Naujas testas patvirtina senas išvadas

Vasario 5, Antradienis

Pagrindinė išvada tokia: gelbėkime vaikus! Mamos, tėčiai, mokytojai, močiutės! Kada jūs mane išgirsite – gelbėkite savo vaikus! Negaliu suprasti, kodėl jūs tokie abejingi, negaliu suprasti…
***
Šiam „Mokslo lyderių turnyrui“ parengiau „kietą“ matematikos testą. Vienodą penktokams ir šeštokams. Vaikai to suprasti negalėjo, bet aš tai žinojau, kad testu tikrinu tris dalykus:
1. Kiek sunerimsta, panikuoja, pasiduoda vaikas, nuo testo pradžios supratęs (o pabaigos net neperžiūrėjęs…), pajutęs, kad testas sunkus?
2. Kiek mažas vaikas moka išmokti čia ir dabar, išmokti be mokytojo, tik skaitydamas?
3. Kiek vaikas moka pasirinkti užduotis taip, kad kuo daugiau „uždirbtų“?
Pirmas dvi testo užduotis praleidžiu, pateikiu dvi paskutines (taip, čia klaida su numeracija, atsiprašau…):


Darbus ištaisiau, štai išvados (baisėjimo tvarka):
1. Ne, penktokai iš teksto išmokti dar nepajėgūs. Nieko tokio… Blogiau, kad daugelis jų (tų, kuriuos aš mokau) negali nė penkiolikai minučių išlaikyti dėmesio, kad ką nors išgirstų…
2. Penktokai nerašo jokių paaiškinimų! Jokių. Penktokai rašo tik mįslingus skaičius, veiksmų ženklus, bet tikrintojas pats turi suprasti, ką tas vaikas čia parašė…
3. Ne, penktokas nėmaž nemoka pasirinkti lengvų, bet „pelningų“ užduočių. Padalijusieji (tokių iš 19 buvo du!) 4/5:0,2 gauna keturis taškus! O dalyti galima ir kaip dešimtaines, ir kaip paprastąsias trupmenas… Padalijusieji 24:0,2 (irgi du būdai…) gavo tris taškus (tokių buvo 3). O atimti 1234-958 turėtų visi. Kodėl neatėmė?
4. Penktokai neturi supratimo, kas yra tvarka! Tai – svarbiausia jų bėda. Tokiose džiunglėse, kurią jie pateikia kaip atliktą užduotį, teisybės iš principo negali būti. Tokiose džiunglėse veisiasi tik gyvatės… Kas taip netvarkingai rašo, tas taip netvarkingai mąsto. ir atvirkščiai. Tuo mes ir turime labiausiai susirūpinti.
5. Kontrastai! Tai išvada, kurią rašau jau gal dešimtą kartą. Nuo nulio iki devyniolikos taškų. Nuo nulio iki devyniolikos! Žinoma, nulio neparašiau iš principo, bet gal kas nors iš suaugusiųjų pasidomės tais kontrastais pagaliau?!

patiko(0)



RSS

Atsakymai (35)

Burgis, Vasario 5 16:34  #

Reitinguokite…

patiko(0)



Arvydas R., Vasario 5 17:20  #

O kaip reikėtų vaiką mokyti sutelkti dėmesį? Kokios rūšies užduotėlės tam labiausiai tinka? Mano pipiras dar tik į darželį eina, bet, kaip sakoma, lenk medį kol jaunas! :)

patiko(0)



Burgis, Vasario 5 17:24  #

Atsiprašau, pamiršau įdėti testo fragmentą… Ryt iš ryto įdėsiu.

patiko(0)



Burgis, Vasario 5 17:26  #

Arvydui: manau, kad labai padeda motyvaciniai žaidimai: kuris paveikslėlis kitoks; kiek skirtumų ir pan. Sekame pasaką ir tyčia darome klaidų, laukiame pataisų. Žinoma, prizai už pastabumą!

patiko(0)



Filo, Vasario 5 18:01  #

Diagnozė aiški. Vaistas nelabai.

