Kovo 11: šventė tik todėl, kad jūs – mūsų viltis

***

Vyriausiajai rinkimų komisijai antradienį pretendentais į kandidatus registravus parlamentarą Algirdą Butkevičių bei Darbo partijos kandidatę Seimo narę Loretą Graužinienę, jų jau yra vienuolika.

Anksčiau registruoti eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, partijos “Tvarka ir teisingumas” kandidatas Valentinas Mazuronis, atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas, Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, Kazimira Prunskienė, publicistu prisistatantis Vytautas Kundrotas, smulkiųjų ir vidutinių verslininkų atstovu save pristatantis Jonas Jankauskas, kaunietis Vidmantas Sadauskas, leidėjas Algirdas Pilvelis.

Pareiškinius dokumentus dar yra įteikę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatas Valdemaras Tomaševskis, savarankiškai savo kandidatūrą keliantis Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas Zigmas Vaišvila.

(Pagal www.zebra.lt)

***

Mildute, bevaikščiodama užsukai pas senelį, kompiuteryje skaitantį šį absurdą. Žiūri nustebusi – nejaugi taip gali būti po 19 metų, kai Lietuva…

stovi

“Prasiskyrė net debesys gilūs –

Lig žvaigždynų galva iškelta!

Kada milžinu pergalėj savo pakilus

Atsistojo tarybų tauta!”

Oi, čia, rodos, ne tai šventei skirtas Lietuvos poeto eilėraštis?!

Reikėjo, pavyzdžiui, šitų eilučių:

“Aš balsavau už Lietuvą

Aš balsavau už Landsbergį…”.

***

Mildute, tu pažvelgei pro langą ir pamatei: pavasaris vėlyvas. Bet pavasaris! Vakar tu apsidžiaugei kompiuterio ekrane pamačiusi Luką. prie_lango

Simboliška: tą dieną, kai rinksime Lietuvos prezidentą, Lukas pradės antruosius gyvenimo metus. Ir mums aišku, kas yra gyvenimo prioritetai, ir mus aišku, kad pavasaris vėl laimės, ir mums jūs, Mildute ir Lukai, esate visa Valstybė ir jos viltis. Todėl mums nebaisios krizės, todėl mes atsainiai žiūrime į rinkimų farsus, todėl mes ramiai švenčiame savo šalies gimtadienį.

***

Fotoreportažas iš įvykio vietos.

Pirmiausia jos apžiūrėjo namą. Aptriušo namelis per šešetą metų, aptriušo…

revizija

Norėjo nusimaudyti baseine, bet kad vandens mažoka…

pirmos

Tada Mildutė paprašė nuvežti, kur iš tiesų švenčiama. Niekas nevežė, tai išėjo pėsčia.

is_namu

Netrukus grįžo, nes jūs žinote – Kaune nėra kur nueiti…

vel_namo

Mums tai smagu, nes dabar Mildutė – svarbiausias žmogus kieme!

sv_zm_kieme

Atsakymai

Adomas, 2009-03-12 14:36:36

Jei kiekvienas iš mūsų taip didžiuotųsi kaip gerb. B.B. savo darbais, vaikais, anūkais, džiaugtųsi tokiais, rodos, kasdieniais dalykais (na, kas čia tokio, anūkai atvažiavo…), mes turėtume daugiau savigarbos, mažiau “lietuviškai” dejuotume, gyvenimas būtų gražesnis, nes pamatytume, kad tikrai gerai ir gražiai gyvename, kad nesam jokie skurdžiai, kad galime savimi didžiuotis… Tada kiekvieną dieną galėtume švęsti kovo 11-ąsias, o ir kandidatų į Prezidentus būtų vienas-du.

