelius, o sodą parduot arba dovanot vaikams – tegul jie lenkia nugaras ir augina daržoves.

patiko(1)



Juozas P., Gegužės 1 22:54  #

Rasa, nustebinot … seru Vinstonu. Jis gi Nobelio laureatas, ir ne bet kokios, o už literatūrą. :)

Kiek supratau, tasai amerikonas iš vis nemokėjo nei skaityti, nei rašyti ir neišsidavė šitiek metų. Sunkiai tą įsivaizduoju, nebent to žmogaus kančias.

Dėl rašymo (ranka) visai gali būt, kad po kelių kartų nesugebėjimas rašyti taps norma.

patiko(0)



Rasa, Gegužės 1 23:46  #

Juozui P.: nežinau tiesos apie serą Vinstoną. Neturėjau garbės jo pažinti :) Bet tai įmanoma.

Mano tėtis buvo beveik beraštis. Jis buvo baigęs gal kokias tris klases. Niekada nemačiau jo skaitant. Ai, sapnininką mėgo :) Jis skaitė maždaug taip, kaip aš būdama ketverių.Tačiau jis sekdavo tokias pasakas, tokias istorijas, kurių jokios knygos neatstodavo :) Kai kurių pabaigos niekada nesužinojau, nes maža užmigdavau, kol sekdavo. Pav. apie Aladiną. Kol paaugus neištvėriau ir pati paskaičiau ką knygose rašo. Jo buvo geresnė :) Jis nemokėjo matematikos, geometrijos, gamtos mokslų. Nieko, ko mokoma mokyklose. Bet jis pastatė du namus, suvedžiojo šildymus, mokėjo padaryti sodo laistymo sistemas, perrinkti seno moskvičiaus variklį, iš bet kurio gauto variklio sukonstruodavo „kreizą“, bulviatarkę, žoliapjovę (panaudojęs seną vaikišką vežimėlį), o darbuose nuolat pateikinėdavo begales rac. pasiūlymų (taip seniau juos vadindavo). Jis pažino paukščius, gydomuosius augalus, medžius. Mokėjo apsieiti su bitėmis. Mes, jo išmokyti, gaminom varinius žibintus. Jis suvirindavo nerealias roges ir sūpuokles kieme. Jis buvo kvaišas. Tokiu jį laikė žmonės. Bet jį visi mylėjo. Jis nemokėjo kalbėti protingai ir pagrįsti savo minčių. Bet nebūdamas baisiai raštingas ir protingas, jis nežinojo ir to, kad va negalima nemokant padaryt to ar ano. Todėl imdavo ir padarydavo :) Ir aš tikrai neperdedu.

Grįžtant prie disleksijos, pamenu skaičiau kažkada apie senesnės kartos žymų mūsų aktorių. Deja, pamiršau kurį. Jis beveik negalėjo skaityt. Bet jis buvo mylimas moterų ;) Taigi jis visas roles labai greitai išmokdavo, kai draugės jam skaitydavo garsiai :) Daugelio jų atmintis labai gera, nes jie, nenorėdami išsiduoti, turi greit viską išmokti mintinai :)

patiko(18)



Rasa, Gegužės 2 00:06  #

Jei jau kalba pasisuko apie disleksiją, radau kur parodyta, kaip jie mato raides. Taip, skaityti išmokti galima. Juk ir arabiškai išmokstam. Bet jiems tikrai nelengva, ypač kai aiškinančių pasakymas ką je turi matyt, skiriasi nuo jų nuosavo matymo.
https://sveikata.tv3.lt/straipsnis/kaip-teksta-mato-sergantieji-disleksija-foto-2745

patiko(6)



Juozas P., Gegužės 2 14:01  #

Rasa, ačiū už puikų pasakojimą apie „beraštį“ tikrai šviesų Jūsų Tėvą (labai panašų į mano, beje…)

Tiek to toji disleksija, parašiau tikrai nenorėdamas iš ko pasišaipyti, tiesiog paguodai gal. Ar “paguodai“?

