Mokyklų tinklo pertvarka komentarai

Autorius: V.R.

V.R. — Sat, 23 Jan 2010 19:48:27 +0000

O kam ta „Istorinė klaida“? Aš tą rašliavėlę buvau išsikirpęs kaip totalią nesąmonę, prisiminimui.

Autorius: Povilas

Povilas — Tue, 19 Jan 2010 15:21:26 +0000

Burgiui: pabandysiu susirasti A.Juozaičio „Istorinę klaidą“…

Autorius: Evaldas

Evaldas — Tue, 19 Jan 2010 14:18:25 +0000

O juk čia irgi tokia „lietuviška“ (na, gal ne vien lietuviška) specifika – parlamentinė respublika su tam tikru a la saugikliu (prezidentu), kuris „neįsipaišo“ į padorią klasikinę parlamentinės respublikos sistemą. O gal tiesiog rudimentas iš per praeities dešimtmečius išmoktos (įgytos? prigijusios?) nuostatos, kad be „stiprios“ (suprask, vienasmenės) valdžios niekaip neįmanoma? Taip šis parlamentinės ir prezidentinės respublikos mišinys atveda į lietuvišką „bardaką“ – vadovų daug, o kas atsako už viską? Net elementarus valdžių padalijimo principas nuolat pažeidžiamas…

Autorius: Burgis

Burgis — Tue, 19 Jan 2010 14:04:40 +0000

Povilui ir kt.: pastebėjote, kad ir šioje svetainėje, net keliose temose, lankytojai negali sutarti dėl ministro vaidmens: vieni jį (vaidmenį) visai sumenkina, kiti už viską kaltina ministrus. Nuo to ir pradėkime: nejaugi Vyriausybė, Prezidentė nemato to dviprasmiškumo? Nejaugi niekas nenori vienareikšmiškumo?
Pažiūrėkite, Švedijoje yra karalius, bet visi žino, kas ir kaip valdo valstybę. Mes nežinome…

Autorius: Povilas

Povilas — Tue, 19 Jan 2010 13:59:34 +0000

Nieko nuostabaus: per 20 metų – penkioliktas (?) švietimo ministras. Kiekvienas su savo matymu, vizijomis ir kitokais kvaišalais, kiekvienas su savo supratimu apie mokyklos ateitį. O koks rezultatas? Nelabai galiu įsivaizduoti ateitį, lygiai, kaip nežino ir JIE (turiu galvoje ilgesnį laiko tarpą). Galimas dalykas, tuoj bus šešioliktas ministeris, vėl tempsiantis naujų žagarų į švietimo aukurą. Ir viską priversti srėbti vaikai.

Autorius: Evaldas

Evaldas — Tue, 19 Jan 2010 07:49:05 +0000

Povilui: yra kita medalio pusė. Per keletą dešimtmečių sukdamasis kai kurių Lietuvos švietimo pertvarkų virtuvėje, o dabar jau gerą laiką stebėdamas iš šono, nenoriu sutikti su Tamstos paskutiniu teiginiu. Daugelis iš „ten“ atėjusių reformų kaip tik ir buvo įvykdytos „atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, tradicijas“. Jokių copy-paste nebuvo. Ar egzamino modelyje, ar vadovėlių vertinimo ir mokyklų aprūpinimo sistemoje, ar net dabar siūlomame tapsmo mokytojais modelyje yra nukopijuotos tik DETALĖS. Vienur daugiau, kitur – mažiau. Išoriškai – panašu į tuos, iš kurių „nukopinta“. Praktiškai – praradęs bet kokį tikslingumą, ar net prasmę lietuviškas produktas. Galiu daug parodyt VBE panašumų į mokytojų – škotų, anglų ar slovėnų – egzaminų užduotis, bet galutinis lietuviškas rezultatas tiems „mokytojams“ iki šiol nesuprantamas. Mat, palikome ir lietuviškų (o gal net sovietinių?) tradicijų. Dar 1992 m. Norvegijoje žavėjausi jų mokytojų rengimo sistema. Tai, ką dabar siūlo ministeris, panašu. Bet tik panašu…

Autorius: Povilas

Povilas — Mon, 18 Jan 2010 20:42:14 +0000

Ritai: visiškai sutinku su Jūsų nuomone. Galimi įvairūs mokytojų rengimo variantai. TEN tokie dalykai evoliucionavo. Pas mus bus kiek kitaip: copy-paste. Atrodys vykdytojams, kad jie padarė gerą darbą, bet tai bus negeras darbas – bet kokia kopija turi būti originali, atitikti susiklosčiusią situaciją, tradicijas. Kas to nesupranta, visada eina „na prolom“.