VV., 2009-03-12 15:22:14

O kas čia baisaus, kad daug pretendentų? Laisvi rinkimai. Nori – gali. Žmonės atsirinks, kas yra kas. Tiesiog kai kurios asabos pačios save pajuokai išstato, o gal nori pasipuokuoti biografijos detale: dalyvavo rinkimuose kaip kandidatas į Lietuvos Prezidentus. Taigi visokių rūšių ekshibicionistų yra. O jie juk dar ir susimoka už dalyvavimą…

Atsakymas, 2009-03-12 16:26:43

Seimas nutarė pripažinti Joną Žemaitį – Vytautą faktiniu Lietuvos Prezidentu. Vladimiras Romanovas šiandien ketino pateikti VRK prašymą leisti dalyvauti Lietuvos Prezidento rinkimuose (gal jau ir pateikė?..). Faktai reikalauja komentaro.

Burgis, 2009-03-12 17:39:53

Atsakymui: prognozė yra aiški – ir V. Landsbergis anksčiau ar vėliau bus pripažintas faktiniu prezidentu. Bet apie šamanizmą jau esu rašęs. V. Romanovas šoka, balotiruojasi – o ką jam veikti su savo pinigais? Nepagarba valstybei? Skaityk VV komentarą.

Atsakymas, 2009-03-12 19:31:28

Laisvi rinkimai – geras daiktas, nemokamas cirkas (tiksliau toks, už kurį susimoką patys meškučiai) – dar geriau 🙂

Apie Joną Žemaitį -Vytautą, Landsbergį ir kitus būsimus ar esamus faktinius prezidentus: mechaninis istorijos perrašymas seime ar kur kitur dar nėra geidžiamo fakto pagrindimas.

Tik įdomu, kaip atrodys istorikų argumentacija, kai jie kalbės apie Prezidento institucijos raidą Lietuvoje: šiaip prezidentai buvo 6, bet seimas pasakė, kad 7, vadinasi, seimas yra teisus, tik mes – kvaili, nes iki 2009 03 12 neapsižiūrėjom? :)Liūdniausia, kad tokiais būdais seimas bando formuoti žmonių vaizduotę, nors visokie “su diagnozėm” (kaip V. Terleckas) tebeaiškina, kad egzistuoja objektyvi istorija ir sąmoningi jos klastotojai. Aš pats manyčiau, kad visada egzistuoja sutartinė istorinė vaizduotė ir kelios alternatyvios jos versijos (PASTABA: čia nekalbama apie istoriją, kokia ji buvo iš tikrųjų, o tik apie tai, kaip mes ją suprantame). Viena iš alternatyvių istorijos formų – “primesta” radikali istorijos samprata (pvz., lietuviai – pažangiausia pasaulio civilizacija ir tik dabartiniai Lietuvos istorikai sąmoningai niekina absoliučiai garbingą ir idealią Lietuvos praeitį). Kita istorijos alternatyva – jos kūrimas “čia ir dabar” (pvz., minėtas seimo sprendimas, “nesusipratėliams” aiškinantis, kaip buvo “iš tikrųjų”). Žodžiu, mūsų seimas ir kai kurie atskiri autoriai įsijaučia į Dievo (ar kaip jums labiau patinka) vaidmenį – tik jie žino TIESĄ 🙂

Vainius, 2009-03-12 19:53:28

O man Žemaičio pripažinimas faktiniu Lietuvos vadovu atrodo labai gražus gestas. Panašiai kaip ir 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos pripažinimas teisiniu aktu.

matematikos mokytoja, 2009-03-12 20:07:46

Ar tai tikrai gražus gestas? O gal tik įstatymų devalvavimas? Nesu didelė istorijos žinovė, bet prezidentas ir prieškarinėje Lietuvoje prezidentas turėjo būti renkamas. Ar klystu? Ir nemanau, kad J.Žemaitis, paskelbus jį prezidentu, tapo svarbesnis Lietuvos istorijai ar dar labiau gerbiamas. Kam to reikia? Ką tai keičia? Ir ar istorija gali būti formuojama gražiais gestais?

Audrius, 2009-03-12 20:08:30

Pritariu Vainiui – tai simbolinė pagarba didžiam žmogui, kuris už Lietuvą atidavė brangiausia, ką turėjo – savo gyvybę.