Jūs savo pasakojime užvedėte ant tokios erezijos – gal tie visuotinio deficito laikai, kai niekas nebūdavo išmetama, o perdirbama ir pritaikoma gyvenimui nebuvo tokie jau blogi? :) Bent jau kiekvieni namai turėjo pastoges, prikrautas tais „gal prireiks kada“ :)

patiko(5)



Rasa, Gegužės 2 20:00  #

Juozui P. :) Kartais galvoju, kad tas trumpai vartoju (kol viskas tobulai veikia), o paskui išmetu persikėlė ir į santykius tarp žmonių. Vis dar moku adyti kojines :) Nors jau mano kartai (bent man) būtinybės tam nebuvo. Bet dabar niekas nebeado vilnonių kojinių. Ir vis rečiau kas nors „lopo“ santykius :)

patiko(14)



Dalius, Gegužės 2 21:21  #

Kaži ar eina sulopyti santykius… Ar protinga gyventi bloguose sutuoktinių santykiuose dėl vaikų? Jei vaikai vienintelis gyvenimo džiaugsmas. Psichologai sako ne. Gal išsiskirti kai vaikai užaugs?

patiko(3)



Rasa, Gegužės 2 22:29  #

Daliui: neduoda vėl komentaro rašyt. Black list ir viskas :P

patiko(0)



Giedrius, Gegužės 2 22:51  #

Skyrybos yra bandymas pabėgti nuo problemų, bet ne jų sprendimas. O neišspręstos problemos turi tokią ypatybę – sugrįžti.
Šeimoje svarbiausia yra teisingas jos sukūrimo motyvas – tarnauti savo sutuoktiniui ir padėti vienas kitam eiti per visas gyvenimo negandas „iki mirtis mus išskirs“. Tada šeima bus kaip neįveikiamas monolitas. Ir vaikai matys teisingą pavyzdį, ir jį perėmę, taip pat bus laimingi.
Tik sąvoką „tarnauti“ pradžioje reikia teisingai išsišifruoti ką ji reiškia :) nes dažniausiai ji visiškai neteisingai interpretuojama.

patiko(14)



Burgis, Gegužės 3 17:59  #

Šiek tiek pravaliau sistemą… Gal dabar mažiau blokuos jūsų komentarus?

patiko(4)



Rasa, Gegužės 3 18:00  #

Giedriui: taip. Labai gražiai parašei :) Visi mes žinom, kaip turi būt. Ir kaip teisingai gyvent. Ir kaip teisingai maitintis. O dar reikia sportuoti. Kaip reikia visus mylėti. Reikia… O dar reikia… Ir anaip reikia… Ir kad valdžia tokia būtų. Ir kad žmonės elgtųsi kaip reikia… Ir viską labai teisingai žinodami, mes tada visada galim dar taip išdidžiai paskui pridurti, kai kažkas klysta: „ar aš nesakiau?!“ :) Čia man viena pačių baisiausių frazių kurias pasako žmogus :)

Bet „turi būti“ labai dažnai skiriasi nuo to, kas yra realybėje :) O yra kaip yra.

Kad būtų šeimoje taip, kaip sakai, tai turi suprasti abu sutuoktiniai. Deja dažnai taip supranta vienas arba nei vienas.

patiko(11)



Giedrius, Gegužės 3 18:25  #

Rasai: Na, suprantama, kad nesame idealūs, bet bent jau turėti kažkokį idealą ir tikslą bei jo siekti, vieni greičiau, kiti lėčiau, tai galime?
Tie, kas nori.
Nes dabar valstybėje ir pasaulyje tai visiškai palaida bala. Inkaras pakeltas, burės nuleistos ir nešioja bangos tą mūsų laivelį tai į vieną pusę, tai į kitą…
Kai nežinai į kurį uostą nori plaukti… joks vėjas nepalankus.

patiko(7)



MIMOZA, Gegužės 3 18:51  #

Kokie čia komentarai? Tema apie vyšnią iš nuotraukos ir kolektyvinius sodus, o aktyvistai vis apie tą pačią egzistencinę prasmę atmieštą Radausko eilėmis ir velniai žino ką, ko aš nesuprantu.
Man dabar įdomus prezidentinis skandalas. Tai va, dėl ko Lietuva nusigyveno. O gal Burgis tikrai buvo teisus?

patiko(6)



Dalius, Gegužės 3 19:24  #

Tai ką daryti, Rasa?:(

patiko(2)



Rasa, Gegužės 3 21:35  #

Daliui: dėl ko? ☺ Jei dėl pasaulio, tai aš ne ponas Dievas ir tikrai iki galo jo nepertvarkysiu, galit būt visi ramūs ☺
O apskritai ką daryt? Gyvent, Daliau. Tau stengtis gyvent geriausiai ir teisingiausiai kaip gali (pajėgi) tu, man- geriausiai kaip galiu aš ☺