patiko(0)



ak, Vasario 5 21:40  #

Vaistai irgi aiškūs – reikia tokių pamokų ir tvarkos mokykloje, kaip mūsų vaikystėje. Reikia žinias vertinti pažymiais nuo pirmosios dienos. Reikia dirbti nuosekliai – pradėti nuo pradžios ir eiti nuo paprasto prie sudėtingesnio. Neįsisavinusio kurso bent „patenkinamai“ mokinio nekelti į aukštesnę klasę. Ir t.t. Penktoje klasėje dabar galima atrasti mokinį nemokantį skaityti. Ką jau ten apie matematiką kalbėti… Mat bijome, kad pirmokėlį gavusį dvejetą ištiks šokas. Nei manęs, nei Burgio savo laiku tas šokas neištiko. Bet už tai mes mokėmės ir išmokdavome tai ką mokėmės, o dabar kai iki penktos klasės gabesnis mokinys gali nieko neveikti… iš kur bus tas dėmesys, kruopštumas, tvarka?

patiko(0)



Filo, Vasario 5 23:37  #

Konvejerinę pedagogiką geriau palikim Pramonės amžiuj.
XXI-ame norėtųs kažko orientuoto į žmogų.

patiko(0)



jurgis, Vasario 6 03:55  #

dėmesio sukaupimui – daugiau stalo žaidimų ir knygų, mažiau ekrano ;)

patiko(0)



Lina, Vasario 6 08:53  #

Filo, paaiškink, kodėl manai, kad toks stilius, kokiu mes buvome mokomi, yra konvejerinis? O kas yra labiau orientuota į žmogų?

patiko(0)



petras, Vasario 6 08:58  #

Tai gal visi stiliai bus konvejeriniai, kol vienas mokytojas mokins 30ies moksleivių klasę ?

patiko(0)



Smile, Vasario 6 09:17  #

dar lankydama darželį žinojau, kad kai eisiu į mokyklą tai ten reikės dirbti. Ir, žinokit, visai nebijojau, o laukiau, nes tai buvo sakoma su pagarba. Dirbi, vadinasi esi gerbtinas. Ir kažkodėl dabar tai vadinama nužmoginimu ir konvejeriu. Dabar mes orientuoti į vaiką, į asmenybę. Barzdoti profesoriai galvas suka, kaip čia padarius, kad vaikui būtų įdomu, kad tas nesuprastų, jog mokymasis yra darbas ir natūralu, kartais labai sunkus darbas. Kad tik gink dieve nesustresuotų, kad tik nesusijaudintų ir tikėjimo savimi neprarastų. Na jie ir nestresuoja (va, Burgis tai stresuoja jų vištraščius bandydamas perskaityti). O vaistas – liautis vaidinti politkorektiškumą ir tolerastiją. Apsileidimas ir nemokėjimas turi būti vadinami apsileidimu ir nemokėjimu. Save gerbiantis mokytojas turi net nepradėti skaityti juodraščio. Tada ir mokinys gerbs mokytoją

patiko(0)



Burgis, Vasario 6 09:36  #

Smile: tai vienas iš geriausių komentarų, kuris kada nors yra buvęs parašytas! Ačiū Jums!

patiko(0)



Smile, Vasario 6 10:00  #

aš esu pikta, nes nepaisant šitokio mano galvojimo savo vaikui nesugebėjau įdiegti tokio požiūrio į darbą. Humaniška valstybinė mokykla mane įveikė. „mokytojai nereikia, o tau reikia“.
Ir daugiau tokių kaip aš žinau. Dabar lieka kliautis gyvenimu – gal tik truputį paspardys ir atves į protą. O jeigu bus spyris kaip reikiant? Po kurio tikrai neatsities?

patiko(0)



Burgis, Vasario 6 10:06  #

Smile: atsities, atsities! Turėdamas tokią mamą, tikrai atsities.

patiko(0)



Filo, Vasario 6 10:34  #

Konvejeriniai procesai pasižymi tuo, kad yra orientuoti į bendrą sistemos pralaidumą, o ne į kiekvieno „produkto“ išskirtinumo puoselėjimą.