Audrius, 2009-03-12 20:28:24

Matematikos mokytojai: būkite tiksli 🙂 Jonas Žemaitis – Vytautas kovojo toli gražu ne prieškarinėje Lietuvoje, o Lietuvai jau tapus TSRS. Tai – didelis skirtumas. Beje, už visus tuo metu renkamus “valstybės organus” balsuodavo 99,9% rinkėjų :)) Savaime aišku, kad reikalauti, jog už partizanų vadą būtų balsuota tarybiniuose rinkimuose, yra truputį naivu.

Ar jis tapo svarbesnis Lietuvos istorijai? Jei dėl šios priežasties daugiau žmonių sužinos apie pokario rezistenciją Lietuvoje ir prisimins, dėl ko mūsų seneliai kovojo – jau tai, manau, bus į gera.

Vainius, 2009-03-12 20:53:29

matematikos mokytojai,

Galiu tik pabandyt pasamprotauti. Jeigu pagrindinis kriterijus būtų visos tautos rinkimai tai tuomet antrą kartą atėjęs Smetona yra žymiai mažiau prezidentas už Žemaitį, kuris buvo išrinktas visos Lietuvos partizanų apygardų vadų. Tai žinoma toli gražu nėra visa tauta, tačiau nėra ir kažkokia sukilėlių gauja išsirinkus vadą, turint omeny, kokia plati ir sudėtinga organizacija buvo Lietuvos partizaninis judėimas.

O dėl istorijos formavimo gražiais gestais. Tai tiek istorija tiek valstybė turi būti formuojama visų pirma teisingais, o ne gražiais gestais. Kiek yra teisinio pagrindo paskelbti jį prezidentu yra ginčytina, tačiau man asmeniškai atrodo pakankamai priimtina tokius aktus kaip 1949 deklaracija laikyti teisiškai nelyginamai labiau galiojančiais, nei kokia sovietų primesta konstitucija ar bet koks įstatymas. O laikant tą aktą tesiškai galiojančiu, nuosekliai išplauktų, kad Žemaitį galima laikyt prezidentu.

Galų gale, kaip bebūtų, būtų liūdna, jei nuo tokio seimo sprendimo, vietoj to, kad pastiprint pagarbą tam tikrai jos vertam žmogui, kiltų tik nesutarimai ir susipriešinimas.

Vainius, 2009-03-12 21:01:55

Et, rašiau komentarą ir dingo.

Matematikos mokytojai:

Galiu tik pabandyt pasamprotauti. Jeigu pagrindinis kriterijus būtų visos tautos rinkimai, tuomet antrą kartą atėjęs Smetona yra žymiai mažiau prezidentas už Žemaitį, kuris buvo išrinktas visų Lietuvos partizanų apygardų. Žinoma, tai toli gražu nėra visa tauta, tačiau nėra iš kažkokia sukilėlių minia išsirinkus sau vadą, turint omeny kokia didelė ir sudėtinga organizacija buvo Lietuvos partizaninis-rezistencinis judėjimas.

O dėl istorijos grindimo gražiais gestais, tai tiek istorija tiek valstybė turi būti grindžiama visų pirma teisingais, o ne gražiais gestais. Kiek teisiškai teisinga Žemaitį laikyti prezidentu nežinau, tačiau man atrodo, kad 1949 deklaracija yra teisiškai nepalyginamai labiau galiojantis aktas negu bet kokia sovietų primesta konstitucija ar įstatymas tuo metu. O jeigu jau ją laikom teisiniu aktu, tai nuosekliai išplauktų, kad Žemaitį galima laikyt Lietuvos prezidentu.

Kaip bebūtų, būtų labai liūdna, jei toks seimo sprendimas vietoj to, kad atneštų daugiau pagarbos šiam tikrai jos vertam žmogui, tik padidintų nepasitenkinimus ir ginčus.

VV., 2009-03-12 21:14:45

Betgi Seimas nieko neišgalvojo! Kiek žinau, J. Žemaitis 1949 m. vasarį partizanų vadų suvažiavime buvo išrinktas LLKS (Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio)tarybos prezidiumo pirmininku. Jam suteiktas ir partizanų generolo laipsnis. Suprantama,viskas vyko pogrindyje.

