Mano jaunystės pavasario naktys…

Jis tave pakvies.

Ji tave pakvies.

Žvaigždė po žvaigždės

Su-su-la-la-šės…

***

Tai reikia dainuoti lėto valso ritmu…

Reikia dainuoti! Reikia būti su ja (juo). Reikia matyti žvaigždes. Reikia gerti sulą.

Kodėl?

Todėl, kad ir jums, jaunieji mano draugai, ateis laikas, kai viso to prireiks atsiminimuose, kad galėtum išverti skausmingą supratimą, kaip greitai pralekia laikas… Kad galėtum būti laimingas ir toks, koks tampi po daugybės metų, prabėgusių po tų naktų, kai pasilenkdavai jos pabučiuoti ir nesuprasdavai – žvaigždės jos akyse atsispindi iš dangaus, ar gimė akyse, žiba akyse iš laimės, iš meilės…

***

Aš viską prisimenu, viską

Ir nieko žiema neužpustė…

***

Prisiminti maža. Prisiminimai yra galvoje, o būsena yra širdyje, žingsniuose ir žvilgsniuose, jausmuose ir sapnuose…

Iš tų dienų, iš tų naktų ateina pilnatvė, ramybė, geras jausmas, kad šį tą patyrei, šį tą padarei. Anūkėliai yra gyvas (oi, koks gyvas!) to įrodymas.

***

Jie mudu pakelia

Neša virš laiko,

Laiko laimingus aukštai…