… ketverius metus būdama gimnazijoje tikrai negalėjau įvertinti to, ką Jūs jai suteikiate. Ir nors niekada nerašau įvardžių didžiąja raide, bet šį kartą tą darau neabejodama.
Dar 2005 metais Jūs paprašėte klasės užrašyti, ką naujo išmokome. Aš tada parašiau, kad raumuo turi daugiau nei 2000 miofibrilių. Ir už tai gavau tušinuką 🙂 Dabar žmogaus organizme mane mažai kas nustebina (studijuoju mediciną), tačiau Gimnazija pateikė daug daugiau, nei aš galėjau tikėtis. Pirmiausiai išmokė, kad mokymasis yra labai įdomus procesas ir tai tikrai skirta man, o ne mokytojams ar tėvams.
Tada parodė, kad tiek mokytojai, tiek mokiniai gali bendrauti kaip lygiaverčiai individai (universitete to labai trūksta). Dar supratau, kad direktorius mokykloje nebūtinai tik dėl neblogos algos, kad direktorius gali mylėti ir džiaugtis savo mokiniais (tiesa, mano senelis buvo direktorius vienoje Raseinių vidurinėje, bet maniau, kad toks atsidavimas tik dėl jo paties asmenybės). Dar (tai, kas šiuo metu man svarbiausia) buvau išmokyta mokytis. Ne „kalti“ vadovėlius per naktis, bet suprasti esmę, kas juose parašyta. Ir dažniausiai tam užtenka perskaityti juos vieną kartą.
Nesu gera rašytoja, tiesiog norėjau padėkoti už ketverius metus, kuriuos galėjau praleisti KTU Gimnazijoje.
Pagarbiai, Raminta
P.S. Visi šie sentimentai „judėjo“ manyje jau seniai, bet šiandien, be galo pavargusi, nusprendžiau pažiūrėti mūsų „Šimtadienio“ įrašą. Ir tiesiog panorėjau padėkoti. Ačiū.
***
Labas vakaras,
studijuoti yra ganėtinai sunku, nes informacijos kiekis labai didelis, kartais būna pikta, nes nelabai susigaudantys, bet puikiai viską „iškalę“ gauna geresnius įvertinimus, tačiau iš tiesų labai džiaugiuosi savo pasirinkimu, kažkaip judu į priekį.
Aš savo ateitimi nesiskundžiu, tikrai matau save jau rimta gydytoja, tačiau viską temdo nuolatinis aplinkinių bambėjimas, kad Lietuvoje nieko gero nėra, rezidentūros čia net neapsimoka pradėti, vis tiek užsienyje viską reikės iš naujo mokytis, gydytojai čia nevertinami. Bet man keista, nes štai mano mama irgi gydytoja, praeitą rugsėjį būtent dėl gydytojos darbo išsikraustė į Šilutę (kelis kartus jau ir pro Priekulę važiavom!) ir džiaugiasi. Ir žmonės ją vertina, ir galimybės tobulėti atviros ir šiaip viskas puiku.
Jeigu trumpiau, tai esu pilna naivaus jaunatviško optimizmo, matau, kad ateityje tikrai turėsiu darbo ir niekur nenoriu iš Lietuvos kojos kelti (nebent semestrui kitam pagal mainų programą).
Raminta
Atsakymai
Burgis, 2011-04-14 08:37:56
Reitinguokite… Parodykite, kad girtis negražu. O girti?
Darth Vader, 2011-04-14 08:46:45
Gerai, kai mokinys pagiria Mokytoją, nieko nekuklaus tame nėra.
Mr. Student, 2011-04-14 10:26:03
Gimnazisto laikais labiausiai vertinau bendravimą su mokytojais ir administracijos darbuotojais. Dar ir dabar pamenu, kaip vieną vakarą su pavaduotoju sėdome į jo automobilį ir per visą Lietuvą (nuo pajūrio) važiavome į Vilnių, į partizaniško filmo premjerą. Grįžome tą patį vakarą pakylėti. Jis man netgi davė SAVO automobilį vairuoti. Tai aš vadinu santykiais tarp mokytojų ir mokinių…
bruno, 2011-04-14 16:33:02
o aš dar kaupiuosi savo Direktoriaus (B. Burgio:)) pagyrimui. nors gimnaziją baigiau prieš… 15 metų! tiesiog, matyt, neturiu teisingų žodžių (kol kas) dėkingumui nusakyti. ir vis galvoju, kaip būtų gerai, kad dukros mano važiuotų į Kauną ir mokytųsi ten. kokybiškai ir tinkamoj aplinkoj!
GZ, 2011-04-14 17:48:31
Mr. Student: santykiai būtų pasidarę dar tikresni, jei jo automobilį būtumėt sukalęs 🙂
Burgis, 2011-04-14 21:46:56
Mielas „bruno“, Tu ir tokie kaip Tu – Lietuvos aukso fondas. Tau dėkoju, kad turėjau laimę būti kartu. Įdomu būtų sužinoti (el.paštu…), kas Tu dabar, kur, kiek jūsų šeimoje…
Lakūnas, 2011-04-15 17:47:35
Gimnazija nebuvo vien tik mokymo įstaiga. Pirmosios kartos, kurios baigėme, praėjome beprotiškai gerą gyvenimo ir išgyvenimo mokyklą. Už tai ir ačiū Direktoriui.
Paulius, 2011-04-18 18:12:10
Matau, kad ne vienas gyvenu tomis pačiomis mintimis ir pastebėjimais apie Gimnaziją. Ir vis dar kartais draugams papasakoju apie tą stebuklingą užrašą pažymėjime “Gimnazija yra mokykla internatas”.