Galima būtų padiskutuoti, kas turėtų teisę vadintis Lietuvos vadovu, -ar kolaborantas rusų statytinis Paleckis, ar žmogus, atidavęs gyvenimą už Lietuvos laisvę.

Landsbergis buvo faktinis Lietuvos vadovas, |kodėl jo pareigos negalėtų būti prilygintos prezidento pareigoms, jei taip buvo realiai.

Atsakymas, 2009-03-12 21:16:25

Panašu, kad komentatorių “neužkabino” mano provokacija, bet surizikuosiu ją pakartoti: esminis klausimas ne apie Jono Žemaičio – Vytauto asmenį ir jo vertę istorijai (beje, mano manymu, XX a. antrosios pusės Lietuvos istorijos tyrėjai jam skiria ne taip jau mažai dėmesio…). Klausimas štai koks: ar sveiku protu suvokiamas Lietuvos seimo bandymas koreguoti istoriją ne moksliniais tyrimais (pvz., teisės istorijos) ir diskusijomis su visuomene, bet įstatymais? Ar toks mechaniškas istorijos “sukūrimas” neprimena dogmatinės sovietinės istoriografijos?

O jeigu kalbame apie J. Žemaitį, mano labai subjektyvia nuomone, jo pripažinimas faktiniu Lietuvos prezidentu buvo visiškas absurdas: ne todėl, kad prezidentu pripažintas būtent Žemaitis, bet dėl būdo, kaip tai buvo padaryta – balsavime seime dalyvavo apie 50 seimo narių iš 141. Toks balsavimas labiau primena ne pagarbos išraišką, bet pasityčiojimą…

VV., 2009-03-12 21:20:00

Siūlyčiau paskaityti:

Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė. Žuvusiųjų prezidentas. – V.: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2005

nesvarbu, 2009-03-12 21:35:25

Zemaitis nebuvo prezidentas ir Landsbergis nebuvo prezidentas. Jeigu “faktiniais prezidentais” pradesim skelbt visus faktinius Lietuvos vadovus, tai gal ir Gedimina, Algirda, Kestuti paskelbkim faktiniais prezidentais? Negi seimas tikrai nebeturi ka veikt, kad gaistu laika ir svaistytu valstybes pinigus tokiem niekam?

matematikos mokytoja, 2009-03-12 21:42:50

Nematau logikos. Kaip 40 žmonių, tegul ir Seimo (beje, šiuo metu neturinčio visuomenės pasitikėjimo) narių, praėjus daugiau kaip 50 metų po žmogaus mirties, gali nuspręsti, kad tas žmogus buvo prezidentas? Keista dar ir tai, kad tai daroma kai Lietuva jau 19 metų nepriklausoma. Ir tai politinis sprendimas. Kaip politinis sprendimas jis būtų gal ir suprantamas 1991 metas, bet dabar? Istorikai tokio sprendimo lyg ir neparėmė. Ar mes skolingi J.Žemaičiui? Gal būt. Bet ar tokiu būdu reikia grąžinti tą skolą?

Saula, 2009-03-12 23:14:39

Matematikos mokytoja remiasi logika. O aš šį kartą papasakosiu savo emocijas. Vakar dalyvavau atidengiant paminklą garbiam partizanų generolui, LLKS tarybos prezidiumo pirmininkui Jonui Žemaičiui – Vytautui. Pasididžiavimo šiurpuliukai ėjo per nugarą klausant gražių žodžių apie šį didį žmogų.

Kažin kodėl, išgirdusi apie jo pripažinimą faktiniu prezidentu, kiek nusivyliau… „Vėl…“ Man atrodo, turime palikti istoriją, kokia ji yra – nepervadinti, nepervardinti („neperrašyti“).

Ir dar tas tik 41 seimo narys iš 141 balsavęs „už“…

Man visa tai tarsi sumenkina (lyg pastangos pakelti, „pagerinti“, o jis nenusipelnė, kad jo vardas būtų „tąsomas“ į priešingas puses…) O juk tos pareigos tuo metu gal buvo net daugiau negu okupuotos Lietuvos (valstybė?) prezidento, svarbiau, reikalingiau. Tai tegu taip ir lieka.

