Mūsų aktoriai – geriausi!

Kovo 12, Sekmadienis

*
Vietnamas
*
Moterie, kuo tu vardu? – Nežinau.
Kada gimei, iš kur esi kilus? – Nežinau.
Kodėl išsirausei žemėje urvą? – Nežinau.
Nuo ko slepiesi? – Nežinau.
Kodėl įkandai man į pratiestą ranką? – Nežinau.
Ar tu tiki, kad tau nepadarysim nieko blogo? – Nežinau.
Kieno tu pusėj? – Nežinau.
Dabar vyksta karas, turi pasirinkti. – Nežinau.
Ar stovi dar tavo kaimas? – Nežinau.
Ar tai tavo vaikai? – Taip.
*
(Nobelio premijos laureatė Wislawa Szymborska (1996 – 2012))
***
Jūs prisimenate – šį eilėraštį savo svetainėje jau esu skelbęs. Ir daug kartų seminaruose skaičiau šį eilėraštį. Skaičiau ir verkiau… Kodėl šiandien vėl jį prisiminiau? Todėl, kad šį vakarą vėl mėgavausi puikia vaidyba Julijos Ciurupos, kuri kadaise šiuo eilėraščiu mane sužavėjo per KTUG „Šimtadienį“.
*
Gėrėjausi ir aktore-gimnaziste Monika Mališauskaite, kuri kadaise nuo scenos su savo tėčiu man pasiuntė dainą „Killing Me Softly“. Niekada nepamiršiu!
*
Scenoje matėme ir reklamos veidą („Reikalauk garsiai!“) Andrių Jančiauską – nuostabiai vaidino! O kaip nesižavėsi gal geriausiu KTUG laikų aktoriumi Tomu Vytautu Raskevičiumi, gal geriausia KTUG laikų aktore Viktorija Mickute? Pridėkime dar Gintę Pačkauskaitę, kad suprastumėte, kaip mes šį vakarą mėgavomės jaunystės prisiminimais ir talentingų žmonių kūryba.
*
Žiūrovai beveik visi buvo triskart už mane jaunesni, bet kaip smagu sutikti savus! Vaidotas Lašas nedaug pasikeitęs, nauja tik tiek, kad su juo gražuolė atėjo… O štai Viliaus Kalvaičio nepažinau! Gėda, gėda… Guodžiuosi, kad nepažinau ne tik Viliaus, salėje buvo dar saviškių…
*
Ačiū jums, vaikai, kad esate mano gyvenime! Žinokite, kad kiekvienas susitikimas su jumis – man šventė!

patiko(46)