Lietuvių literatūros programa ir egzaminas

Liepos 7, Ketvirtadienis

Abiturientės LLLLLL, mokslo pirmūnės ir literatūros žinovės, norėjusios įstoti į Škotijos universitetą studijuoti medicinos, bet negavusios iš lietuvių k. VBE reikalaujamų 96 „batų“, kerštas kris ant jūsų galvų, egzamino organizatoriai!
*
Daugiau nenoriu tokių dramų! Todėl paskirsiu laiko naujam traktatui…
*
Prašyčiau leisti man, literatūrą mėgstančiam Lietuvos piliečiui, sužinoti, kokiais argumentais remiantis būtų atmesti mano pasiūlymai dėl lietuvių literatūros VBE. Neabejoju, kad jūs žinote: Danijoje bet kuris mokytojas gali mokyti bet kurio dalyko. Toje šalyje manoma, kad pats mokyklą baigęs ir penkerius metus universitete studijavęs žmogus yra tiek mokytas, išprusęs, išsilavinęs, kad gali moksleivius mokyti visko, ko pats išmoko.
*
Todėl ir aš drįstu patarti lituanistams, filologams, kaip mums pertvarkyti lietuvių literatūros mokymo programą ir VBE.
*
Pagrindinės nuostatos
*
1. Pirmiausia turėtų būti sutarta, kad literatūros mokymas turi būti depolitizuotas ir deideologizuotas. Reikėtų sutarti, kad literatūros kūrinys yra arba nėra vertybė nepriklausomai nuo autoriaus pažiūrų, gyvenimo būdo, turėtų ar turimų postų. Pavyzdžiui, Kosto Kubilinsko dainos iki šiol dainuojamos kaimuose ir miestuose, nors autorius kaltinamas sunkiais nusikaltimais Lietuvos žmonėms. Negalima literatūros kūrinius ir autorius mokymui parinkti taip, kad visi matytų norą skiepyti patriotizmą, dorą, pilietiškumą. Geri kūriniai visada yra tiltas į gėrį.
2.  Turėtų būti sutarta, kad lietuvių literatūra sudaro labai nedidelę pasaulio literatūros aukso fondo dalį, todėl ir pateikti tą literatūrą reikia ramiai, kritiškai, be egzaltuotų aikčiojimų.
3. Turėtų būti priimta nuostata, kad žmonės pamėgsta literatūrą (didžiuojasi savo šalies literatūra?) ne dėl didelio aptartų kūrinių ir autorių skaičiaus, todėl reikia įveikti filologų, lituanistų ir patriotinio auklėjimo aktyvistų norą pateikti moksleiviams visus ir viską. Reikia pateikti tik geriausius, tik rinktinę, kuri sudomintų ir visais likusiais „už kadro“.
4. Mes galime ir turime išversti iki šiol „autoritetų“ surikiuotas gaires. Ir net jei tai padarė literatūros mokslo autoritetai. Kitaip pažangos nebus, kitaip niekas iš esmės nepasikeis. O pasikeisti turi!
***
Programos turinys – autoriai
*
Ne probėgomis, o gana išsamiai per visus 12 metų moksleiviai turėtų išnagrinėti ne daugiau kaip 20 autorių kūrinius. Trumpai paminėti turėtų būti dar ne daugiau kaip 10 autorių geriausių kūrinių rinkinėliai, pateiktos ištraukos. Būtina moksleiviams pasiūlyti vieno ar kito autoriaus alternatyvą (tam vadovėliuose, chrestomatijose turi būti medžiagos savarankiškam mokymuisi). Būtina labai sutrumpinti autorių gyvenimų aprašymus – pateikti tik faktus, kurie padeda suprasti jų kūrinius, kūrybos motyvus.
*
Pateikiu teiktinų autorių sąrašo fragmentus:
Svarbiausi rašytojai ir poetai (ne prioriteto tvarka):
1. Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas (alternatyva – Nobelio premijos laureatas Tomas Manas).
2. Stalino premijos laureatė Salomėja Nėris.
3. Lenino premijos laureatas Eduardas Mieželaitis.
4. Nacionalinių premijų laureatas Justinas Marcinkevičius.
5. Poetas Maironis.
6. Rašytojas Romualdas Granauskas.
(…)