Kas galvoja, kad ir žmonių organizacijose toks procesas yra toleruotinas pats geriausias nes „ekonomiškas“, tai greitai pats bus pakeistas robotu.

patiko(0)



Jūratė, Vasario 6 10:41  #

Studijuoti mokamą magistrą Lietuvoje ar emigruoti trumpam padirbti užsienyje?

patiko(0)



ak, Vasario 6 10:53  #

AIŠKU, KAD DIRBTI UŽSIENYJE.Jeigu tau tas klausimas kilo reiškia abejoji ir neturi tikro tikslo. Antra, niekam nereikia fizikos magistro – reikia inžinieriaus, kuris mokėtų dirbti, konstruoti, projektuoti, kurti programas ir t.t. Jis gali būti ir be jokio diplomo… Jeigu tu tikrai nori tapti gera programuotoje tai ginkis KTU magistra, bet žinok, kad to per mažai – reikia mokėti žymiai daugiau negu surašysi tame magistriniame darbe. Tada būsi lyderė, kuri net LR galės pretenduoti į gerai apmokamą darbo vietą arba kurti savo gimnaziją, firmą ar dar ką nors

patiko(0)



Filo, Vasario 6 10:57  #

Pratęsiant gamybinę metaforą, trimačio spausdinimo, nano-, bio-, genų- technologijų pažanga leidžia tikėtis masinės personalizacijos — kai pagaminti konkrečiam vartotojui pritaikytą produktą kainuos mažne tiek pat, kiek ir bet kokį kitą.

Kiek personalizacijos yra mūsų naudojamose informacinėse sistemose, mes net nepastebime — jau priimame tai už duotybę. O juk mokyklinės žinios, jei tai laikyti didžiausiu mokyklos gėriu, yra viso labo informacija. Mokytojai, kurie savo darbo esme laiko informacijos perdavimą, yra anachronizmas.

Jei Geitsas su draugais mato reikalą investuoti 100 mln. dolerių į švietimo personalizavimą, tai patikėkit manim, to raibuliai pasijaus ir pačiose ortodoksiškiausiose mokymo įstaigose.

Sakyti, kad orientacija į žmogų yra ištižėliškumo propagavimas, yra netikra dilema. Nuo fabriko preso, ar armijos tvarkos iki žmogiško bendravimo, iki lepinimo, iki gadinimo — spektras platus. Jame telpa ne vien tos dvi priešybės. Kad mokslas be kančios tolygus tinginystei, tai yra ta pati ekstremistinė „viskas-arba-nieko“ logika, kurios siūlau garsiai neskleisti, nes tai elementariausiai neatitinka Laikmečio dvasios.

patiko(0)



Smile, Vasario 6 11:21  #

Filo: a-ne

patiko(0)



E-, Vasario 6 11:33  #

Esu vieno rašiusio šį testą penktoko mama. Puikiausiai žinau, kokia mano penktoko tvarka sąsiuviniuose. Pati ne kartą esu liepusi jam perrašyti, ką išsprendė ar parašė. Bandau aiškinti, kad viskas prasideda nuo tvarkos. Šiaip juodas darbas yra auginti vaikus ir lenkti juos prie mokslų. Tiek, kiek moko mokytojai mokykloje, tiek pat dar reikia mokyti namuose. Na, bet į priekį…

patiko(0)



Filo, Vasario 6 11:47  #

Beje, minties užbaigtumui turiu pastebėti, kad atsidavę mokytojai tą personalizaciją visada, kiek tik įstengdami, darė. Bet personalizuota programa dar nepadaro mokymo(si) žmogišku. Tai tik pradžia. Būtina, bet nepakankama sąlyga. Esmė tame, kad Pedagogika — tai ne vien tik žinių perdavimas. Sakyti, kad tas ar kitas mokytojas ar mokykla „duoda žinias“ — tai nepasakyti nieko. Geras mokytojas eina toliau. Gerokai toliau. Ir todėl geri mokytojai nėra „padaromi“. Tokiu reikia gimti.