Autorius: Giedrius

Giedrius — Mon, 18 Jan 2010 17:18:48 +0000

Pritariu, dauguma reformu neapgalvotos iki galo. Tiesiog nemanau, kad jas imanoma sumodeliuoti iki galo popieriuje, todel tenka remtis kitu saliu pavyzdziu ir kazka kopijuoti.
Apie pinigus : Pinigu kazin ar staiga atsiras daugiau negu ju yra. Todel skiriasi tik tu paciu pinigu panaudojimo strategijos: a) padaryti vidutinishka aukstaji moksla prieinama visiems (kaip buvo pastaruosius 10 metu) b) stiprinti stiprias, paklausias specialybes mažiau reikalingų saskaita. Cia grubiai taip, bet ideja, manau aiski. Kuri is variantu pasirinkti – cia musu nuomones tikriausiai issiskirs, bet tam ir yra ivairus tarpiniai variantai.

Trecia. Apie VPU, Evaldui. Taip, privacios mokyklos yra grazi ir gera isimtis. Koki procenta jos sudaro? Imho, valdzia naudojasi rinkos mechanizmais tik kaip priemone sureguliuoti tuos universitetus, prie kuriu negali arba nenori prikishti ranku kitaip. O testai is nesimokytu dalyku – neteisinga.
Ir ketvirta : Taip, aš pilnai sutinku kad viskas blogai, galima geriau, viskas daroma labai labai staiga, ir kad kažkam skaudės. Nesutinku su tuo, kad tai nebuvo reikalinga ar kad tai yra blogiausias galimas sprendimas. Idealių sistemų nebūna (ir galite neminėti švedijos, ten irgi savos problemos ;) )

Autorius: Rita

Rita — Mon, 18 Jan 2010 15:40:18 +0000

Pamačiau komentarą apie „šipkartę“ ir nusprendžiau šiek tiek prisijungti prie diskusijos. Panaši dalykinių mokytojų rengimo sistema galima tapti egzistuoja ne vienoje valstybėje. Ir nesu girdėjusi jokių neigiamų atsiliepimų. Jei žinote – pasidalinkite.

Autorius: Povilas

Povilas — Mon, 18 Jan 2010 07:41:19 +0000

Giedriui: „Povilai – aš nesutinku, kad žmogų reikia vertinti vien pinigais“: dievas mato – niekur ir niekada nesakiau, kad žmogų reikia vertinti tik pinigais. Greičiau priešingai – būtent ne tik pinigais. Visos blogybės bet kurioje srityje yra dėl to, kad vykdomos ne iki galo apgalvotos reformos: pamato, kad „važiuojama“ ne ten, kur tikėtasi – puolama kitur, po to – vėl kitur. Ar nors viena švietimo sistemos reforma per 20 m. buvo vykusi (išskyrus NEC idėją, nors jo veikla šiuo metu apgailėtina)? Vienas pavyzdys: numatoma, kad 40 proc. mokinių galės siekti aukštojo mokslo, o 60 proc. bus nukreipiama į profesines mokyklas. Tiesa, tas 40 proc. – tik orientacijai: turi pinigų – mokykis, čia kalbu apie valstybės švietimo politiką. Betgi nėra tiek profesinių mokyklų Lietuvoje, kurios sutalpintų tokius mokinių srautus. Įsteigs per metus, kitus? Niekalas. Nebent orientuojamasi į tai, kad mokinių skaičius mažės dėl emigracijos ir gimstamumo sumažėjimo (tam labai pasitarnaus skandalas su motinomis – tai irgi valstybės politika šeimos atžvilgiu). Pasekmės: santykinis mažaraščių skaičius didės.