Mokosi ir mokinys, ir mokytojas

Negaliu pamiršti epizodų (gal esu kerštingas?), kai turėjau klausyti kaip mokinys, o galvojau, kad galiu kalbėti kaip mokytojas…

Pradėkime iš toli: vaikystėje neabejojau, kad turiu klausyti tėvų, mokytojų, bet vis laukiau, kada ir manęs kas nors pradės klausyti. Kada pripažins, kad aš, jaunas, smalsus, žingeidus, galiu būti aptikęs, perskaitęs, supratęs kokią nors tiesą, kuri ir vyresniems už mane praverstų.

Tapau dėstytoju. Ir vis pastebėdavau, kad retkarčiais mane vis tiek moko tie, kurie lyg ir neturėtų mokyti, o turėtų manęs paklausyti. Na, galvojau, esu jaunas, jie turi daugiau patirties – pasimokyk.

Dabar aš jau pagyvenęs. Ką čia slėpti – senas! Niekai… Vis tiek kas nors, jaunesnis, imasi mane mokyti. Dabar, matyt, logika tokia: tu senas, nukriošęs, paklausyk jaunų, pažangių. Bet palaukite, o kada buvo mano “žvaigždžių valanda”? Ar dar bus? Niekada jau nebus…

Konkrečiau:

Gal jums tai niekai, o man dabar – “tos dienos”…

Atsakymai

Raimundas Zabarauskas, 2009-03-10 12:44:15

Mėginčiau (mėgindavau) ironiškai:

– Mokytojau, turėtumėt…

– Ačiū, Adomai. Smagu, kad turi pažangių idėjų mano darbui. Bet taupydami pamokos laiką pirma aptarkime…

Pedagogo galite klausti, kaip jis mato Jums svarbios situacijos pedagoginę/etinę/etiketo pusę. Jei turėsite kantrybės išklausyti, gal jau ir nebereikės nieko pridurti pačiam?

ratas, 2009-03-10 14:46:13

Šitas pranešimas daugiau atskleidžia jūsų asmenybę, nei pačią problemą. Esat labiau intravertas nei extravertas. Polinkis išklausyti – rodo jūsų pomėgį analizuoti. Analizei reikia vis naujų iššūkių. Deja, matyt aplinka išsisėmė, ir jūsų protas “badauja”. Pakartosiu Pakso žodžius: Jūs ne kaltas, kalta aplinka. Taigi, šiuo gyvenimo laikotarpiu turite sukaupęs nemažą patirtį ir galite pats skleisti žinias. Šis blogas – viena iš priemonių. Nors jūsų parašyta matematikos knyga man labiau patiko.

Apie senatvę: Biologinė senatvė -neišvengiama visiem. O, va intelektualinė senatvė – kitas reikalas. 30 metų žmogus, kuriam nieko neįdomu yra daug blogiau nei 100 metų, kažkuo besidomintis žmogus.

Intelektualinės senatvės požymiai: a) niekuo nesidomėti (b) nesugebėjimas išlipti iš minties ar emocijos ciklo.

Beje dar drysčiau spėti, kad jūs ne pirmas vaikas šeimoje.

P.S. nesu psichologas ir asmeniškai jūsų nepažįstu, tik girdėjau, kad esat geras “kirvis”. Tiesa tai buvo prieš kokius 20 metų.

Aš, 2009-03-10 15:42:17

Sveiki,

O jeigu studentas turi tam tikroje srityje daugiau žinių nei dėstytojas, arba gali pateikti naujesnės informacijos ir yra susidūręs su tuo praktiška. Pvz.: VU yra tikrai senų, laukinio kapitalizmo nemačiusių dėstytojų, o jie dėsto verslo organizavimą, marketingą. Ar jie tikrai gali dėstyti tuos dalykus? Juk per daug metų visas pasikeitė. Be to studentai dirba, ypač vakarinių tarpe. Ir tikrai turi daugiau žinių kaip organizuoti verslą, jeigu 60-70 metų dėstytoja, kuri visa tai žino tik teoriškai.

O svarbiausiai jeigu pataria dėstytojui, draugiškai nepikta, tai pyksta žmogus. Aišku niekas nenori būti mokomas, ypač kai tai daro jaunesnis žmogus. Bet tada manau reikia išmokt pačiam. Kad nereikėtų pykt.

Tas pats ir su dėstytojais kurie nemoka įsijungti projektoriaus, ir nusireguliuoti vaizdo ant sienos. Nori parodyti kaip tai padaryti, ale tada sako, aš geriau ant lentos pats nupaišysiu.

Mano išvada: kartais mokyti dėstytojus yra gerai, nes toks gyvenimas.

Neprisistatantysis, 2009-03-10 17:34:34

Neklysta tik A.Čekuolis. Ar manote, kad šią aksiomą derėtų papildyti?

Mantas, 2009-03-10 17:51:19

Čekuolis neklysta tik tiek, kiek neklysta šaltiniai, kuriuos skaitydamas ir analizuodamas jis ir rengia savo laidas. Man jo laidos kartais atrodo gana šališkos.

Irid, 2009-03-10 19:49:14

O aš įtarinėjau, kad Neprisistatantysis ir bus pats Čekuolis… čia tikriausiai apgaulingas triukas?