Minėtini rašytojai ir poetai:
Paulius Širvys, Sigitas Geda, Algimantas Baltakis, Ieva Simonaitytė, Jurga Ivanauskaitė (…).
***
Valstybinis brandos egzaminas
*
Jį, be abejo, turi sudaryti dvi dalys: lietuvių kalbos ir lietuvių literatūros. Dėl lietuvių kalbos iečių laužoma mažiau, todėl šį kartą – tik apie lietuvių literatūros dalį.
*
1. Moksleiviai metus prieš egzaminą (ne anksčiau ir ne vėliau!) turi žinoti ne daugiau kaip 12 autorių, kurių kūriniai bus egzamino objektas, sąrašą. Sąraše turi būti ne daugiau kaip trys autoriai iš „Minėtinų rašytojų ir poetų“ sąrašo. Prie kiekvieno autoriaus turi būti nurodyta ne daugiau kaip po tris privalomai perskaitytinus, aptartinus kūrinius.
2. Egzamino metu turi būti nurodyti trys autoriai ir jų kūriniai. Du iš trijų abiturientas turi pasirinkti ir nagrinėti pagal pateiktą schemą.
3. Pagrindinis egzaminavimo schemos požymis – atsakymų vertinimo objektyvumas, pasveriamumas. Vertinimo rezultatas jokių būdu negali priklausyti nuo vertintojo subjektyvios nuomonės!
***
Kaip sudaryti tokią schemą? Tai jau darbas už pinigus… Atsakysiu, jei būsiu paprašytas atsakyti ir man bus pažadėta už tai sumokėti…

patiko(1)



RSS

Atsakymai (27)

Burgis, Liepos 7 15:52  #

Reitinguokite, man tai svarbu…

patiko(3)



petras, Liepos 7 16:21  #

O kas bus jei ???? pakeitus egzaminavimo schemą mokslo pirmūnė ir literatūros žinovė gaus 95 BALUS ir neįstos į škotijos universitetą ?:DDD kas tada atsakys, ir kas tada keis schemas. kas sako, kad tai neįmanoma, tai manyčiau yra labai naivus žmogus.

patiko(0)



Burgis, Liepos 7 16:45  #

Petrui: per savo netrumpą gyvenimą esu egzaminavęs daug žmonių. Patikimai egzaminavęs. Iš įvairių dalykų. Turiu patirties. Loterijos neturi būti!

patiko(0)



Baisuoklis, Liepos 7 17:41  #

Ir dar: ar zodis „interpretacija“ tinkamas Valstybiniam Brandos Egzaminui?

patiko(0)



Sandra, Liepos 7 17:44  #

Pateikite šiuos siūlymus gerb. Z. Nauzkūnaitei.

patiko(0)



Sandra, Liepos 7 17:45  #

Atsiprašau, norėjau parašyti Nauckūnaitei.

patiko(0)



Aš, Liepos 7 17:55  #

Kažin, kaip p. Burgis pakomentuotų tokią situaciją? Abiturientas, kurio visi 5 valstybiniai egzaminai virš 90 balų (ne kažkokių išvestinių „batų“), nebaigs gimnazijos su pagyrimu, nes lietuvių kalbos mokytoja nusprendė, kad jis gimtąją kalbą temoka 8-tui. Visi kiti pažymiai aukštesni. Čia atsitiktinumas – kurio neturėtų būti? Ar neobjektyvus žinių įvertinimas? Pažymiai rašomi už žinias, ar už asmenines simpatijas? P.s. objektyvaus atsakymo nesitikiu, nes, kiek žinau, tiek p. Burgis, tiek visi gimnazijos mokytojai – neklystantys. P.p.s. nesibaiminkite, keršto nebus, bet nuoskaudos krisleliai jaunoje širdyje paliks…

patiko(0)



Nepris, Liepos 7 18:24  #

Prisiminiau savo nulinės klasės mokytoją. Labai išmintinga moteris buvo. Kažkokiu stebuklingu būdu ji nusprendė, kad už drausmę mano pasiutusiai personai reikia rašyt 5, nes pirmūnas su dvejetu iš drausmės tai jau bylotų apie totalią auklėtojos nekompetenciją. Tai čia apie lietuvių kalbos mokytoją atrodo bandot pasakyt kažką panašaus.

