Mes labai skirtingai gyvename. Labai…

Balandžio 8, Sekmadienis


Čia mes šventėme antrąją Velykų dieną: Borgo Egnazia, Puglia, Italija.
*
Mes aplankėme nuostabų miestelį Ostuni, kuriame ant aukšto kalno, didingame buvusio vienuolyno statinyje sutikome 2015-uosius metus su jaunąja šeima iš Stokholmo. Sutikome, tik tas vargšiukas prokuroras Osvaldas Stadalius turėjo prirašyti visą puslapį, pateisindamas mano išleidimą į užsienį (pabėgs gi, pabėgs!)…

*
O kelionė prieš devynias dienas prasidėjo egzotiškai…
Mudu atokiame Vilniaus oro uosto kampelyje laukėme jaunosios vilniečių šeimos ir skrydžio į Barį. Netikėtai priėjo toks žmogelis, sveikinasi, kalbina… Mane ištiko lengvas šokas – juk tai tas Dainius Pavalkis, tas buvęs ministras, kuris pasiuntė komisiją ištirti mano nusikaltimus (taip ir likau nesužinojęs, ką ta komisija, dvi dienas dirbusi, nutarė…), tas žmogelis, kuris nerado reikalo man paskambinti, nesiteikė viešai apibūdinti mane kaip ne nusikaltėlį, tas žmogelis, kuris man parašė pašaipų laiškelį su užuomina, kad aš bandau patekti į Vilniaus valdžią, norėdamas išvengti kalėjimo (štai dėl tokių menkystų aš niekada, niekada, niekada nebežengsiu nė žingsnelio link valdžios!).
*
O dabar jis rodo savo sūnų, savo marčią prie registracijos į Milaną. Visa šeima skrenda slidinėti. O aš nemoku, nemoku pasakyti, kad norėčiau paklausti to sūnaus, buvusio mūsų gimnazisto, tos marčios, buvusios mūsų gimnazistės, ką jie sakė tam „ministrui“, kai jis tyčiojosi iš jų direktoriaus?
*
Paskui mačiau juos einant link įlaipinimo vartų. Panašu, kad tas Pavalkis jau anūkėlių turi. Ar jis pagalvoja retkarčiais, kaip pasijaustų, jei anūkėliai pradėtų klausinėti apie jo niekšybę?
***
Laikas apsuka ratą po rato. Mes pirmą kartą atostogavome Italijoje, kai Mildutei buvo keturi mėnesiai, o dabar jai jau 10 metų! Laikas nieko neištrina!

Laimė, kad gėrio pasaulyje yra daug!

 

patiko(55)