patiko(0)



ak, Vasario 6 12:08  #

filo įrodė, kad moka pašnekėti. Priminsiu – Suomijoje ( jos švietimo sistema geriausia pasaulyje šiemet) mokytojas negali turėti daugiau keturių kontaktinių valandų per darbo dieną – kontaktinės – tai ne tik pamokos – tai ir užsiėmimas su būreliu, ir treniruotė, ir klasės valandėlė. Kalsės – po 15 – 17 vaikų. Mokytojai turi padėjėjus. Mokytojo vidutinis atlyginimas pervedus į litus – apie 7 tūkst. litų. Va, šitie mokytojai gali dirbti individualizuodami vos ne kaip kilmingų namų guvernantės, kurios su kiekviena panele dirbdavo atskirai atsižvelgdamos į mėnesinių ciklus. o LR MOKYTOJAS DIRBA VISAI KITOMIS SĄLYGOMIS IR UŽ VISAI KITOKIĄ ALGĄ.tAIGI KOL KAS TAS KONVERENIS PRINCIPAS TEBĖRA GERIAUSIAS. mAT NIEKO GERESNIO lr ŠVIETINO SISTEMA NEPASIŪLĖ.Jeigu norime vaikus mokyti taip kaip suomiai – atsižvelgdami į kiekvieno asmenybę – reikia ir sąlygas turėti kaip suomių. Dabar net elementariai dirbti tuos savo teises žinančius priversti sunku.

patiko(0)



Arvydas R., Vasario 6 12:11  #

ak, Jūs ant Filo nekelkite šrifto! :)

patiko(0)



Burgis, Vasario 6 12:22  #

Jūratei: aš studijuočiau…

patiko(0)



Rasa, Vasario 6 12:30  #

„Prieš šešerius metus, Švietimo ir mokslo ministerijos leidimu, Lietuvoje buvo patvirtinti savarankiško mokymosi namuose nuostatai. Tačiau pernai jie pakeisti, ir dabar tėvai savarankiškai mokyti savo atžalų be rimtos priežasties nebegali.“
Ką manot apie vaikų mokymą namuose?

patiko(0)



Burgis, Vasario 6 12:41  #

Rasai: vien namuose vaikų mokyti negalima! Vaikai turi bendrauti su bendraamžiais – tai Didžioji Gyvenimo Mokykla.
Bet vaikus būtina mokyti ir namuose! Nes mokyklose jie mažai kam rūpi…

patiko(0)



Filo, Vasario 6 13:08  #

ak, fundamentaliai ydinga sistema negali pati savęs patobulinti lengvais elegantiškais tapštelėjimais.

Mokymosi namuose leidimas-draudimas tai tik patvirtina. Kuo įnirtingiau Valstybė žais auklę, tuo daugiau vaikų liks be galvų. Nes, praplėčiant gerb.B.B. mintį — kad augtų, žmogui reikia žmogaus.

patiko(0)



petras, Vasario 6 14:40  #

Kiek nuomonių tiek mokyklų :))
aš tai savojoj, daug daugiau dėmesio skirčiau praktiniam mokymui. pvz. būtų galima mokint ir užsiimti daržovių, vaisių auginimu, sodinimu ir pan., mokytis namų ruošos darbų, remonto darbų. galima pvz. apjungt fiziką, chemiją su praktiniu pritaikymų, nebijot vaikų mokint elgtis su instrumentais ir t,t, ir pan. net per informatiką galima ne vien vordu naudotis mokint, bet ir kažką palituot, pasiaiškint kaip veikia koks prietaisas, ūkiškai išsiaiškint apie elektros instaliaciją ir pan. dalykus. pasimokyt siūt megzt ir t.t. maisto gaminimo pradmenis mokint ir t.t. ir visa tai daryt net nepriklausomai nuo lyties. per dvyliką metų daug ko galima pamokint jaunimą. taip pat reiktų skirt žymiai didesnį dėmesį sportavimui, sveikai mitybai ir gyvenimo būdui. (nes dabar kūno kultūra ir darbai yra taip nustumti į užribį, kad vaikai vos ne mokosi mokyklose vien teoriją, nors mokslininkais iš jų žada būt ar bus tik keli procentai). aišku viskam sunku būtų rasti laiko, tinkamų mokytojų ir t.t. galima gal būtų daryt kaip privalomus būrelius. toks utopinis vaizdas, gal kiek net per primityvus ar vaikiškas, bet net ir užaugus žmonėms daug kas yra per mažai suprantama ar trūksta tam tikrų įgūdžių buityje (mieste gyvenantiems tuo labiau). bet tokioj mokykloj manau smagu būtų mokytis :D
nepykit, kad taip padrikai mintis išmėčiau

patiko(0)



