Miestas

Kovo 7, Antradienis

*
Aš mėgstu miestą. Aš ilgiuosi kaimo… Nemėgstu gyventi kaime, bet mėgstu būti kaime.
Neabejoju, kad ir jūs šimtus kartų pagalvojate apie miesto ir kaimo privalumus, trūkumus.
Taip, mieste transporto spūstys, užterštas oras…
Taip, kaime nuobodulys, purvas, arti nėra gerų parduotuvių…
*
Ir vis tik – esminis dalykas, kuris man labiausiai įsimena, tai žmonės ir santykiai su jais. Santariškėse prisižiūriu ir miestiečių, ir kaimiečių. Ir tada į galvą lenda keistas palyginimas: ir kaime, ir mieste yra maždaug taip pat, kaip ligoninės palatoje: jei kaimynai mieli – smagu gyventi, nors pats ir sergi, ir skausmų kamuojamas; jei kaimynai nemieli – gyvenimas apkarsta, o dar pats ir sergi, ir skausmų kamuojamas.
*
Prisimenu vaikystę. Ir tėvai mokėsi, ir mes, vaikai, buvome mokomi prisitaikyti prie visokių kaimo žmonių, nesupanašėti su blogiausiais…
Šis mokymas dabar man praverčia ir mieste, ir ligoninės palatoje…
***
P.S.: parašiau šį pamąstymą ir galvoju, kad ne šiandien jį reikėjo parašyti… Šiandien mano širdis dainuoja: Laurutei septyneri! Jau septyneri!

patiko(34)