Saula, 2009-03-12 23:20:42

Iš esmės pritariu Atsakymui, Matematikos mokytojai, Vainiui, Nesvarbiam. Gal kad visada manau – viskas turi būti laiku ir vietoj, ir logiška. Gražus gestas, bet logiškas būtų buvęs 1991-aisiais – tai būtų buvę natūralu, pagarbu, bet po 19 metų… Kaip farsas. Ir dar taip skubos tvarka (analogiškai – kaip ir tas seimo naktinis „darbas“ – priskaldė malkų… Kas jiems ten periodiškai vis – mėnulio fazės?:-))

Ar tai nebus precedentas – gal dabar prasidės?… V. Landsbergis. Kas galėtų paneigti, kad ministrė dėl jo taip stengėsi? O gal bus ne tik jis, bet ir trumpą laiką prezidento LEP – Artūras Paulauskas (juk jis irgi jaučiasi buvęs faktine valstybės galva, nušalinus Paksą – Seimo pirmininkas:-)).

Jei tikėti Delfi informacija, kaip bus su 2002 m. Konstitucinio Teismo sprendimu, kuriuo nustatyta, jog prezidento konstitucinis statusas yra individualus. Tai esą lemia, jog negalima „nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti buvusiam Respublikos Prezidentui”?

Burgis, 2009-03-13 12:07:32

Dėl prezidentų: ne asmuo čia svarbu, net ne procedūra, o pati ideologinė idėja – maniau, kad bent ši santvarka, mano valstybė nebekels vienų žmonių virš kitų vienu vieninteliu tikslu – ir mus nepamirškite pagerbti, ir mus!

Šiandien mirė žmogus, užauginęs penkis vaikus, gyvenęs pusbadžiu, kad tik vaikai būtų mokyti, dirbtų Lietuvai – bet Seimui jis nulis?! Jis nepaaukojo savo gyvybės!? Ne, jis tiesiog nebuvo vadas… Štai kodėl prie prezidentūros – jau bene 15 ištroškusių įsiamžinti bent dalyvavimu…

O mano mama, pagimdžiusi penkis vaikus, praradusi mano brolį dėl Sibiro ligų, iškentusi penkmetį tremties, 44 metų likusi našlė, įsiamžino manyje, mano vaikuose ir vaikaičiuose. Todėl ideologijos vadus ir visus jų stabus galiu pasiųsti naf…

Rimantė, 2009-03-13 12:39:49

Išties smagu žiūrėti, kaip ypatingai aukštais idealais pasižymintis Seimas istoriją perrašinėja. Katalikų bažnyčia ir ta rimčiau į šventųjų paskelbimo procedūrą šiais laikais žiūri…

Saula, 2009-03-13 22:26:29

Rimante, geras palyginimas:-)

Briedis, 2009-03-15 08:20:23

Burgiui: prie visos pagarbos Jums pasakysiu, kad lietuviai turi unikalią būdo savybę savo didvyrius purvais drabstyti. Kažkaip neįsivaizduoju suomio kalbančio, kad Manerheimo vyrai geriau būtų vaikus auginę, o ne Suomiją gynę. Ar tik tie verti pagarbos kurie išėjo iš kovo laimėtojais?

Partizanai net tokiomis nepakenčiamomis sąlygomis kūrė šeimas ir stengėsi turėti vaikų, ypač į galą kovos, kai jau buvo aišku kuo čia viskas baigsis. Labai tikėtina, kad ir Jūs Sibire kartu su jų vaikais po balas taškėtės, tad jų tėvus nach__ siųsti kažkaip iš šono žiūrisi neįtin..

O gyvenime visi jie troško žemę arti ar vaikus mokyti. Ta proga turiu istorinę mįslę:

-Kokios profesijos buvo 5 iš 8 signatarų pasirašiusių 1949 deklaraciją?

