Čia aš daugiau sau negu jums… Noriu užsirašyti, kad nepamirščiau. Anūkėliai auga ir reikalauja vis daugiau pasakų. O mano atmintis skylėta, akys apžlibo, mokytis tingiu, tai ir seku, kas tuo metu į galvą šauna… Štai naujausia mano pasakos apie Aladiną versija.
***
Seniai seniai, toli toli, arabų šalyje gyveno berniukas vardu Aladinas. Toje šalyje vasarą labai karšta, žmonės nori gerti, o vandens trūksta, todėl Aladinas kiekvieną dieną vaikščiodavo po miestą ir pardavinėdavo vandenį. „Kam vandens?! Kam šalto ir gaivaus vandens?!“ – šūkaudavo Aladinas.
*
Vaikas uždirbdavo nedaug, jo tėtis buvo miręs, o mama sirgo ir dirbti negalėjo. Todėl Aladinas dar rinkdavo mieste įvairius senus daiktus, juos nuvalydavo, sutaisydavo ir parduodavo. Arabų šalyse žmonės kartais į gatvę išmeta dar visai gerus daiktus.
*
Kartą Aladinas rado seną varinę lempą. Tai laikais žmonės naudojo tokias lempas, į kurias įpildavo žibalo, kaip mes pilame benziną į automobilius, degtuku uždegdavo toje lempoje esančią juostelę, vadinamą dagčiu arba knatu, ir liepsnelę nuo vėjo pridengdavo stikliniu gaubtu.
*
Aladinas parsinešė lempą namo, pasiėmė skudurėlį ir patrynė lempą, norėdamas ją nuvalyti. Staiga iš lempos išlindo didžiulis džinas! Džinas iš lempos išlenda kaip dūmai, o paskui iš tų dūmų pasidaro milžinas – toks didelis, kaip namas.
*
Iš pradžių Aladinas labai išsigando, bet kai džinas paklausė „Ką įsakysite, šeimininke?“, Aladinas įsidrąsino ir paklausė, kaip džinas pateko į lempą. Džinas paaiškino, kad prieš šimtus metų piktas burtininkas jį uždarė į lempą ir pasakė, kad galės ištrūkti į laisvę tik tada, kai geras žmogus patrins lempą.
*
Nuo tada Aladinas ir jo mama pradėjo gerai gyventi. Kai tik jiems ko nors reikėdavo, Aladinas patrindavo lempą ir džinas visko atnešdavo, viską padarydavo. Aladinas galėjo nebedirbti, bet jis buvo darbštus, geras, todėl jis vis tiek linksmai dainuodamas kasdien pardavinėdavo vandenį.
*
Aladinas užaugo. Vieną dieną jis mieste pamatė nuostabaus grožio princesę iš kitos šalies, esančios už jūros. Aladinas įsimylėjo ir nutarė plaukti pas princesę į jos šalį. Į laivą Aladinas pasiėmė tik stebuklingąją lempą.
*
Staiga jūroje kilo baisi audra, laivas sudužo. Aladinas pradėjo skęsti, bet dar spėjo patrinti lempą ir sušukti: „Džine, išgelbėk mane!“
Džinas nunešė Aladiną į negyvenamą salą. Atsipeikėjęs po išgąsčio, Aladinas galvojo: „Ką aš veiksiu negyvenamoje saloje? Aš noriu nuvykti pas princesę!“
Jis patrynė lempą, džinas išlindo ir pasakė: „Šimtą kartų aš tau padėjau. Dabar burtai baigėsi ir tu turėsi gyventi vienas.“ Tai pasakęs, džinas išnyko, kaip išnyksta dūmai.
*
Nusiminė Aladinas, jam pasirodė, kad turės mirti negyvenamoje saloje. Bet staiga prie jo nutūpė balandėlis. Vaikystėje Aladinas buvo labai geras, todėl visi paukšteliai ir žvėreliai jį mylėjo, jo nebijojo. Apsidžiaugė Aladinas, patupdė balandėlį ant delno ir sako: „Būk geras, nunešk mano laiškelį princesei!“ Balandžiai tais laikais nešiodavo įvairius laiškus. Viena laimė, kad kišenėje Aladinas turėjo popieriaus, pieštuką ir siūlų. Aladinas parašė: „Princese, išgelbėk mane, aš esu negyvenamoje saloje!“ Laiškelį siūlu pririšo balandėliui prie kojos, ir balandėlis nuskrido virš plačiosios jūros.
*
Princesė savo rūmuose valgė ir galvojo apie Aladiną. Langas į svetainę buvo atvertas. Staiga princesė pamatė, kaip pro langą įskrido balandėlis ir nutūpė prieš ją ant stalo. Princesė atrišo laiškelį, perskaitė ir garsiai sušuko: „Tučtuojau pasiųskite dešimt laivų, kad iš negyvenamosios salos parvežtų Aladiną!“ Laivai bematant išplaukė.
*
Per tą laiką Aladinas visai nusilpo, išalko. Vos gyvas jis gulėjo ant jūros kranto ir galvojo, kad sapnuoja – mato atplaukiant dešimt laivų. Bet jis nesapnavo, laivai iš tiesų atplaukė! Aladiną atsargiai įkėlė į gražiausią laivą, pamaitino, pagirdė ir paguldė pamiegoti.
