Kur dėti pinigus?

Nerimas dėl kredito unijų. Nerimas dėl vieno kito banko. Metinės palūkanos – vos 0,x proc. Vyriausybė formuojama taip ir tokia, kad – nerimas… Ekonomika tyli, o infliacija rėkia.

*

Tai ką daryti su savo pinigais? Tik jau nepagalvokite, kad mudu daug turime! Beveik nieko neturime, o senatvė kažkur visai netoli… Bet ir skolų nebeturime, tai laimė! Ir vis tik man rūpi, kur mes, jūs, jie, jos turėtų dėti pinigus, todėl jau ne pirmą kartą apie tai rašau. Tada, kai rašiau, bent jau palūkanos už terminuotus indėlius buvo padoresnės. Tada bent jau galėjome tikėtis, kad valdžia stengsis išsilaikyti. Dabar kitaip, todėl reikia pasikartoti:

*

  1. Investuok į save. Į savo išprusimą, išsilavinimą, į savo diplomus, laipsnius ir vardus.

  2. Investuok į savo vaikus, į savo anūkėlius. Į jų išprusimą, išsilavinimą, į jų fizinę ir dvasinę sveikatą.

  3. Investuok į savo senelius. Į jų fizinį ir dvasinį komfortą, į jų sveikatą, į gražų jų gyvenimo tęsinį.

  4. Investuok į tuos, kuriems esi skolingas. Į savo Mokytojus, mokyklas, vaikų darželius.

  5. Investuok į savo aplinką. Į automobilius, televizorius, kompiuterius, tvoras, žolynus, gėlynus, kelius ir takelius.

***

Dabar matai, kad pinigai gali dirbti.

Atsakymai

Burgis, 2012-12-05 09:22:07

Reitingams…

Lop, 2012-12-05 11:09:18

“1. Investuok į save. Į savo išprusimą, išsilavinimą, į savo diplomus, laipsnius ir vardus.”

Jei tai neatneš žymiai didesnių pinigų, kad senatvė būtų ori, tai neinvesticija.

“2. Investuok į savo vaikus, į savo anūkėlius. Į jų išprusimą, išsilavinimą, į jų fizinę ir dvasinę sveikatą.”

Čia investicija, tik tuo atveju, jei poto vaikai uždirbs krūvas pinigų 🙂 Priešingu atveju, tai normali veikla, kad su savo patirtim nukreipti vaikus.anūkus racionaliausia ir teisingiausia kryptimi (nors čia irgi dar klausimas …).

“3. Investuok į savo senelius. Į jų fizinį ir dvasinį komfortą, į jų sveikatą, į gražų jų gyvenimo tęsinį.”

Čia neinvesticija, o pagalba arba netgi greičiau sažininga pareiga, ypač jei yra iš ko tą padaryti. O jei nėra… ?

“4. Investuok į tuos, kuriems esi skolingas. Į savo Mokytojus, mokyklas, vaikų darželius.”

Čia filantropija, o ne investicija. Investicija, yra asmeninis rezultato gavimas, šiuo atveju, tarkim bus geresni mokytojai, geresni darželiai .. kažkam kitam 🙂

“5. Investuok į savo aplinką. Į automobilius, televizorius, kompiuterius, tvoras, žolynus, gėlynus, kelius ir takelius.”

Čia neinvesticija, o išlaidos savo malonumui ir/ar sveikatai dėl aplinkos.

Bet kokiu atveju, visiems šitiems punktams įgyvendint, reik nemažai pinigu jau dabar turėti 🙂 Dar, reik, kad sveikata nesušlubuotų, bo ant jos reikės daug išlaidų 🙂

O netgi realizavus tuos punktus, nei finansinės, nei moralinės, nei sveikatinės naudos sau galima visai nebegauti, ir neturėti už ką dantį skaudamą susitvarkyti. Nebent vaikai bus užaugę, ir galės padėt 🙂

Filo, 2012-12-05 12:29:09

Čia daugiausiai ne apie investavimą, o apie

pinigų leidimą su tikslu pa(si)gerinti gyvenimo kokybę. Panašu į siūlymą užpirkti šiek tiek laimės — sau, vaikams, tėvams, aplinkiniams…

Nors protingas investavimas ir atsakingas rėmimas nebūtinai yra priešingi dalykai, bet juos tapatinti yra netikslu ir (šiek tiek) neatsakinga. Mano kuklia nuomone, aišku. 🙂

Lop, 2012-12-05 12:36:57

Filo

Tai pinigų leidimas su tikslu (ypač su geru) čia viskas ok. Reikia tik jų turėt pakankamai, kad išleidus “nemirt iš bado” 🙂

O kai yra pakankamai, tuomet galima padaryti ir gerų darbų, čia savaime aišku. Tiesiog topiko leitmotyvas buvo “.. kad pinigai gali dirbti”, šiuo atveju jie nedirba, jie tiesiog išleidžiami su vienokiu ar kitokiu argumentu. Ir tik 1 punktas, kai dar esi jaunas (ir turi pakankamai pinigų) ir 2 punktas yra vertingi ateities prasme.