Bet, žinot, man Gimnazijoj teko garbė pažinti ne vieną genijaus lygio jauną žmogų, kurie matematikas, fizikas ir pan. mokėjo kiaurai, o diktanto be klaidų parašyt nepajėgė. Ar liet.k. mokytoja turėjo „nematyti“ tų klaidelių vien dėl to, kad kiti dalykai žmogui sekasi geriau? Įdomi logika, sakyčiau.

patiko(0)



Martynas, Liepos 7 18:47  #

Galime norėti tai pakeisti, bet nepakeisime – lietuvių kalbos ir literatūros pamokos yra ir bus ideologizuotos. Ideologizuotos visų pirma todėl, kad pati kalba yra ideologizuota. Skirtingos kalbos reiškia skirtingas pasaulėjautas. Kalba (ypatingai atspausdinta popieriuje) yra nacionalizmo architektė. O nacionalizmas pastatė tautines valstybes. Jeigu vieną dieną pamatysime depolitizuotas literatūros (ir istorijos) pamokas, tai reikš, kad Lietuvos valstybės nebeliko, liko tik slambanti kultūrinė autonomija ES ar kokios kitos sąjungos sudėtyje.
Aišku, šis faktas nėra savaime geras ar savaime blogas. Tiesiog to nenorėčiau. Taip pat manau, kad dauguma lietuvių to irgi nenorėtų. Reiškia, nenorėtų ir siūlomo literatūros pamokų deideologizavimo.

patiko(2)



Burgis, Liepos 7 19:38  #

Baisuokliui: interpretaciją vertinti gali tik menininkai, bet ne pedagogai! Interpretacija egzamine yra valstybės nelaimė.
Sandrai: jei Z.Nauckūnaitė paprašys…
Aš: reikalinga ekspertizė! Pasirengęs kartu su Jumis dalyvauti bet kokio lygio ekspertizėje. Ką darysiu aš, jei mokytoja klysta, gerai žinau, bet ką darysite Jūs, jei mokytoja neklysta? Kompensacijos pareikalausiu didelės, nė neabejokite.
Martynui: negaliu patikėti! Žmogus gali norėti ideologizavimo?! Po Hitlerio, Stalino, Brežnevo epochų – gali norėti?! Užjaučiu, bet padėti jau negalėsiu…

patiko(0)



Martynas, Liepos 7 20:28  #

Užuojautas priimu, bet nebūtinai jaučiuos jų reikalingas :). Galbūt skirtingomis prasmėmis vartojame žodį ideologija.
Negalime ideologijai suteikti vien neigiamo atspalvio, nes ideologija (pasaulėžiūra) yra neišvengiamas dalykas. Jokios ideologijos neturėjimas taip pat yra tam tikra ideologija (kaip nekritiškas kritinio mąstymo aukštinimas yra vienas iš stereotipų, su kuriais kritinis mąstymas kovoja), ir ji (kaip ir visos kitos ideologijos) yra linkusi save slėpti tuo pačiu veidmainiškai demaskuodama kitų ideologijų ideologiškumą (kas dažniausiai reiškia, kad žmogus negali daryti visko, ko tik užsigeidžia). Ir tol, kol literatūros pamokose mokiniai (kievienas mokinys!) savarankiškai negalės susidaryti programos iš viso pasaulio literatūros kūrinių bei visų įmanomų literatūros dalyko mokymo metodikų ir dar pasirinkti sau įtinkančio mokytojo, tol negalėsime šnekėti apie ideologijos atsisakymą.
Suvokdami, kad ugdyme negalime pabėgti nuo ideologijos, turėtume ją sau aiškiai apsibrėžti, kad galėtume žinoti jos suteikiamas naudas bei žalas. Tokia mano pozicija.

patiko(0)



Burgis, Liepos 7 21:18  #

Ačiū, Martynai, nuomonę išdėstei argumentuotai, aiškiai, bet aš nesutinku! Pirmiausia, taip argumentuojant ideologiją galima priskirti ir fizikai, ir matematikai, ir… Galima sakyti, kad įrodinėdamas Pitagoro teoremą gini Graikijos teisę gauti ES paskolą. Bet juk tai absurdas!
*
Tačiau ne absurdas tai, kad mane mokė – radiją išrado rusas V.Popovas. O pasaulis tuo netiki… Studentams aiškinu Gauso-Ostrogradskio teoremą, kuri Vokietijoje yra Gauso teorema, o Rusijoje – Ostrogradskio teorema. Štai kur veda ideologija!
*
O literatūra? Užtenka apibrėžti, nešališkai (prancūziskai, angliškai, itališkai…) apibrėžti literatūros kūrinio vertės kriterijus – ir neliks jokios ideologijos! Tikiu, kad daugeliu (bet ne visais!) atveju taip elgiasi Nobelio literatūros premijų komitetas, paskyręs premijas K.Hamsunui, O.Pamukui, A.Solženycinui ir kitiems ideologiškai „netinkamiems“ autoriams.

patiko(0)