Rasa, Vasario 6 16:09  #

Petrukui: :)
Na, tokių mokyklų yra (ne pas mus), ten netgi vaikai vieni kitus mokina ir patys klases remontuojasi ir t.t. Jei neklystu net pastatus pasistato. Bet tai taip nestandartiška, kad atsiranda žmonių, kurie tai vadina „sekta“, nes mokykla formuoja ir pasaulėžiūrą, ne tik moko matematikos ar kalbų. Joje manoma, kad lavinat žmogų būti Žmogumi, jo gabumai didėja visose srityse. Ir mokytis jiems lengva, nes jie gyvena mokydamiesi visko, o ne „kala“ :)

Burgiui: nesu šalininkė kurios nors pusės, bet vaikams bendrauti galima rasti ir puikesnių kompanijų nei atsitiktinai sumesti į klasę vaikai :) Juk mokydamiesi namuose jie galėtų puikiai pabendrauti muzikos mokykloje tarkim ar būreliuose, kieme ir t.t. Tik pamąstau :)

Paklausiau tiesiog dėl to, kad pas mus išties viskas labai nelankstu.

patiko(0)



D., Vasario 6 17:09  #

Rasai: dėl savarankiško mokymosi. Kol galiojo senieji nuostatai, daugelio emigrantų vaikai gyvenantys užsienyje mokėsi pagal šią programą. Tuo patenkintos buvo abi pusės, mokykla – krepšeliu, mokinys – baigto mokslo pažyma. Man atrodo valdininkai pagailėjo tų krepšelių, arba pamatė jog mažųjų kaimo mokyklų uždarymas dar užsitęs ir todėl panaikino tas nuostatas.

patiko(0)



ak, Vasario 6 19:32  #

turtingųjų vaikai visada galėjo mokytis namuose – guvernantė, vėliau kitoki mokytojai. Tik į universitetus, koledžus ar kitur jie išvažiuodavo pilnametystės sulaukę. Ir nieko neatsitikdavo tiems bajorų ar didikų vaikams dėl to, kad negalėdavo pabendrauti su „gatviniais“. Užaugdavo, mokslus baigdavo, vieni būdavo geri ir kilnūs, kiti blogi … Nežinau ar daug man vaikystėje davė tas faktas, kad bendravau su visokiais žemo luomo bendraamžiais, turėjau išmokyi gintis ir mušti kitus – manau, kad dėl to praradau daugiau nei pelniau. Iš mano aštuntos klasės „chebros“ visiems teko pasėdėti kolonijose ar kalėjimuose. Nežinau, gal ir gerai, kad ne visko iš jų mokiausi ir išmokau. Kuo labiausiai man vaikystėje trūko tai namų – normalaus tėvo, normalios mamos. Deja, mane užaugino valstybė ir nedaug gero iš to bendravimo kolektyve gavosi….

patiko(0)



Ausrius, Vasario 7 03:39  #

Visais Šv. Skyriaus sprendimais piktinuosi, tai dabar juos užstosiu.
Rasa, jūs pagalvokit, kokie kontrastai būtų, jei dar vaikai namuose mokslus eiti imtų. Aš tikiu, kad jūs nepagailėtumėt savo vaiko mokymui bent dešimties valandų per dieną. Bet kiek daugiau tokių mamų atsirastų? Daug? Tai kodėl dabar neatsiranda? Bent tokių, kurios nepagaili keturių valandų. O ar visi tėvai yra pakankamai išprusę duoti savo vaikams išsilavinimą? Juk matote, kokia susisluoksniavusi mūsų visuomenė. Įsivaizduokit, visi šitie sluoksniai imtų į visuomenę leisti savo nuosavo mokymo produktus… Kokios kokybės produktų imtų daugėti sparčiausiai? Apie demografinę padėtį juk čia jau buvo rašyta. Tai va, jų ir daugėtų sparčiausiai.