Filo, 2012-12-05 13:21:58

Lop, įvadiniame pasisakyme rizikingai sugretintos investicijos į žmones ir gerovę su investicijomis į terminuotus indėlius. Tame tarsi įdėta užuomina, kad šiuo metu investicija į žmones bei gerovę yra pati racionaliausia investicija, t.y. garantuojanti didžiausią gražą. Bet šitą familiarų pareiškimą praleiskime nematomis, ir apsiribokime klausimu, ar pinigai “dirba” ar ne.

Ekonominiu požiūriu, pinigai “nedirba” tik tada, kai už juos perkamos gėrybės nuvertėja sparčiau nei pinigus suryja infliacija. Žiurinto tokiose ribose, anūkai neprivalo uždirbti “žymiai didesnių pinigų”, nei į juos investuota — užtenka, kad grąža viršytų infliaciją. Bet tai tik bukas ekonominis vertinimas.

O kiek gaunam Pasitenkinimo vienetų už kiekvieną į žmogų ir jo gerovę investuotą Piniginį vienetą, tai labai subjektyvu ir sunkiai neišmatuojama.

Juk, tarkim, jei tėvai leidžia vaiką mokytis griežti smuiku, tai, vieniems tėvams muzikuojantis vaikas yra tik statuso išraiška, taip tik patenkinama jų tuštybė, o kitus gal klausant kaip vaikas svetainėje atlieka Vivaldžio “Pavasarį” kaskart ištinka ekstatinė būsena. Tokia “grąža” jau objektyviai nepalyginama.

Vladas, 2012-12-05 15:55:48

Leisiu sau įkelti gan ilgą citatą iš G. Soros knygos. Ten labai įdomiai aprašoma kaip ir kodėl šio garsaus investuotojo tėvas investavo pinigus į savo šeimą arba, kaip sako Filo, “leido pinigus su tikslu pa(si)gerinti gyvenimo kokybę”. Galima ginčytis ar teisinga tai vadinti investicija, bet kad ji su kaupu atsipirko jau antroje kartoje – akivaizdu.

“1944-ieji buvo itin svarbūs mano asmeninei patirčiai. Neketinu pateikti detalaus pasakojimo apie šį laikotarpį, nes mano tėvas yra tai padaręs netgi geriau, negu sugebėčiau. Įsivaizduokite iš vidutinei socialinei klasei priklausančios šeimos kilusį keturiolikmetį vaiką, kuriam staiga gresia deportavimas bei mirties bausmė vien dėl to, kad jis – žydas. Laimei, mano tėvas buvo gerai pasirengęs šiems tikrai ne itin teisingiems dalykams. Mano tėvas pergyveno Rusijos revoliuciją Sibire. Tai buvo labai prasmingas laikotarpis jo gyvenime. Iki tol jis buvo ambicingas jaunuolis. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, nusprendė stoti tarnauti į savanorių būrį Austrijos-Vengrijos armijoje. Rusai jį sulaikė ir išvežė į Sibirą kaip karo belaisvį. Dėl savo ambicingumo jis tapo belaisvių leidžiamo laikraščio redaktoriumi. Laikraštis vadinosi ThePlank (liet.Lenta), nes rašytojų rankraščiai būdavo iškabinti ant lentos, o autoriai, pasislėpę už tos lentos, vėliau klausydavosi skaitytojų komentarų. Tėvas tapo toks populiarus, kad jį net išrinko belaisvių atstovu. Keliems belaisviams pabėgus iš kaimyninės stovyklos, jų atstovas tapo atpirkimo ožiu ir buvo nušautas. Užuot laukęs panašaus įvykio savoje stovykloje, mano tėvas surinko grupę belaisvių ir organizavo pabėgimą. Jis planavo susiręsti plaustą ir pabėgti į vandenyną, tačiau stokojo gerų geografinių žinių: mat jis nežinojo, kad visos Sibiro upės teka į Arkties vandenyną. Keletą savaičių bėgliai dreifavo, kol pagaliau suprato, jog artėja prie Šiaurės ašigalio. Praėjo keletas mėnesių, kol grupė per taigą parkeliavo į civilizuotus kraštus. Tuo metu Rusijoje prasidėjo revoliucija, todėl nelaimėliai ten užstrigo. Tik po daugelio nuotykių mano tėvas sugebėjo rasti kelią atgal į Vengriją. Jei nebūtų bėgęs iš stovyklos, Vengrijoje būtų atsidūręs žymiai greičiau.