Burgis, 2009-03-15 09:59:08

Briedžiui: Jūs šioje svetainėje parašėte tiek protingų ir teisingų minčių, kad net suabejojau, ar čia Jūs rašote… Pirmiausia, nepastebėjau, kad kas nors čia būtų didvyrius purvais drabstęs. Aš pats meldžiu likimą tik vieno: kad užtektų proto iki paskutinio atodūsio neimti nieko nei garbinti, nei žeminti. Kaip tik apie tai ir rašiau: kam iš vienų žmonių daryti stabus, o kitus tuo pačiu pažeminti? Man atrodo, kad tik menkystos nori, kad jiems būtų statomi paminklai, jų vardais vadinamos gatvės, mokyklos, nes didvyriai ir dvasioje didvyriai – jie nedirba, nekovoja už atlyginimą, pagerbimą – jie tiesiog teisingai gyvena.

1949 metais aš gimiau, apie deklaracijos autorius nieko nežinau, bet nenustebčiau, kad tie 5 buvo mokytojai. Bet ar mokytojai norėjo įsiamžinti?

Šiandien Lietuvoje bus prisimintas Vytautas Kernagis, o vakar vienas lankytojas pasišaipė iš mano klausimo moksleiviams apie Donatą Banionį. Štai ir nuspręskite – kuris labiau didis: Vytautas ar Donatas? O juk eilėje mirti dar daug daug vertų didžiausios pagarbos žmonių. Tai gal neimkime vienų stengtis užmiršti, o kitiems kurti kultą?

V.R., 2009-03-15 19:42:19

Labai pritariu Briedžiui. Jūsų, B.B., pasisakymai kažkur arti to purvo…nors tarsi ir “nepilate”?Bet tokia intrigėle kvepia, ir tiek. Ir tas ideologų siuntimas “nafik”, na, neelegantiškas, mažiausiai. Jums turbūt tebėra alergija nuo komjaunuoliškos ideologijos – juk aršus komjaunuolis buvote, ar ne?Manau, komunistinė ideologija ir Lietuvos, kaip laisvos valstybės ideologija diametraliai priešinga. O jūs tapatinate.

O dėl 5 vaikus pusbadžiu užauginusio žmogaus, tai jūs gal perdedate- seniau dažna lietuvė moteris užaugindavo po tiek, ir nelabai pertekliuje. Gyveno ir tiek, nemanydama, kad žygdarbį daro.Visgi atiduoti gyvybę už idėją yra sunkiau.Ir dar likti neįvertintam, kažkieno akyse tik “stabu”.

VV., 2009-03-15 21:18:33

Man, tiesą sakant, irgi labai nepatiko ta frazė :”Todėl ideologijos vadus ir visus jų stabus galiu pasiųsti naf…”

V.R. teisus (teisi?), kad, vis dėlto ideologija yra skirtinga. Jei kažkada ant šakių iškeltas leninas ir jo pasekėjai, (pavergę daug tautų ir sunaikinę šimtus tūkstančių, net milijonus niekuo dėtų žmonių) ir galėjo būti vadinami “stabais”, tai Lietuvos partizanų vadas J. Žemaitis tikrai ne “ideologinis stabas”, ką dabar Seimas benutartų dėl jo statuso.

Burgis, 2009-03-15 21:20:11

V.R.: “pasisakymai kažkur arti to purvo…” – kas čia per logika?! Ar Jūs, V.R., nepajutote, kad ne čia pataikėte? Iki “Briedžio” logikos Jums labai toli, o ir su kitais “disonuojate”. Jei žinočiau, kas Jums gyvenime nesiseka, kodėl Jūs toks įtarus, piktas ir kandus – gal galėčiau padėti. Dabar gi prašau: arba rašykite logiškai, pagrįstai, motyvuotai, arba komentarus trinsiu – nenoriu paversti savo svetainės asmeninės Jūsų “iškrovos” vieta.

Burgis, 2009-03-15 21:24:55

VV. Bet kuri ideologija yra pasibaisėtina ir atmestina – tai kategoriška mano nuomonė, jos nekeisiu net iš pagarbos geriausiems draugams, manantiems kitaip. Ideologinis pagrindas yra ne šimtmečių, o tūkstantmečių atgyvena – nuo faraonų “sudievinimo” iki šių laikų “sudvasinimo”.