SIUP, Liepos 7 21:48  #

Gerbiu Burgį kaip buvusį dėstytoją prieš 30 metų ir dabar džiaugiuosi, kad tais laikais buvo šiokia tokia tvarka — bent liko malonus atsiminimai, nes ne lietuvių literatūrą mums dėstė. Pats ašei jau ne jaunas, bet baisu žvelgti į ateitį – negi buvimas tam tikros srities specialistu senatvėje tampa „visažinio sindromu“?
Pasiūlyta „programa“ verta Algirdo Patacko išvedžiojimų apie lietuviškų žodžių sąsajas: „miškas“ giminingas „myžti“, abu turi neigiamą atspalvį; o „giria“ tai nuo „gėrio“.
Lyg V. Toporovas neegzistavo…
Gal vis dėlto užsiimkim tuo, ką sugebam. Jei nebūčiau Lietuvos literatūros (ne lietuvių, o Lietuvos, nes nesuprantu kaip galima Kanovičių ar Merą „pašalinti“) daugiametis skaitytojas ir gerbėjas, gal ir nerašyčiau šio komentaro. Bet Burgio lietuvių literatūros dėstymo vizija kvepia tokiu voliuntarizmu, kad labiau atsiduoda rusišku bolševizmu nei europietišku liberalizmu.

patiko(0)



arturas, Liepos 7 22:16  #

reitinguoju;) -1.
O prie ko cia abituriente LLLL ir jos gautas ar negautas balas, bei jos kerstas? Tegu eina pas kvalifikuotus mokytojus, (juk ne paslaptis, kad jusu gimnazistai turi eiti pas korepetitorius uz gimnazijos ribu, kad pasiruostu egzaminams) ir pasiruosia tam egzaminui pagal dabar galiojancius reikalavimus, jei jau ta KTU gimnazija sioje srityje negali padeti.

Literatura ne matematika, kur yra 1 arba 0. Cia yra daugiau pasirinkimu. Manau turetu buti pasirinkimas abiturientams tarp „Burgio literaturos saraso“ ir literaturos saraso, tarp… butu galima ptaresti. Kam tas piaras nesuprantu.

patiko(1)



Nepris, Liepos 7 23:27  #

Ironiška. Burgis kaip įmanydamas kratosi visų įmanomų -izmų, o čia pat jį apkaltina visažinizmu, bolževizmu, liberalizmu ir dar šiuo bei tuo.

O aš pritariu Martynui. Manau, kad jo komentaras aukščiau yra nepriekaištingos argumentacijos pavyzdys, kai tuo tarpu Burgis demonstruoja, kaip kartais galima iš vieno žodžio padaryti baubą, naudojant jį kažkokia viena siaura prasme, rišantis prie asmeninės (ar vienos grupės) patirties, o ne laikantis intelektualinės tradicijos.

patiko(0)



