Man patinka posakis: vaikas arba švarus, arba laimingas.
Man patinka loginis viražas: raudonųjų dobilų derlius priklauso nuo senmergių skaičiau kaime. Įrodymas: kuo daugiau senmergių, tuo daugiau kačių; kuo daugiau kačių, tuo daugiau jos išgaudo lauko pelių; kuo mažiau pelių, tuo mažiau jos išdrasko kamanių lizdų; kuo daugiau kamanių, tuo geriau jos apdulkina dobilus.
*
Šįryt per radiją išgirdau labai logiškus viražus, kodėl reikia didinti plėšrūnų skaičių…
*
Tai gal panašus loginis viražas tinka ir mokslui: kuo mažiau žmogus moka, žino, tuo mažiau apkrautos jo smegenys, emocijos; tuo geriau jis miega, mažiau nervinasi, todėl ir laimingesnis.
*
Šiandien mūsų gimnazijoje baigiasi pirmasis semestras. Bus daugiau laimingų ar nusiminusių? Palaukite, išsiaiškinkime! Pažymiai nėra laimėjimas loterijoje ir nėra lemtingas metimas iš krepšinio aikštelės vidurio, kai pataikymo tikimybė nedidelė, todėl džiaugsmas pataikius – didelis.
Moksleivis turi gauti tiek, kiek nusipelnė. Jis iš anksto turi tvirtai žinoti, kiek nusipelnė. Esu įsitikinęs, kad mūsų moksleiviai kaip tik tokie. Taigi nei labai teigiamų, nei labai neigiamų emocijų lyg ir neturėtų būti.
*
Bet čia pasirodo tėvai… Seneliai. Jų veiduose – kančia. Ar bent liūdesys. Ar bent užuojauta. Ar bent nerimas… Kodėl devyni, kodėl ne dešimt? Ir vaikas mato – jis neturi teisės būti patenkintas. Jis neturi teisės būti laimingas. Tokia mokslo kaina? Eikit sau!
Atsakymai
Burgis, 2014-01-17 11:57:17
Neskubėkite įvertinti…
Petras N., 2014-01-17 12:34:20
Kaip tik vakar mačiau paveiksliuką šia tema, kaip pasikeitęs atsakomybės jausmas už mokinių pažymius:
http://libertychildren.com/wp-content/uploads/2012/02/FacebookImage1.jpg
Burgis, 2014-01-17 12:37:43
Petrui N.: labai taiklus paveikslėlis!
petras, 2014-01-17 13:59:16
du kraštitunumui
Qwerty, 2014-01-17 16:23:25
Tuo ir skiriuosi nuo tinklaraštininko, kad mano požiuris į senmerges nėra toks…todėl ir nepatinka man tokie kaimo kietuolių minties viražai
Aš, 2014-01-17 17:35:52
O man svarbiausia, kad vaikai žinotų UŽ KĄ tiek gavo. Gauna dažniausiai tiek, kiek yra nusipelnę. Kai kada, kad nemokėjo, kai kada – kad negirdėjo, ką reikia padaryti…. Bet jei nesigilina, tada man nepatinka. Bet gal kažkiek gilinaisi? – prieš kontrolinius strigę prie kokio uždavinio dar ateina pasiklausti
Giedrius, 2014-01-17 19:55:21
Parašyta tikrai gerai. Nors ir posakyje “vaikas arba švarus, arba laimingas” nei būtinumas, nei pakankamumas nėra tenkinami.
Milda, 2014-01-22 21:05:02
Netyčia radau jūsų svetainę, bandydama skandinti savo nerimą informacijos jūroje, ir pradėjau skaityti nuo pradžios (tiksliau, nuo pabaigos…). Rudenį leisime vyresnįjį sūnų į pirmą klasę. Nežinau, ar tik mus, ar ir kitus tėvus šis slenkstis veja į stingdančią sumaištį… Kaip tą mažą žioplį reikės nukreipti teisinga linkme, kaip jis išmoks (o kas, jei neišmoks?) pats susivokti, ką jis gali, ko negali, koks pažymys leidžia džiaugtis, o koks turėtų liūdinti. Ar mes teisūs, jau dabar planuodami, kur ir kaip tą vaiką reikės tempti už pakarpos ir visomis išgalėmis stengtis įbrukti į išsvajotą Licėjų ar KTUG? Jis dar miega su meškučiais. O mes galvoje prasukinėjame, koks jo IQ išeitų pagal kasdien mintyse dėliojamus pliusus ir minusus. Ar tai kapitalizmas, ar konkurencija, ar tiesiog nemokėjimas džiaugtis purvinais mažyliais, nes “teisingi” mažyliai turi būti švarūs ir dailiai aprengti. Jie turi mokytis aukščiausiais pažymiais ir pirmais numeriais stoti į Harvardą. Kai vyro sesė baigė vieną stipriausių šalies gimnazijų už egzaminus gavusi visus šimtukus, išskyrus vieną – 98, uošviui išsprūdo – “galėjai geriau”… Kaip nepanikuoti ir nepulti planuoti vaiko gyvenimo 12 metų į priekį? Kaip džiaugtis, kad jis dar tiki Kalėdų seneliu, ar leisti tikėti, kad krentančios žvaigždės pildo norus (ir susilaikyti nuo paskaitos, kad ten anaiptol ne žvaigždės, o meteorai užsidegantys nuo trinties atmosferoje)? Jūs daug protingų vaikų matęs, ir daug tėvų taip pat, negi daugelis jų mąsto panašiai? Negi tai teisinga linija?
Burgis, 2014-01-23 09:41:18
Mildai: ir mane kankina mažiausiųjų mokymo problema – mūsų Mildai šiandien sukanka šešeri!
*
Paguosiu save ir Jus – gyvenimas viską surikiuoja, ištaiso, įtaiso… Nereikia pernelyg sureikšminti nei tėvų, nei senelių, nei mokyklos įtakos vaikui – visi ir viskas turi reikšmės. Gal draugai, kiemo vaikai labiau lemia nei mes? O labiausiai lemia genai, aplinka…