Namo tėvas grįžo visiškai pasikeitęs. Jį stipriai paveikė ta patirtis, kurios įgijo Rusijos revoliucijos laikotarpiu. Atsikratęs ambicijų jis norėjo tik vieno – mėgautis gyvenimu. Savo vaikams jis įskiepijo kitokias vertybes negu buvo įprastos toje aplinkoje, kurioje gyveno. Jis netroško sukaupti daug turtų ar tapti žymiu visuomenės veikėju. Priešingai – jis dirbo tik tiek, kiek būtina, kad sudurtų galą su galu. Prisimenu, kad mane pasiuntė iš savo pagrindinio kliento pasiskolinti pinigų slidinėjimui per atostogas. Tėvas tada niurzgėjo keletą savaičių, nes skolą reikėjo grąžinti. Nors ir ganėtinai pasiturintys, mes nebuvome tipiška buržuazinė šeima. Bet didžiavomės savo išskirtinumu. 1944 metų kovo 19 d. vokiečiams okupavus Vengriją, tėvas suprato, kad tai nėra normalūs laikai ir įprastos taisyklės čia nebetinka. Jis parūpino naujus dokumentus savo šeimai ir keletui kitų žmonių. Klientai už tai susimokėjo, o kitiems tėvas padėjo už dyką. Dauguma iš jų išgyveno, ir tai jam buvo geriausias atlygis.

Gyvenimas su padirbtais tapatybės dokumentais man teikė daug žvalumo. Mus supo mirtini pavojai, žmonės aplink žuvo, bet mes sugebėjome ne tik išgyventi, bet ir padėti daugybei kitų žmonių. Rodėsi, lyg mus būtų lydėję angelai, todėl išsprukome iš didžiųjų sunkumų. Nors ir žinojau apie galimus pavojus, tačiau niekuomet nemaniau, kad jie gali mane užgriūti. Tai buvo tarsi didelis nuotykis, kaip Indianos Džonso istorijose. Ko dar galėtų norėti keturiolikmetis ?”

Gintare, 2012-12-05 16:16:31

Investuok, investuok, investuok…. ir visas gyvenimas staiga tampa investicinėmis kryptimis, o ne paprastu normaliu gyvenimu su paprastais džiaugsmais ir rūpesčiais. Esu linkusi pritarti Lop, kad tikromis investicijomis galima būtų vadinti tik 1 ir, iš dalies, 2 punktus. Nes, kaip bežiūrėsi, investicijų “prigimtis” yra gausinti tai, kas investuota. Aišku, grąža gali būti ne tik materialinė, bet ir moralinė. Bet investuodamas pinigus moralinės grąžos greičiausiai tikisi tik turtingas filantropas.

Investicija į vaikus šiaip yra prasminga. Bet klausimas – kokios grąžos mes iš tos investicijos tikimės? Tiksliau – kokia forma ta grąža turėtų ateiti? Džiaugsmu, kad vaikai protingi, išsimokslinę ir laimingi? Išlaikymu senatvėje? Mūsų buities pagerinimu? O gal tiesiog viskas paprasčiau – mes investuojam, o grąža džiaugiasi mūsų vaikai?

Investuoti į tuos, kuriems esi skolingas iš principo neįmanoma. Jiems pirmiausia reikia skolas grąžinti. Bet čia vėlgi – kodėl turim būti skolingi? Ar tai reiškia, kad visi be išimties kažką gavom iš savo Mokytojų, už ką deramai ir laiku neatsiskaitėm? Ką mes likom jiems skolingi ir kodėl? Šiuo atveju aš suprasčiau, jeigu kalbėtume apie Dėkingumą ir įvairias jo išraiškos formas, o ne apie investicijas ir skolas.

O šiaip greičiausiai pats geriausias dalykas yra išmokti su pinigais elgtis protingai. Kad jų ir uždibtum pakankamai, ir investuoti galėtum, ir dar su tais, kam labai labai trūksta, pasidalinti galėtum.