Martynas, Liepos 8 00:00  #

Manau, kad pasaulėžiūros vaidmuo literatūroje yra daug svarbesnis, negalime jo lygint su matematika ar fizika. Tai yra tikslieji mokslai, sprendžiantys konkrečias savos vidinės logikos problemas. O kas yra problema literatūroje? Neįmanoma padaryti literatūros, filosofijos, etikos, (mokyklinės) istorijos kaip matematikos, fizikos. Bandyta buvo, tačiau nepavyko.
Labai noriu pastebėti, jog pasaulėžiūra lemia kur kas daugiau nei nagrinėjamų autorių tautybė ar gyvenimo istorija. Tai lemia nagrinėjamas temas, požiūrį, vienų ar kitų visuomeninių reiškinių suprobleminimą. Štai, pavyzdžiui, naujame Stokholmo vaikų darželyje „Egalia“ beveik visos vaikiškos knygutės yra apie homoseksualias poras, vienišus tėvus arba įvaikintus vaikus. Nėra nei „Snieguolės“, nei „Pelenės“ ar kokių kitų pasakų“ (Alfa.lt). Jums tai atrodo siektina? Teigdami, kad mūsų literatūros pamokos neturi jokios ideologijos (nesiūlo lietuviško požiūrio į pasaulį), neturėdami savimonės, labai greitai atsiversime panašiems senųjų priespaudų griovimu prisidengusiems ideologams.
Aš pritariu, kad turime nešališkai apibrėžti literatūros kūrinių kriterijus. Tada seka klausimas: nešališkai nuo ko? Lietuvos mokyklų literatūros pamokos turi būti skirtos ne visam pasauliui, o Lietuvos moksleiviams, jų ugdymui, pamokų programoms turi nesipriešinti tėvų dauguma. Taigi ir kriterijai turi būti tam pritaikyti. Turėdami kriterijus iš tiesų galėsime sukurtomis svarstyklėmis sverti kūrinius nesidairydami į autoriaus tautybę.
Seka klausimas, kokia yra literatūros paskirtis? Tikrai nesu literatūrologas, bet, kiek mąstau, literatūra (atsiradusi gerokai seniau už žiniasklaidą, dėl šios veikimo dabar prarandanti svarbą) yra skirta perduoti tam tikrai informacijai apie asmeninius žmogaus virsmus, apie sugyvenimą bendruomenėje, iškylančias bėdas ir jų sprendimo būdus, apie papročių naudą ar nenaudą. Čia turim kitą klausimą: kokių tautybių autorių kūriniai gali geriau lietuvių vaikuose ugdyti tinkamo gyvenimo Lietuvoje įgūdžius nei kad lietuvių autorių kūriniai? Manau, jog klausimas retorinis.
Nesakau, kad užsienio autorių kūriniai turi būti pamiršti. Tikrai ne! Ir apskritai literatūros pamokos turi daug problemų. Pavyzdžiui, visai neišmoko žmonių suprasti poeziją, nepaskatina jos pamėgti. Bet tai jau kita tema.
*
Ne toks rimtas, bet, mano akim žiūrint, taip pat svarbus dalykas, kodėl turime mokykloje nagrinėti lietuvius autorius yra tas, kad šiek tiek gėdinga nežinoti savo šalies autorių. Nelabai seniai tarptautinės vakarienės Briuselyje metu šnekučiavomės apie niekus su pora vokiečių. Kalba išėjo apie literatūrą, ir jie nežinojo tokio rašytojo kaip E. M. Remarkas. Kas gi jeigu ne lietuviai lietuvių literatūrą išmanys? Jei jau taip atsitiko, kad gimėm kažkokioj Lietuvoj, tai bent pažinkim ją. Nes negali, žmogau, mylėti to, ko nepažįsti. O gyventi nemylint visai nesmagu. :) Atsiprašau, kad tiek daug prirašiau.

patiko(1)



Petras Ražanskas, Liepos 8 00:19  #

Gamtos mokslų pagrindas yra ideologija, kuri teigia, kad mes galime stebėdami reiškinius išskirti objektyvius faktus ir pagal tuos faktus prognozuoti ateities reiškinius, nustatyti priežastingumo sąryšius. Tai yra tokia stipri ideologija, kad JAV yra ištisos grupuotės, siekiančios ją sunaikinti bei šalį grąžinti į viduramžius („Discovery institute“ su visais kreacionistais ir kitais religiniais fundamentalistais priešakyje, pavyzdžiui).

Matematikos pagrindas taip pat yra ideologija, kad iš realių objektų mes galime sukurti abstrakcijas, o iš tų abstrakcijų, naudodami loginius pertvarkymus, gauti naujas konstrukcijas, atskleidžiančias kažką naujo apie realybę.

Pabėgti nuo ideologijos neįmanoma. Net, rodytųsi, objektyvūs faktai, įsiremia į ideologiją, kad mes esam pajėgūs suvokti objektyvią realybę, o ką jau kalbėti apie kiekvieno literatūros kūrėjo ideologiją, knygos leidėjo ideologiją, mokyklos direktoriaus ideologiją, kiekvieno mokytojo ideologiją, kiekvieno mokinio ideologiją. Geriausia, ką mes išties galime padaryti: identifikuoti ideologiją, ją išgryninti, pasižymėti, turėti omenyje. Ne daugiau.

patiko(0)