Rasa, 2009-03-10 20:27:10

Smagu čia užsukti po darbo. Taip juokinga pasidarė, kai pagalvojau, jei Neaiškus būtų Čekuolis :)))) Būtų visai malonu :))))

Ir direktorius prajuokino su savo “žvaigždžių valanda” :))) Bardakas, niekas nieko neklauso… Na, mes, čia besilankantys (dauguma) labai Jus mylim ir labai klausom ir įsiklausom. Bet neprieštarauti kartais neišeina, nebūtų progreso :)))

O gal svarbiausia tiesiog kalbėtis ir girdėti, o ne norėti, kad Jūsų klausytų ir pritartų? Jaunas ar senas, žmogus gali būti teisus arba ne 🙂

GL, 2009-03-10 22:33:35

Man asmeniskai visai patinka, kai jaunesnis uz mane ka nors mane ismoko, ka nors pasako idomaus, ko nesu girdejes, ar ko gerai nezinau…

Pvz. atsimenu pirmais (ar antrais) doktoranturos metais vienas magistraturos studentas dirbo su manimi (veliau mes kartu paruoseme straipsni). Ir jis mane yra “pamokes” keleta dalyku is mano srities, kuriu tada gerai nezinojau, o jis pasirodo buvo knygoj perskaites. Ir ka – pasakiau jam aciu. Taip pat turejau antra studenta (prancuza), kuris nesileido mokomas nei manes, nei kitu doktorantu ar post-doc’u – vis manydavo, kad jis teisus (nors kiekvienas is ji mokiusiu turejo daugiau patirties uz ji), ir kai mes jo primygtinai reikalaudavome ka nors pakeisti, jis tai atlikdavo spyriodamasis ir vis aiskindamas kad cia ne “jo darbas”, bet atseit “jo pagalba mums”… Galiausiai nieko gero is jo magistrinio darbo neisejo… :]

Kalbant apie Burgio mineta problema, sutinku, kad yra tam tikra problema.

Ankstesniais laikais Lietuvoje (ir kitur pasaulyje) buvo autoritarinis/tradicinis mastymas, kad vyresnis visada (ar beveik visada) teisus ir jo butina klausyti. Rytu kulturose tai didele dalimi islike net ir dabar… pvz. jeigu ten esi jaunas, nesvarbu koks butum protingas, issilavines, koki mokslo laipsni turi, joks zymiai vyresnis zmogus taves nesiklausys (aisku is mandagumo taip, bet ne daugiau).

O dabartiniais laikais, ypac vakaru salyse diskusijos vyksta ne autoritetu, o argumentu kalba, t.y. klausomasi to, kuri turi daugiausiai geru argumentu ar ideju, nesvarbu ar tai profesorius ar studentas.

Taigi butent tai “ribinei kartai” gali ir neatsirasti progos “pasireiksti”. Ypac tiems zmonems, kurie per savo gyvenima taip ir neismoko rasti daug ir geru argumentu, o tik tikejosi, kad jiems tapus solidaus amziaus, visi prades ju klausyti.. 🙂

Mindaugas, 2009-03-11 11:13:27

Laba diena,

Dažnokai paskaitinėju Jūsų blogą, ir tik dabar sumasčiau pažiūrėti, kas Jūs per žmogus ištikrūjų esate ir kiek supratau šitas interviu yra Jūsų? http://www.veidas.lt/lt/leidinys.nrfull/486e569313d9b

Nežinau kaip kitaip pasakyti, bet jum pagarba už šitą straipsnį, per Lietuvių kalbos pamokas ginčijuos su mokytoja kiek galiu, kad įrodyčiau jog tai yra mano nuomonė, ir neturi būti neteisinga vien dėl to, jog kažkas galvojo kitaip, visgi daugumos rašytojų nepaklausi, kodėl jie parašė vieną ar kitą eilėraštį ir ką galvojo rašydami, bet mokiniai yra priversti rašyti taip, kaip galvoja mokytojai. Mane ypač nustebino tai, jog Lietuvių kalbos egzaminas pasikeitė, o mokymo programa ne, taigi kur logika? Aš ruošiuosi rašyti samprotavimo rašinį per egzaminą, bet per savaitę mokytoja skiria daugiausia vieną pamoką jam ruoštis, o vadovėliuose išvis apie jį beveik nėra užsiminta. Taigi nesuprantu, kodėl logika taip prasilenkia mūsų švietimo sistemoje.

Pagarbiai, abiturientas.

GL, 2009-03-11 17:00:50

Is to straipsnio (sorry, kad ne i tema):

“Ankstesnis NEC direktorius yra pasakęs tiesiai šviesiai: priimamas politinis sprendimas. Jį priimantis komitetas yra įslaptintas. Tai jis priima sprendimą, kiek turi būti išlaikiusiųjų, kad ES akyse atrodytume gerai.”

Sitai man labai primena Kinijos provinciju ir miestu vadovus, kurie atsitikus nelaimems, nusikaltimams, riausems ar dar kokiems blogiems dalykams priima “politini sprendima”, kiek buvo auku, suzeistuju, ar is viso kas nors ivyko ir pan., kad atrodytu gerai centrines valdzios akivaizdoje 😉