Giedriui: Žinai, mano manymu dažnai taip jau atsitinka, kad per gyvenimą ne kartą subyra ir idealai, ir tikslai, ir prasmės ir net uostai ☺Bet šiaip tai, žinoma puiku turėti tikslų ir jų siekti.
Tik va kartais nutinka, kad mes „pasipraktikuojam“ dėl tų reinkarnacijų dar čia, žemėj. Tam tikra prasme numirštam. Tam tikra prasme atgimstam (pabundam). Bet jau kitokiais.
O dar dėl to uosto. Viskas puiku, kaip tu parašei. Vienas „bet“. Jei tu labai tiksliai žinai į kurį uostą reikia plaukti, kaip plaukti, kokiu laivu ir kaip neužplaukti ant rifų, tai dar visai nereiškia, kad kitiems reikia į tą patį uostą ☺ Tai ir plaukia visi savom kryptim ☺

patiko(12)



Giedrius, Gegužės 4 10:53  #

Rasai: Pasistengdamas nesiplėsti :) Nuo galo :)) Yra tokie bendri dalykai, kurių reikia visiems. Gal kas nors nori būti nemylimas? Gal yra tokių, kuriems nereikalingas rūpestis, atjauta, gailestingumas, dėmesys? Pakelkite prašome rankas… Nors, galite ir nekelti. Žinau, kad tokių nėra. Todėl vis tik visiems bendrų tikslų galima surasti. O, kad vienam reikia mandarinų iš Maroko, o kitam jautienos kepsnio iš Brazilijos, tai čia dabar ko gero ne apie tuos uostus kalbam?
Dėl atgimimo. Nuostabu. Tai, ko gero, pati didžiausia mirties prasmė – numirti, kad galėtum vėl atgimti jau šiek tiek kitoks – šiek tiek tobulesnis. Tai galima padaryti ir nenumirus fiziškai. Kažkodėl man taip atrodo, kad gerb. Burgis tai padarė.
Kad byra idealai ir tikslai, dar vienas nuostabus dalykas. Kokia būtų nuobodybė – pasiekei tikslą ir viskas, nebežinai ką toliau daryti. Tai, kad kažkas subyrėjo į šipulius, dar nereiškia, kad nereikia bandyti iš naujo.
O dėl tikslo ir kartu svajonių, tegu kalba autoritetai :) V. Hugo: „Niekas taip nepadeda kurti ateities, kaip drąsios svajonės. Šiandien utopija, rytoj – kūnas ir kraujas“.

patiko(13)



Juozas P., Gegužės 4 12:11  #

„Būk realistas- siek neįmanomo!“ – A.Zuoko moto

patiko(1)



Rasa, Gegužės 4 14:30  #

Giedriui: taip. Yra bendri dalykai, kurių reikėtų visiems (beveik). Ir jie pakeltų rankas. Nes juk tu išvardinai dalykus, kuriuos žmogus norėtų „gauti“. Jei paklaustum, kaip labai žmonės nori mylėti visus, atjausti ir skirti dėmesį kitiems, rankų pakiltų mažiau :) Taigi visi mes žinom, kas yra gerai, ypač jei kas mums tai duoda. Ir pageidautina nemokamai :)

Yra dalykų, kurių tikrai reikėtų visiems, bet žmonės net nesuvokia, kad jiems jų reikia. Todėl rankų būtų kur kas mažiau. Kas pakeltų ranką (anaiptol neturiu galvoje, kad to visiems reikia), kad Pasaulis jiems pasiūlytų rimtesnę pamoką kažko atradimui- vėžį, milijoninį bankrotą, išdavystę, artimo mirtį? Žinai, o juk daug kam tai kur kas vertingesnė dovana nei pūkuotas rūpestis, didelis dėmesys ar pan. :) Tik va žmonės dažnai tai ne kaip pamoką, o kaip bausmę arba Dievo nebuvimą priiima :)

Nesiplėtokim, tiek to. Man patinka tavo tie gražūs parašymai. Neturėtum žmonos, būtum tikras moterų širdžių daužytojas :)))) O gal ir esi, kas tave ten žino, nepažįstu juk. Sportsmenas, krasavicas, sklandžiai kalbantis apie gražius teisingus dalykus, o ar komsomolcas tai jau nebesvarbu šiais laikais :)))

patiko(11)