Darth Vader, Liepos 8 08:53  #

O jergutėliau…dešimtbalis nusišnekėjimas iš pat ryto. Nėris, kurią kokie romantiški prancūzai būtų nudėję kaip kolaborantę; mažai vertingas Mieželaitis. Užtat nėra tokių lietuvių, kurie pasaulyje žinomi, kaip Adomas Mickevičius (nors, aišku skustagalvei rudai kaunietiškai mąstysenai jis – lenkas). Je je, už Lietuvos ribų kas nors žino Mieželaitį ar Nėrį, išskyrus atsiseiliojusią raudonųjų gvardiją. Gal tuomet – ir Mao Dze Duną kaip poetą studijuokime?
Ne, p. Burgi! Ideologija yra ginklas, baisesnis už atominį ir tas, kas jo atsisako, leidžiasi nužudomas. Ideologija turi būti ir ji turi būti labnai ryški. Lai literatūrologai nagrinėja išdavikus – kubilnskus, nėris, cvirkas…tai yra menkučiai kūrėjai, žinomi, vaizdžiai tariant, tik Pagramančio kaime. Reikia pasaulinių: Miloszo, Mickevičiaus, Donelaičio. Tomas Manas – gerai, bet jis artimesnis vokiečiams ar mažlietuviams (Klaipėdos krašte -dėstytinas). Būtų galima įtraukti Vincą Mykolaitį-Putiną, vien už jo nemirtingą (žmonės dėl to į KGB rūsius patekdavo ir vis sau autorystę prisimdavo!) „Vivos voco, mortuos plango“. Justinas Marcinkevičius, Sigitas Geda – šitie irgi verti. Bet ne raudonus užpakalius laižę grafomanai. Maironis – beviltiškai pasenęs, jis tinka oficialiems minėjimams, bet jo idėjos jau nebeaktualios ir nebeįdomios niekam.
Nesutinku, kad „turi žinoti iš anksto 12 autorių“. 12? O kodėl ne 122? Kodėl ne 21? Kas tokius mistinius skaičius iš oro traukia? Yra programa, reikia mokytis. Naivu būtų sakyti: matematikos egzaminui mokinys turi žinoti 12 formulių, likusias – nafig, 100% jų nereikės.
Esama tvarka yra ideali ir jos keisti nereikia. Nors, aišku, pilna tokių rrrevoliucionierių, kurie darys bet ką, kad tik sumokėtų. Sumokėsi milijoną – pasakys, kad egzaminas turi būti objektyvus. Sumokėsi 2 milijonus – tars, kad egzaminas bus objektyvus tik tada, kai JIE egzaminuos.
Žodžiu, vienos klaidos Burgio rašinyje, toks kūrinys bet kur gautų 2 balus iš 10 (1 balas – už tai, kad parašė, kitas balas – už gramatinių klaidų nebuvimą).

patiko(1)



Burgis, Liepos 8 10:08  #

Jei ne bendras temos reitingas, jau būčiau nusišovęs…
Dabar gi trumpai pakomentuosiu kai kuriuos komentaraus:
1. SIUP: smagu skaityti savo buvusio studento komentarą! Bet mudu skiriamės vienu esminiu požymiu: aš Jus pakviesčiau į egzamino rengimo grupę, o Jūs manęs – ne. Kodėl man atrodo, kad Jūs neturite mokyklinio amžiaus vaikų?
2. Artūrui: koks piaras? Kada man pavyks įrodyti, kad nesiekiu jokių postų, privilegijų, garbės, pinigų? O sąrašą ne tik galima, bet ir būtina pratęsti, jį ne tik gali, bet ir privalėtų pateikti visi, kurie rūpinasi moksleiviais.
3. Martynui: prieštaravimas ir yra toks – kuo labiau mes (valstybė) „spaudžiame“, kad moksleiviai daug žinotų apie lietuvių literatūrą, mėgtų ją, didžiuotųsi autoriais, tuo labiau tie moksleiviai „atšoka“. Kaip vokiečiai nuo E.M.Remarko…
4. Petrui Ražanskui: sudėtinga… „Matematikos pagrindas taip pat yra ideologija“ – girdžiu buvusio protingo gimnazisto protingą mintį, bet nesuprantu…
5. Vaderiui: man patiko! Tokios mišrainės nebuvau ragavęs…

patiko(0)



