Mes jus, vaikai, visokius mylime!

Suplanavau per vasarą perskaityti devynias storas Harlan Coben knygas. Detektyvus. (Ačiū mokytojai Dianai!) Du jau perskaičiau. Yra pamokamų dalykų! Ypač apie vaikus.

*

Mes dirbame su vaikais, todėl vis labiau matau, vis skaudžiau jaučiu, kai jie serga. Aš galiu sirgti šimtą kartų sunkiau, tik jūs, vaikai, nesirkite! Bet jei jūs sirgsite, būsite kitokie, būsite keisti, žinokite – tėvai ir seneliai jus mylės nė kiek ne mažiau nei sveikuolius, gražuolius, protinguolius. Man prireikė 60 metų, kol atėjo tas jausmas. H.Coben bando tą jausmą įteigti greičiau, kol vaikai nenukentėjo.

*

Žinoma, mes dažnai kalbame apie vaikų auklėjimą. Apie ką daugiau kalbės pedagogai? Bet aš pats stebiuosi, kaip keičiasi mano požiūris į tą auklėjimą! Nejaugi pasidariau dar protingesnis? Galėčiau parengti apie tai paskaitų ciklą. Užsisakykite. Pateikiu tezes:

  1. Vaiką galima ir reikia barti, bausti, bet jis nė sekundės neturi suabejoti, kad jūs, tėvai, jį mylite visa savo esybe, visu savo gyvenimu.

  2. Mes, suaugusieji, privalome išskaidyti, išmėsinėti ir surūšiuoti visą vaiko aplinką – nuo muzikos iki aprangos, nuo baimės iki gėdos, nuo maisto iki literatūros – ir išmokti, išstudijuoti, įvertinti kiekvieną komponentą, labai atsakingai juos derinti, keisti, pritaikyti. (Geras „Dialogo“ straipsnis apie literatūros mokymą!)

  3. Prašykime, maldaukime, kad vaikai su mumis kalbėtų, bendrautų, klaustų pačių intymiausių dalykų. Nesvarbu faktai! Svarbu būsena, jausmas.

  4. Mano vaikas turi matyti tavo vaiką. Tu turi matyti, kaip aš matau tavo vaiką. Negalima leisti, kad tavo vaikui būtų gerai jo vaiko sąskaita.

  5. Vaikai, mes jus mylime, bet mes nesame tobuli. Prisiminkite tai. Tada pripažinsite, kad ir jūs nesate tobuli. Tada mes kartu džiūgausime tobulėdami.

Atsakymai

Burgis, 2011-06-16 12:41:16

Tinka reitinguoti…

Nepris, 2011-06-16 14:33:40

Labai teisingos mintys. Tik dar kažkaip reiktų pravesti

tokią liniją, kad su ta naujai atrasta meile ir begaliniu rūpesčiu nesutrikdytume savarankiškos asmenybės vystymosi.

iceland, 2011-06-16 17:15:29

Nežinau, labai nesutinku su 2 taisykle, žinoma esu paauglė tai mąstymas gal dar kitoks 🙂 .

Bet mano tėvai tikrai mėsinėja ir mano klausomą muziką (arba bent bando), o tai tikrai negerai. Tai mano asmenybė. Juk nesikiši į kito žmogaus charakterį ir jo nekeisi (kad ir savo vaiko). Vistiek muzika renkiesi pagal charakterį ar šiaip kas patinka.

Apranga vėlgi, tai asmeninis dalykas, kuris turi atspindėti charakterį, o su apranga kuri tau nepatinka jausiesi netoks ir susikaustęs

Burgis, 2011-06-16 19:20:57

iceland: ar aš siūlau drausti, kištis? Ne! Aš siūlau nagrinėti ir stengtis suprasti. Pamenu, kai mūsų paauglė dukra pasakė „Stingas“, aš staiga pajutau, koks esu atsilikęs… Tai negerai. Mes neturime tapti jūsų aprangos, muzikos, žargono, etc. žinovais, mėgėjais, bet mes privalome visa tai savaip perprasti!

Persona Grata, 2011-06-16 20:20:32

Kalbant apie muziką, įspūdžius, vaizdus bei kitus “subtilius produktus”, būtina turėti omenyje, jog ne tik jaunas žmogus juos renkasi pagal jau susiformavusį charakterį, bet, kas svarbiau, jie formuoja jauną žmogų. Todėl manau, jog vaikas- paauglys, kurio charakteris, psichika, asmenybė dar tik formuojasi, jei jam suteikiama absoliuti laisvė, bus panašus į lėktuvą, kurio šturvalą paleido ir kuris pakryps nuo atsitiktinio vėjo gūsio. Ir daugiau nei tikėtina, kad suduš. Kištis būtina. Vaikiškos laisvės iliuzija ištiesų tėra laisvė nebūti, kaip pasakytų Egziuperi. O vaikai, kuriems tokia laisvė išėjo į naudą- labiau išimtis nei bendra taisyklė.

Na o jau kaip vykdyti tą kontrolę, kad vaikas gyventų sąlyginėje laisvėje ir nejaustų diskomforto- subtilus ir slėpiningas menas. Reikia būti nuostabiais “architektais”, norint sukurti ceremonialą- apribojimus- žaidimo taisykles, verčiančias vaiką tapti jam pačiam nežinant 🙂

Lina L., 2011-06-17 08:56:17

Hmm, niekada neįsivaizdavau, kad laikau šturvalą, kuris valdo mano vaiką… Net jei laikyčiau – neturiu supratimo, kaip reiktų sukti, save nežinai kaip sukioti, o čia visai kita asmenybė, kitos kartos atstovas!

Tuo, kad vaikas gyvena su manimi, yra kai kuriuos bruožus paveldėjęs, mato kaip aš elgiuosi, ką vertinu, su kuo bendrauju, pakankamai jį veikia.

Tiesa, bambu, kad laiku atsigultų ir ruoštų pamokas 🙂 Bet nelabai sėkmingai

V., 2011-06-17 12:35:51

Kurį straipsnį apie literatūros mokymą minite? Kuris „Dialogo“ numeris?

Burgis, 2011-06-17 12:49:03

V.: vakar dienos numeryje apie Tamošių Bekepurį…