V.R., 2009-03-15 22:12:43

Bandysiu “nedisonuoti”, kad nebeterščiau jūsų asmeninės ir jus giriančiųjų svetainės. Let it be.

Bet dar prašom paaiškinti man, neišprususiam, kas tai yra “ideologija”.

VV., 2009-03-15 22:43:58

B.B. Pati ideologija juk tėra terminas – idėjų visuma, atspindinti kažkokią (tam tikrą) visuomenę.

Kodėl tada “bet kuri ideologija” atmestina? Nesuprantu.

Briedis, 2009-03-15 23:23:28

Burgiui: Iš tiesų nelengva įrodyti kad aš esu aš, ypač dabar, kol dar nėra elektroninio parašo. Kad nekiltų įtarimų jog aš nesu aš sugalvojau maskuotis –slapyvardžiu pasirašinėti. Tačiau abiem pusėm keistom bei maloniom aplinkybėm paaiškėjo jog aš galiu būti aš…

Nors V.Kernagis juokavo, kad yra baigęs tris aktorinio, penkis režisūros ir tris chemoterapinio kursus , tačiau iš Vytauto toks aktorius ir režisierius kaip iš Donato bardas. Nors galima ir kitaip pasakyti : Donatas toks aktorius koks yra Vytautas bardas.

O klausimą atsakėte sėkmingai, 1949 vasario 16 deklaraciją pasirašė 5 buvę mokytojai, 2 studentai ir 1 kadrinis karininkas ( J.Žemaitis).

VR: Mano žodžiai apie pagarbą Burgiui buvo ne tuščia mandagumo frazė, jis buvo mano Mokytojas. Geras mokytojas. Burgis, tikiuosi, dėl to neįsižeis, juk skiriasi pagarba ir garbinimas.

Burgis, 2009-03-16 12:42:55

Briedžiui: gerą žmogų aš jaučiu beveik taip pat, kaip mylinčią moterį… Ačiū.

Visiems: taip, ideologija yra idėjų visuma, bet bėda ta, kad tą visumą visais laikais formuoja ir savaip pakreipia, reklamuoja valdžia (kuri, kaip skelbia Šventasis Raštas, yra nuo Dievo…). O kiekviena valdžia, tai natūralu, tą idėjų visumą formuoja taip, kad žmonės priimtų valdžią ir visus ją turinčius kaip gėrį, neštų dovanas, šlovintų, statytų muziejus ir paminklus, dalytų ordinus ir puošnias uniformas, skirtų limuzinus ir apsaugą (nuo dar teisingomis idėjomis nepersisunkusių…) ir t.t. ir pan.

Tai va: mane baugina, kad jau ir šioje svetainėje atsiranda griežtai smerkiančių mane už ideologinį “netyrumą”, už nepagarbą tam, kas BE ABEJO (būtent: be jokių abejonių!) verta pagarbos. Dar žingsnelis, ir tas ištikimasis idėjų sargybinis nudės mane kaip šunį, nes jis šventai tiki, kad to reikia BENDRAM reikalui.

Gal jums atrodo, kad aš perlenkiu? Bet juk dar gyvas tas, kuris uždraudė man dirbti dėstytoju, pasakydamas: “Tokia partijos linija!”. Gal dar gyvas ir tas žemaitis, kuris padėjo mane “supakuoti” ir pavėžėti iki Krasnojarsko, nes jis (tas lietuvis, joks ne stalinas!) buvo šventai įsitikinęs (ar bent vaizdavo tokį…) BENDRO reikalo teisumu.

O šiandien? Mokykla turi parašyti viziją ir misiją, nes to reikia BENDRAM reikalui. Valstybė, pažeisdama Konstituciją, užima specifinę poziciją vienos bažnyčios atžvilgiu, nes to reikia BENDRAM reikalui.

Toliau vardykite patys…

Šalin ideologijos stabus ir ženklus!