Regina, Liepos 8 10:14  #

Esu lituanistė. Be to, baigusi dvejus JK testavimo/egzaminavimo ekspertų kursus ir žinau, kokie turi būti gero, objektyvaus egzamino parametrai. (Z.Nauckūnaitė šitoj srity yra absoliučiai „žalia“ – čia replika tiems, kurie siūlo kreiptis į ją). Jeigu dabartinis lietuvių kalbos egzaminas yra toli nuo bet kokio objektyvumo, tai 2013 m. egzaminas, kurio dvasinis kūrėjas ir yra minėtoji Nauckūnaitė, bus tikra katastrofa.
Norim objektyvumo? Ją užtikrintų labai aiški, skaidri ir visiems žinoma reikalaujamo darbo struktūra – taip kaip yra Anglijoje, Vokietijoje. Ten griežtai pasakyta, kas turi būti darbo I pastraipoje, kas – antroje, trečioje ir t.t. Vadovėliuose (!) pateikiami visų lygių darbų fragmentai ir visi darbai su analize ir paaiškinimais, kaip pakelti darbo lygį – ką konkrečiai padaryti. Pas mus lietuvių kalbos egzaminui pasiruošti savarankiškai, tarkim pagal vadovėlį, nėra nė mažiausio šanso. Nė mažiausio. Nes vadovėliuose nėra net egzamine reikalaujamo žanro apibrėžimo, ne tik jo teorijos, mokymosi metodikos ir t.t. Tai turi susikurti mokytojas. Štai kodėl lietuvių kalbos egzaminas totaliai suskaldė lituanistų bendruomenę, pasidarė nenaudinga dalintis patirtimi, nes kuo blogiau dirba kolega, tuo aukštesni tavo mokinių rezultatai. Žinau keletą paprastų būdų, kaip bet kurio mokinio rezultatą pagerinti maždaug 20 balų, nesvarbu, ar tas mokinys ką nors yra skaitęs,ar yra raštingas ir t.t. Tiesiog naudojuosi silpnosiomis egzamino struktūros vietomis. Jeigu būtų aiški reikalaujamo egzamino žanro struktūra, to nebūtų. Tas pats ir su interpretacija (nuo 2013 m. jos nelieka) – žinau, kaip parašyti gerą ir labai gerą interpretaciją net neturint gilesnių analizės įgūdžių. Ir vėl taip yra todėl, kad niekur, jokiame vadovėlyje (ir egzamine) nėra nė užuominos, kokios būna, turi būti ar yra interpretacijos. O štai paimu Vokietijos kažkurios Žemės egzamino interpretacijos vertinimo instrukciją (ji sukuriama konkrečiai užduočiai; 3 skirtingi egzamino tekstai – 3 skirtingos instrukcijos, toks pat tik galutinis taškų skaičius) ir randu: „Pirmojo sakinio analizė – 3 taškai“; tada atsiverčiu jų vadovėlį ir randu temą: „Trumpųjų istorijų/pasakojimų pirmojo sakinio analizė“. Ar dar reikia kokių nors komentarų dėl egzamino vertinimo objektyvumo?
Šįmet egzamino vertinimas „susimovė“ dėl to, kad pirmą kartą per visą mūsų egzaminų istoriją buvo duoti ne aiškinamojo, o argumentuojamojo tipo rašiniai; pasirodo, tokio teksto struktūros, galimų tipų ir pastraipų nėra aptarta nė viename lietuviškame leidinyje, ne tik vadovėliuose. Taigi argumentavimą, kaip labai savitą teksto tipą, mokytojai vertino pagal aiškinimo taisykles, nes būtent joms yra pritaikytos vertinimo normos!
Taigi – jei norim objektyvaus egzamino vertinimo, privalome sutvarkyti dalyko mokymą. To nei ministerija, nei UPC net nesiruošia daryti, apsimeta „šlangom“. Nes daryti neturi kompetencijos, o samdyti specialistų jau neturi lėšų – visus milijonus išleido kurdami ir prastumdami debiliškas programas . Jūs pažiūrėkit – UPC puslapyje vieninteliams lituanistams nepateiktas ilgalaikio teminio plano pavyzdys, beje, panaudota šlykšti apgaulė – pateiktas planas kitakalbių mokykloms, bet „pamiršta“ tai parašyti, pačiame plane tiesiog juodos dalyko klaidos – tarkim, kai norima parodyti, jog internete sudėti nauji programos tekstai, o jų nėra, tada antraštė skelbia viena, o tekstas – visai kitas kūrinys (pavyzdžiui, taip yra su „Radviliada“).
Tiesiog lituanistikoje vyksta karas, kuriame protas, sąžinė ir kompetencija pralaimi, žiauriai pralaimi…

patiko(0)



alba, Liepos 8 10:23  #

Labai teisingai, Regina! Iš vadovėlio pasirengti egzaminui — jokių galimybių, visas krūvis krinta tik ant mokytojo pečių.

patiko(0)



Burgis, Liepos 8 10:28  #

Ačiū, Gerb. Mokytoja Regina!

patiko(0)



Dalia, Liepos 8 13:27  #

Kur man savo vaikui rasti gerą lituanistą?
Niekaip neįtinka savo mokytojai, o ir aš nelabai suprantu, ko ši reikalauja. Tik matau, kad nei kalbos, nei literatūros neišmoko ir neišmokys. Vadovėliai tikra tragedija, iš jų pačiam tikrai sudėtinga mokytis…
Kita vertus, turbūt ne tik lietuvių, bet ir kitų dalykų vadovėliai gan vidutiniški, akivaizdu, kad nėra kas juos rašo.

patiko(0)



petras, Liepos 8 13:57  #

nieko baisaus, jei ateinančios kartos taps neraštingos. galėsim daugiau dėmesio skirt žemės ūkiui, ar mažiau apmokamiems darbams užsienyje :)

patiko(0)



Petras Ražanskas, Liepos 8 17:40  #

Apie matematiką ir ideologiją:

„Laisvė yra laisvė sakyti, kad du plius du yra keturi. Jei tai pripažįstama, visa kita aišku savaime.“ – Dž. Orvelas, „1984-ieji“, pirmos dalies septintas skyrius.

