Ruduo Paryžiuj – šlapia –
Bulvaruose šviesu –
“Štai, gėlės! Gražios! Kvepia!
Tik dvi dešimti sū!
Čia baltos, čia raudonos –
Taip mėgiamos visų –
Nevalgiau šiandie .. . Ponai!
Tik dvi dešimti sū!”
Šalti lašai sruvena
Nuo sulytų kasų – ,
“Oi, pirkit, ponai mano,
Tik dvi dešimti sū!
Palauk! .. nors tu, bent vienas
Neužsikimšk ausų!
Stimpu čia visą dieną
Už dvidešimtį sū –
Nuvargę stingsta pirštai
Ir akyse tamsu – –
Gyvenime! Aš mirštu,
Dėl dvidešimties sū!”
(Salomėja Nėris)
***
Iškart prisiminiau šį S. Nėries eilėraštį, kai vakar į vartelius paskambino mergaitė ir paklausė: „Gal norite pirkti mėlynių?“ Lygiai tokia mergaitė, kaip iš šio eilėraščio!
*
Aš sutrikau, nes mėlynių uogienės mes jau prisivirėme devynias galybes. Bet niekaip tai mergaitei negalėjau pasakyti: „Ne, nereikia!“
„Kur tos mėlynės?“ – paklausiau.
„Ten, mašinoje“, – mergaitė parodė atokiau pakelėje stovinčią mašiną ir paragino mane:
„Mes jau daug pardavėme!“
Nuėjome prie mašinos. Netrukus ir mano pačiutė priėjo. Automobilyje sėdėjo dar trys. Panašu, kad visi jie – vienos didelės šeimos nariai. Mergaitės rankos pamėlusios nuo uogų – tikrai nesuabejosi, kad pati rinko.
„Kur rinkote?“ – paklausiau.
„Prie Ežerėlio“.
„Prie ežerėlio“ – išgirdau aš, ir pasidarė taip gera, šviesu…
Plastikinis kibirėlis uogų masino, bet taip nenorėjau perrinkimu gadinti sekmadienio…
„Tai gal norite spanguolių?“, – pamačiusi mano dvejones, paklausė kita mergaitė mašinoje ir parodė mažesnį kibirėlį.
„Čia bruknės, – pasakiau aš, – bet jos dar žalios!“
„Jūs tik paberkite ant laikraščio, po dviejų dienų bus raudonos!“
Vos susilaikiau nenusišypsojęs ir nepaklausęs, koks turi būti laikraštis…
Nupirkome ir mėlynes, ir bruknes. Urmu.
Perrinkdamas mėlynes, vos neverkiau – tokios jos buvo didelės, gražios, su tokia meile surinktos. O aš tik kelis litus arbatpinigių pridėjau…
Automobilis nuvažiavo taip burgzdamas, kad buvo aišku – išmetimo vamzdį būtina nedelsiant keisti.
Atsakymai
Burgis, 2013-07-29 20:49:53
Turintiems širdį…
asta, 2013-07-30 15:37:48
Neseniai atradau šią dvasingą vietelę 🙂
Kažkoks totalus kaifas būti čia – taip artimos mintys, pastebėjimai. Mamai vis paskaitau balsu.
Ačiū autoriui ir geriausios kloties visais metų laikais, visokiausiomis dienomis ir kad ir kokie bebūtų abiturientų rezultatai 🙂
ak, 2013-07-31 19:58:12
Na nors ir bedarbis būdamas aš irgi tankiai duodu kokiam Telšių pijokėliui litą, ar bent saujelę centų ir neskaitau moralo – žinau, kad jam ne duonai tų centų reikia, ir kad jis pasikeisti nebegali, be to žinau, kad jam skauda galvą ir vakarykščių sugėrovų sudaužytą fizionomiją ir kad jam reikia taurelės “kaukolinio” iš artimiausio taško. Tad ir aš su ironija žvelgiu į damas, kurios klausia kam jis duotus pinigus išleis. Juk jei būtų sugebėjęs misti grūdais ir žolelių arbata jis nesėdėtų elgetaudamas. Bet jis yra žmogus ir jam labai skauda – galvą ir sudaužytą snukį. Aš tai žinau nes ir man yra skaudėję … Tad ir mane ima siutas, kai klausausi besityčiojančių, kad ir iš tokio, bet vis tiek žmogaus…
Egidijus, 2013-08-02 20:07:52
Labai taikliai ir genealiai perkelta situacija …(zaviuosi). Deja as turiu tik inzinieriaus sugebejimus…nemoku vaizdingai kalbet.
Beje as priesingai nei “ak” neskiriu “socialines pasalpos” alucio ar kitokio gerio megejams, ne del to kad ju nesuprantu…ar juos niekinu…tiesiog jei visi mes neduotume jiems lengvu pinigu jie turetu siek tiek susimastyt ir galbut…pabreziu galbut… pradetu patys ieskot kaip tu pinigeliu igyt…beje nemaza dalis siu atstovu yra labai gabus…deja silpni ir visuomenes nepripazinti zmones…taip kalbu nes asmeniskai ne su vienu teko bendraut. Todel visiems patariu nedarykim meskos paslaugos…