Mokausi prakeikti

Motiną užtalžė akmeniu

(lrytas.lt)

*

Gerk, niekše, drumzliną gėralą aitrų,

lak, neišplauk į gyvenimą, skęsk,

mirk pragaro purvo klampynėje, mirk –

tau ta klaikybė save pasilaidoti gyvą.

Ryk, smake, nuodus už negimusius

savo vaikus ir už gimusius kūnus be sielų.

Dek, velnio išpera, prakeiksme dek,

stūgauk iš siaubo, vilkolakiu stauk –

prieky – bedugnė, po kojomis – liūnas.

Liūdnas sakai, dabar liūdnas ir liūdnas?

Išgama tu ir visi, kurie šėlo ir ūžė,

tol, kol namai apleisti pripelijo,

saugančios širdys pavargo ir mirė.

Aukos tavęs nebelanko klampynėj…

*

Ne, nemoku aš prakeikti tinkamai, nemoku… Bet ir laiko nenoriu gaišti. Tokia keista mintis atėjo į galvą, perskaičius apie šiurpias šių dienų aukas: yra maldos, yra raudos, turėtų būti ir prakeiksmai… Bet prakeiksmą sunkiau nei maldą parašyti – visą valandą sugaišau, o rezultatu nesu patenkintas. Turėtų būti visai žudantis prakeiksmas! Bet vis trukdo ta „užpakalinė mintis“, kad gal ne tie niekšai kalti, o visuomenė, kuri juos į niekšybę pastūmėja. Amžina problema – kas už ką atsako…

Atsakymai

Burgis, 2012-07-24 11:26:21

Įvertinkite…

Rasa, 2012-07-24 19:22:35

Negalima norėti prakeikti. Ir nereikia nieko prakeikti. Tai neteisinga.

O eilės įdomios, emocingos 🙂

Burgis, 2012-07-24 19:32:59

Oi, Rasa, geras Jūs žmogus, bet aš tiek mačiau tų niekšų pralieto kraujo, ašarų, sužlugdytų gyvenimų, suluošintų žmonių per kelias kartas, kad prakeiksmas būtinas! Gal bent jis sustabdytų tuos, kuriuos dar galima sustabdyti. Skaitykite Šventąjį raštą, žmonijos išminties knygą – ten dažnai kalbama apie prakeiksmus…

Rasa, 2012-07-24 19:53:19

Skaičiau. Visko ir daug. Bet juos vyrai rašė… Mačiau visko ir daug. Bet vis vien negalima prakeikti. Tai kaip jūs ten sakot tas tris raides, kurių nepamenu Q ir dar kažkokias, na kai tai neginčijama 🙂 Net ne tik dėl tų, kuriuos prakeikiame, ir dėl savęs negalima.

Burgis, 2012-07-24 20:06:52

Gerai, Rasa, gerumas išgelbės pasaulį… Atsiimu savo norą prakeikti. Bet šiandien tie emocingai parašyti žodžiai tegu palieka kaip ženklas, kad yra žmonių, kuriems taip yra nuo degtinės gyvenimas apkartęs…

Veta, 2012-07-24 21:09:53

O aš skaičiau, kad kiekvienas prakeiksmas tiesiogiai paliečia prakeikiantį. Saugokit save ir savo šeimą, nieko nekeikit ir neprakeikit. Atlaidumas turi būti mūsų krikščioniškas pradas. Šiaip netikinti.

Burgis, 2012-07-24 22:20:14

Vetai: gerai jau, gerai, nieko neprakeiksiu, bent jau šiandien – mes ką tik išsivirėme 27 puslitriukus mėlynių uogienės! O juk maždaug tiek jau turėjome… Šeima mūsų didelė – 11 žmonių.