Rasa, Gegužės 4 23:31  #

Prieš miegą pagalvojau, kad gal per griežtai aš čia kartais :)
Taip. Mes visi labai skirtingi.
Todėl ko gero geriau tik palinkėti visiems, kad išmoktume vis tik palopyti santykius vienų su kitais. Gėle. Bučiniu. Vakariene. Patylėjimu apsikabinus. Nušluostyta ašara. Ne noru gauti, o dovanojimu. Pagaliau gal būt ir stikline vandens iš sumeluoto šulinio… Gyvenime viskas taip nevienareikšmiška, kaip besistengtume mes „susisteminti“ viską :) Pav. melas yra blogai. Juk visi tai žino, ar ne? O toks?:

Tu atleisk man,
Kad laikydamas tavo ranką,
Lyg nulaužtą irklą,
Aš žiūrėjau Tau į akis-
Ir melavau.

Tu atleisk man,
Kad kasdien
Sėsdamas ant Tavo lovos krašto
Aš maitinau Tave
Apelsinų skiltelėm ir apgaule.

Tu atleisk man,
Kad vandens,
Neatnešiau iš mūsų kaimo,
Bet pasėmiau priemiesčio šuliny,
O tu nurijai gurkšnį, tarei:
„- Dabar aš pagysiu!“

Tu atleisk man,
Jog džiugesiu apsikaišęs,
Šypsojaus ir kalbėjau,
Kad važiuosime greitai namo,
Nors mačiau, aiškiai mačiau,
Kaip veža Tave naktis
Ant juodo katafalko.

Tu atleisk man,
Kad aš melavau.
Begėdiškai, beviltiškai melavau
Ir neapkenčiau
Žinančių teisybę. (Bukantas)

patiko(14)



MIMOZA, Gegužės 5 15:46  #

Jau penkta diena kaip gegužis, jau žydi alyvos…
Gal keičiam temą?

patiko(0)



Rasa, Gegužės 5 16:04  #

MIMOZAI: Ok. Keisk :) Lauksim. Ko nors to alyvinio :)

patiko(4)



Gintaras, Gegužės 5 16:38  #

O man labai liūdnai atrodo mokytojas, kurį mokinys atsiveža į „Lietuvos tūkstantmečio vaikus“ ir tas nežino atsakymo į paprastą klausimą…

patiko(2)



MIMOZA, Gegužės 5 18:43  #

Rasai, šiaip:
Manęs dar nebuvo –
Alyvos žydėjo – –
Manęs nebebus jau –
Jos vėliai žydės –
Ir kris jų lapeliai
Nuo saulės ir vėjo,
Kaip smėlio saujelės,
Ant mano širdies .
S. Nėris
_____________
O temą keisti yra B.Burgio prerogatyva.

patiko(8)



Rasa, Gegužės 5 23:59  #

MIMOZAI: Ačiū :) Gražu, kai viskas žydi. O kai dar pražysta ir mimozos! :) Eilės iš interneto platybių :)

Mimoza žydi — šypsosi kalnai,
Balta žolė per akmenis nubėga,
Kur vėjai lydosi su skardžiais amžinai —
Mimoza kvepia — tobulybės jėgą

Pavasaris atidengė staiga,
Bedugnių akys saulėje sužvilgo —
Žvaigždėtoji svaigi žiedų banga
Ant kovo spindulio trapaus, neilgo

Jaunystės sodu toly sužaibavo,
Takelis siauras miega tarp žiedų —
Laikau mimozą, dovanotą tavo,
Joje kalnų ramybę atrandu —

Mimoza žydi — šypsosi kalnai,
Balta žolė per akmenis nubėga…

patiko(7)



Vilius, Gegužės 6 11:29  #

Sokolovui. Gal patiktų ,,Matematikos istorijos skiautiniai„?

patiko(1)



MIMOZA, Gegužės 11 16:06  #

Rasa, ačiū ir tau už tavo unikalumą, darbštumą , gebėjimą kažkur kažką surasti ir pritaikyti prie situacijos, bet eilėraštį kūrė tikriausiai tas, kur mimozų gyvenime nematęs ;)

patiko(3)



Rasa, Gegužės 11 17:00  #

Mimozai :) Gali būt. Iš tiesų tai ir aš ko gero „gyvai“ nemačius. Užtat tavo (ir savo smalsumo) dėka aš pasiskaičiau visko- koks tai ypatingai įdomus, jautrus ir „su charakteriu“ augalas :)

patiko(4)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>