*
Kai Aladinas atsibudo, laivai jau stovėjo uoste prie princesės rūmų. Koks džiaugsmingas buvo Aladino ir princesės susitikimas! Visi rūmų gyventojai buvo laimingi. Aladinas ir princesė sukūrė šeimą, jie turėjo daug gražių vaikų. Aladinas parsivežė į rūmus savo mamą. Visa karališka šeima ilgai ir laimingai gyveno.
***
Ar jums patiko? Lukas su Mildute klauso išsižioję…
Atsakymai
Burgis, 2011-08-17 09:50:51
Įvertinkite mano kūrybą…
Nepris, 2011-08-17 10:22:14
Viskas gerai, tik feministės prikištų, kad princesės nuomonės niekas ir niekur neatsiklausė, nepasakyta ką ji jautė Aladinui, ir nepaaiškinta kodėl ji puolė to Aladino gelbėt. Strateginėj vietoj įterpus sakinuką viskas išsilygintų. 😉
Burgis, 2011-08-17 10:26:25
Krentu iš juoko, Nepri! Štai kokių vaisių duoda rasistų, feministų, seksitų ir kitų -istų pastangos – net pasakoje reikia viską „išvairuoti“… Deja, pasaka negali būti ilga – vaikučiams dar nėra nė po ketverius metukus.
Nepris, 2011-08-17 10:35:05
Toks jau kritikų ir visų -istų darbas.
Nepris, 2011-08-17 11:13:33
Koks Naujosios pasakos apie Aladiną moralas?
Rimvydas, 2011-08-17 11:23:57
Pasaka yra pasaka. Kam tas moralas?
Nepris, 2011-08-17 11:55:22
Pagal apibrėžimą, prie pasakos ir pasakėčios priklauso moralas — pamokanti išvada apie gyvenimą. Kadangi, kaip teisingai pastebėta, “pasaka yra pasaka”, tai… laukiam moralo. 😉
bach, 2011-08-17 11:59:31
moralas: turtinga žmona (vyras) geriau už aladiną su stebuklinga lempa. Čia vyrus skatina būti alfonsais 🙂
petras, 2011-08-17 12:54:00
šiaip tai įprasta (gan standartinė) pasaka, ir jos moralas toks, kad jei būsi geras, tai tau nutiks geri dalykai 🙂 šiaip yra labai gražių ir įdomių arabų pasakų. nors iš tikro visų šalių pasakos savaip įdomios ir pamokančios. vaikystėj labai mėgau skaityt pasakas 🙂 ir dabar jas galėčiau skaityt
petras, 2011-08-17 12:56:50
nors tokio tipo pasakos labiau primena muilo operas. visų nuskriaustas, bet visus mylintis ir daug dirbantis, net jei jam kliudo visokie piktadariai, finale laimi ir gyvena kaip princas/princesė. todėl iš tikro yra daug įdomesnių pasakų 🙂 bet naudingos tai jos visos, bent jau, kad sužinot kas yra lempa ar džinas.
Jurate, 2011-08-17 13:35:48
Labai gerai isimine gerb. B.B. garbingu taisykliu destymas: vaikinas pasimatyme merginos turi laukti 15min. Mergina vaikino…visa gyvenima …:)) tai cia tie feministiniai pastebejimai kaip ir atgyvena :))
Jurate, 2011-08-17 13:38:41
O be to Jusu anuku nuomone yra subjektyvi :). Ka bepasakotumet, jiems Jus pats paciausias. Reikes vakare vaikams paskaityti 🙂
Vaiva, 2011-08-17 15:53:06
Dikenso “Didieji lūkesčiai” nauja interpretacija 🙂
sonata, 2011-08-17 16:37:00
Labai gera pasaka, išsisaugojau. Kad mano būsimiems anūkams Aladinas nebūtų vien tik herojus iš Pakseladino nuo kosulio reklamos:)
Burgis, 2011-08-17 16:45:00
Aha, matau, kad kai kurie pasakų be paaiškinimų nesupranta… Šį tą paaiškinsiu:
-
Pasakoje turi būti bangos liūdesiui, baimei ir džiaugsmui.
-
Vieną epizodą gali sudaryti ne daugiau kaip penki sakiniai. Po to turi būti – „staiga…“, „o tada…“ ir pan.
-
Vaikas (kitaip nei jūs…) turi pats suprasti moralą – gėris visada laimi, už gerumą visada atlyginama.
-
Pasakoje turi būti keistų žodžių (dagtis, knatas…), keistų vietų (arabų šalys…), kurių vaikai nesupranta, bet jaučia, kad tai tikra. Kartais jie paklausia, bet dažniausiai – ne. Ne taip, kaip jūs. bet klausiantys man labai patinka!
Nepris, 2011-08-17 18:12:20
Na, gal ne tai, kad visai taip jau nesuprastume… labiau ta “virtuvė” ir vidinė logika įdomu. Ačiū už išsamų paaiškinimą. 🙂
nerius, 2011-08-18 17:36:22
Tris dienas trynė Aladinas tą lempą kol pagaliau pamatė ant jos užrašą”Made in China”
Burgis, 2011-08-18 17:45:18
neriui: geras humoras!
Džinas, 2016-10-24 08:51:57
Priimu tai visa siela-
Čia aš daugiau sau negu jums…
Tik prašau labai visų –
Netrinkite tos lempos, rastos konteineryje…
Nelikau tinkamu princesių pristatytoju, nes
princesių neliko…
Prisistatysiu pats