Teiginys, kad matematikos tiesos yra nepriklausomos nuo valstybės, jau išreiškia tam tikrą politinę ideologiją (anksčiau kalbėjau apie tiesiog ideologijas, kurias yra iš esmės sinonimiškos pasaulėžiūroms), konkrečiu toje knygoje pateikiamu atveju – labai pavojingą ir kuo greičiau užgniaužiamą.

patiko(0)



Regina, Liepos 10 22:27  #

Daliai: Man Jūsų klausimas, kur rasti gerą lituanistą, pasirodė labai filosofiškas ir beveik… neatsakomas. Nes kas yra GERAS lituanistas? Tarybiniais metais, kurių tikrai nesiilgiu, bet mėgstu analizuoti, geras mokytojas buvo tas, kuris gerai išmokdavo, ką reikia per pamoką daryti – kokius klausimus užduoti, kokių atsakymų reikalauti, ką sakyti, ką užrašyti, kurį pratimą ir kaip atlikti. Beje, visi šitie dalykai būdavo surašyti, ir seniai dirbančio ar naujoko mokytojo pamokos skirdavosi tik nežymiais niuansais. Visoje Lietuvoje tą pačią dieną, pavyzdžiui, dešimtokams, vykdavo tokia pati lietuvių kalbos pamoka. Kur tas gerumo standartas šiandien? Ir kiek to gerumo turime teisės reikalauti, jei pamokai pasiruošti lituanistui, kaip ir kūno kultūros specialistui, apmokama 10 min. Dabar įvertinkite visas tas aplinkybes, apie kurias rašiau anksčiau, – kad nėra ne tik vadovėlių, bet ir tekstų, lietuviškai parašytos teorijos, pavyzdžių, metodikos, visiškai „išplaukę“ egzamino reikalavimai, – ir suprasite, kad tas norimas GERAS MOKYTOJAS yra kaip loterijos laimėjimas – norėti galima, bet reikalauti – ne :). Oi, dar pamiršau parašyti, kad dviejų metų kursą KIEKVIENAS lituanistas turi teisę susidėlioti kaip nori – kažkas panašaus į žaidimą kaladėlėmis, kur kiekvienas stato ką nori, svarbu panaudoti visas kaladėles. Įsivaizduokite: aš K.Donelaičiui skiriu 10 pamokų, o kita mokytoja – tik 4, užtat ji S.Nėriai skiria 10 pamokų, o aš tik 4. Ji S.Nėrį eina 11 klasėj, aš – 12 kl. Ji kalba apie S.Nėries kūrybos neoromantizmą, aš – apie Tėvynės temą, mano kolegė – apie kaltę ir atgailą karo metų S.Nėries lyrikoje. O po egzaminų geru mokytoju vadinsite tą, kuris „atspėjo“, kuriai temai ir kuriam autoriui skirti daugiausia dėmesio (kuo ne loterija?). Beje, 2013 m. egzamine tokia loterija lems, kam gauti atestatą, o kam ne, nes ten mokiniai savo samprotavimą turės remti VIENU nurodytu autoriumi…

patiko(0)



Tomas, Lapkričio 5 11:26  #

Mokytoja Regina, esu 12okas ir tikrai sudomino jusu metodas, kaip rasyti tuos nelemtus rasinius. Mano akim, beda ta kad per egzamina reikalaujama ne savo poziurio i problema ir jos suvokimo, o to, kaip ta problema kazkada gliaude autoriai. Analizavime bedu nematau, bet kai viska kisa kaip vienintele tiesa ir neleidzia remtis autoriumi, kurio nera privalomuju autoriu sarase. Aisku islenda problema kiekviena autoriu patikrinti, bet cia, manau, islenda ta beda, kad standartus primest tokiam dalykui velniskai sunku ir kazin ar kas stengsis kurt tokia sistema :) p.s. daug minciu rasant kilo, atsiprasau kad strutura netobula.

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>