patiko(0)



Rasa, Vasario 7 09:17  #

Aušriui: :) aš nesiūlau imti vaikus mokyti namuose. Tiesiog buvo įdomi kitų nuomonė. Man patiktų, jei būtų įvairovė ir galėtume pasirinkti, kur ir kaip vaikui mokytis. Be to, kam kamuoti vaiką 10 val per dieną? :D Imant gerąja prasme, galima gulėti prie ežero ir spręsti uždavinius, galima vaikščiotis ąžuolyne ir kalbėtis apie fotosintezę, galima piešti ir kalbėtis apie chemiją :) O istoriją, kaip mes vienu metu šeimoj darydavom :) galima skaityti didesniems prieš miegą, vietoj pasakų :) Jie puikiai atsimena paskui viską. O mažesnis ir į prieky žino.
Suprantu, kad tuo būtų piktnaudžiaujama. Bet argi dabar ne piktnaudžiaujama pasakymu, kad vaikai eina į mokyklą? Juk didelė dalis neina, nors prirašyti ten. Jų neišmeta, nes policija sako, kad jų nėra kur dėt, taigi 10 klasių turi baigt. Ateina padeginti kam nors plaukus, pasišaipyti iš mokytojų ir pasityčioti iš kitų. O juk profesinės mokyklos, ypač su viduriniu išsilavinimu nuo 14-15m. buvo pakankamai gerai. Dabar jie išeina per vėlai, po 10 klasių. Kai jau nenori nei dirbt, nei mokytis, jau „užsitingėję“ :).
Būtų puiku turėti daug variantų mokyklų, kaip pav. kuriasi darželiai- pagal Montesori, dar gal kokie vegetarams, pagal Valdorfą ir t.t.
Dabar ir tos mokyklos, kurios sąlyginai rimtesnės, pačios atsirenka vaikus, o vaikai, jei nelabai gerai mokosi, pasirinkimo kaip ir neturi visai. O gal būt jie mokytųsi daug geriau, jei eitų į kažkokią kitokią, specializuotą gerąja prasme mokyklą?
Bėgu į darbą, negaliu daugiau rašyt :)

patiko(0)



mokytoja Inga, Vasario 9 02:05  #

Patiko filo mintis: „Mokytojai, kurie savo darbo esme laiko informacijos perdavimą, yra anachronizmas.“ Pritariu 100 proc.
Jūrate, studijuokite. Darbas ne vilkas… Tik studijas sau įdomias pasirinkite, susijusias su asmenine perspektyva.
Rasa, namų mokymas yra netikęs reikalas, leiskite vaiką pasižvalgyti po pasaulį – vien gėris ir tobulumas neužtikrins vaikui teisingo požiūrio ir nepadės grūdintis. Šiltnamiuose gerai auga tik pomidorai. O jei vistiek galvojate kitaip, tam yra nuotolinis mokymas(is).
Penktokai, pradėkit mokytis matematikos ir tvarkos.
O visiems kitiems, ramaus ir gražaus savaitgalio…

patiko(0)



Vladas, Vasario 11 08:03  #

Kalbant apie namų mokymą iš esmės painiojami du visai skirtingi dalykai. (neskaitant krepšelių klausimo)

Reikėtų atskirai diskutuoti apie namų mokymo naudą (žalą) ir efektyvumą, lyginant su mokymu mokykloje ir visiškai atskiras klausimas apie šeimos apsisprendimo teisę dėl vaiko mokymo būdo.

Aš nesu mokytojas, bet esu įsitikinęs, kad mokymas mokykloje turi daugybę privalumų lyginant su mokymu namuose ir mokymas namuose gali būti geresnė išeitis tik konkrečiais išskirtiniais atvejais, tačiau kalbant apie šeimos teisę rinktis, manau, jog mokymas mokykloje neturi būti privalomas ir šeima turi teisę laisvai apsispręsti kaip vaikas mokysis.
T.y. mes galime agituoti tėvus, nenorinčius leisti vaiko į mokyklą, pateikdami argumentus, bet ne jie turi teisintis ir įrodinėti kažkam, kodėl nusprendė vaiką mokyti ne mokykloje.

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>