Vanessa, 2012-12-05 16:37:55

  1. Norim ar nenorim mes visada Privalom (isgyvenimo esme) investuoti i save. Jei nesuvokiam, mus aplinkybes privercia (ne butinai laipsnius ir vardus – kaip pastebejau jie dalinami „palei“draugystei – ne visada uztarnaujami, taip pat apie issilavinima – dabar dauguma su aukstuoju, bet ju ner kur deti). Investuoti i save. Buna brandaus amziaus zmogus pakeicia viska is esmes – tam reikia investiciju. Jei atvirai – tai daugeliui to reiketu, o gal ir prireiks. Ir nezinai kada…

  2. Cia be jokiu diskusiju – i vaikus, anukus tiesiog privaloma investuoti – tokia tevu pareiga – nori to ar ne.

  3. Griztamasis rysis turi buti. Jei jo nera – ieskok priezasciu praeityje. Neblogai, kai nereikia paremti pinigais, bet remti juos visa kuo be materialaus dalyko, privaloma, net nediskutuotina – turi buti vaiku viduje.

  4. Desimtine reikia atiduoti – nori ar nenori . Jei ne duosi – kazkas kitas atims. Tad „investuokim „ protingai.

  5. Aplinka – kaip po savaime suprantama – taip pat nori ar nenori rupintis savo lizdu privalai. Kaip sugebi pasirupinti – tai jau kitas klausimas.

O po viso sito… likusius pinigus investuoti – sudetingas dalykas. Siuo metu prigaminta daugiau nei gali zmones suvartoti. Daugeja zmoniu kurie kovoja del isgyvenimo, nors jie nei alkoholikai, nei narkomanai – tiesiog normalus paprasti zmones ir ju bus daugiau. Nezinai kada i ju gretas gali „isirasyti nenoromis“. Valdzios meluoja, nes jos neturi iseities,nes neisliktu – kas turi ausis tas isgirsta – kas turi akis tas pamato. Beda ta, kad zmones gyvena iliuzija, o ne tikrove. Sunku be pingu, bet dar sunkiau su jais. Niekas negali patarti kur investuoti likusius pinigus – tik reikia klaust saves!

Burgis, 2012-12-05 17:30:55

Oho, kiek jūs prirašėte! Aš leptelsiu tik vieną mintį: niekas niekam niekada nėra skolingas – nei tėvai vaikams, nei vaikai tėvams, nei mokytojai mokiniams, nei mokiniai mokytojams. Savo vaikams sakiau: jūs esate mūsų esminis gėris, tai kaip gi jūs galite būti mums skolingi? Bet ir mes nesame jums skolingi, nes visą gyvenimą gyvenome taip, lyg jūs būtumėte mūsų kūno ir sielos dalis. Ar gali būti kairioji ranka skolinga dešiniajai?

*

Todėl mano pasiūlymą investuoti jokiu būdu nereikia suprasti nei kaip skolų grąžinimą, nei kaip būdą dar pralobti…

Burgis, 2012-12-05 17:54:12

Patikslinu: temoje ir mano komentare matyti prieštaravimas: „investuok į tuos, kuriems esi skolingas…“. Ten, temoje, reikėtų parašyti kitaip: „investuok į tai, iš ko tapai…“

Arvydas, 2012-12-05 21:35:51

“Investuok”-tik madingas žodis.Ar ne paprasčiau būtų pasakyti -skaičiuok.Pasakyčiau -taip (irgi noriu būti madingas)-Tapk savo paties akcininku-ir žiūrėk ,kad akcijų kursas -nuolat kiltų.Beje -akcijų kursas-santykinis dalykas–jei vienos kyla-kitos būtinai krenta…todėl nepatarčiau labai jau rūpintis ,kad kitos kiltų-geriau pasirūpinti savomis (egoizmas būna ir sveikas-tai matematiškai įrodoma).Kaip pasakytų Pitagoras-viskas prasideda nuo skaičiaus VIENAS.

Saulius, 2012-12-06 09:07:59

Arvydui: kad siais laikais viskas prasideda nuo 0.

char [] = new char[‘a’, ‘b’ , ‘c’];

// char[0] == ‘a’

jurgis, 2012-12-08 00:15:44

  1. Investuok į savo aplinką. Į automobilius, televizorius, kompiuterius, tvoras, žolynus, gėlynus, kelius ir takelius.

be aplinkos daiktų dar siūlyčiau į aplinkinę visuomenę investuot 🙂

pvz, pripirkit kaimynystės vaikams galvosūkių (už kokio televizoriaus kainą), ir po 2-20 metų turėsite ūgtelėjusio IQ aplinką 😉

Burgis, 2012-12-08 08:28:36

Taip, Jurgi, labai teisingas pasiūlymas!

Evaldas, 2012-12-11 13:45:19

Nuostabiai logiski pamastymai, gal tik Nr. 5 visiskai netinkamas. Suprantu, kad vartojimas skatina ekonomika ir tt, bet verciau investuoti i pasaulio pazinima, nei i banalia aplinka…

Alfa, 2016-03-24 07:32:09

Patariu investuoti Vokietijoje http://www.salnita.lt