Nepaklusnumo balansas

Balandžio 25, Trečiadienis

Nenoriu, aš nenoriu atsibusti!
Ten daug tavęs turiu,
Ten daug daugiau galiu.
O čia – tiktai paklusti, atsidusti…
*
Kas būtų buvę, jei aš visą gyvenimą būčiau paklusęs savo žmonos valiai, stropiai vykdęs jos nurodymus? Dabar būčiau vyras, kuris labai nepatiktų savo žmonai. Labai nepatiktų!
*
Kas būtų buvę, jei aš visada būčiau paklusęs savo ministerijos valdininkų valiai, ypač tais laikais, kai ministeriavo Z.Zinkevičius, R.Žakaitienė, R.Motuzas? Jei būčiau paklusęs „telefoninei teisei“? V.Kaminskienė pakiša, M.Briedis patvirtina, R.Motuzas pasirašo, o paskui Kaminskienę ir Briedį išmeta iš darbo, Motuzą išsiunčia iš Lietuvos, o švietimas lieka…
Ne, nepaklusau ir gerai padariau! Jei būčiau paklusęs, gimnazija dabar jau niekam nepatiktų. Labai abejoju, kad ji apskritai dar būtų… Žinoma, už nepaklusnumą reikia mokėti – dabar esu nulinės kategorijos direktorius.
*
Šiomis dienomis mes stebėsime, kaip Garliavoje bus pritaikyta prievarta, nenaudojant prievartos prieš mergaitę. Taip gudragalviškai nusprendė teismas.
– Lietuvos Respublikos vardu! – pučiasi teisėjai, advokatai, antstoliai, valdininkai.
– Mes jums suteikėme teisę spręsti Lietuvos Respublikos vardu, mes jums tą teisę galime ir suvaržyti, – ramiai atsako piliečiai.
Vakar režisierius A.Matelis labai taikliai apibūdino Kultūros ministerijos nurodymus kultūros žmonėms. O, Santa Barbara! Galima laukti, kad ministeriukė netrukus nurodys, kaip reikia piešti, kaip reikia dainuoti…
*
– Tai valstybės pamatų ardymas! – vėl šaukia valdžią ir galią turintys.
– Tai ir darome, – atsako žmonės, – netikusius pamatus keičiame geresniais.
O kada valstybė sutiko, kad taip būtų daroma? Niekada! Jokia valstybė nesutiko. Bet Sąjūdis pakeitė valstybės pamatus? Pakeitė. Karininkai, davę priesaiką vienai valstybei, priesaiką sulaužė ir dabar tarnauja kitai valstybei.
– Bet tai buvo kova prieš svetimą valstybę! – šaukia teisės gynėjai.
O Paryžiaus komuna, o 1917, 1926 ir kt. ir t.t. perversmai, o Kubos revoliucija, o Libija, Sirija?
*
Ne, nėra ir nebus vienareikšmio atsakymo, kada paklusti, o kada nepaklusti. Turi būti balansas, pagrįstas jausmu ir protu. Pagrįstas šimtmečių patirtimi. Pagrįstas žmogaus prigimtimi.

patiko(1)



RSS

Atsakymai (10)

Burgis, Balandžio 25 09:13  #

Įverčiams…

patiko(0)



Pentium100, Balandžio 25 09:59  #

Garliavos situaciją seniai reikėjo sutvarkyti. Turi visa tai baigtis viena iš dviejų galimybių – Stankūnaitė turi arba atsidurti kalėjime (nes nusikalto) arba atgauti savo dukrą (nes nenusikalto). Tarpinio varianto negali būti. Minia taip pat negali nurodinėti visiems kaip elgtis – ten tų stovinčių yra mažuma (lyginant su Lietuvos gyventojų skaičiumi). Nors ir garsiai rėkia, bet mažuma.

Negi reikia likusiems visiems susiorganizuoti ir keliauti į Garliavą padėti policijai įvykdyti teismo nurodymą? Tai kam ta policija tada yra?

patiko(0)



Lina, Balandžio 25 10:13  #

Ar mes žinome visą šimtmečių patirtį? Ar galime sakyti, kad visų žmonių prigimtis ta pati? Kaip jaustis kaip galima geriau, priimant sprendimą paklusti, ar nepaklusti? Kažkaip šeimoj tai yra paprasčiau, nes dėl kiekvieno paklusimo, nepaklusimo aiškiniesi, diskututuoji, išsiaiškini visas aplinkybes (ir vistiek pasitaiko klaidų). Tačiau kaip elgtis su politiniais sprendimais? Su visais tos naujos idėjos vienijamais žmonėmis juk nepasikalbėsi iš esmės…

patiko(0)



Saulius, Balandžio 25 10:38  #

Tai didžioji dalis dirba ir ‘išlaiko’ tą rėkiančią mažumą. Dieną savo laiką atiduoda darbui, vakare – šeimai. Jėgas atiduoti kurti gėriui, o ne kovoti prieš blogį. Taip produktyviau.
O Garliavos atveju dialogą dabar jau sunkiai įsivaizduoju – vieni vadovaujasi emocijomis, kiti – protu. Emocijos be proto daug pavojingiau nei protas be emocijų.

patiko(0)



Burgis, Balandžio 25 10:42  #

Pentium100: yra tarpinių variantų, yra…
Kadaise skaičiau įdomią, bet šiurpią knygą „Kriminalistikos istorija“. Joje profesionaliai aprašyta, kiek daug kriminalistikoje būta klaidų, kiek daug nusikaltimų amžinai liko su paslaptimis.
Ar mes sužinosime visą tiesą Garliavos istorijoje? Niekada!
Taigi ir spręsti dabar reikia lyg uždavinį, kurio sąlyga žinoma tik fragmentais.

patiko(0)



Saulius, Balandžio 25 11:25  #

Bent viena akivaizdu, kad mergaitė dabartiniuose namuose likti negali, kur jis naudojamas kaip daiktas kovoti prieš sistemą (kuri irgi braškanti). Tokio amžiaus vaiką prifarširuoti įvairių baimių, žodyną praplėsti suaugusiųjų žargonais (‘šlykštynės’, ‘pedofilai’ ir pan.), priversti nekęsti kitų (nesvarbu kaip pats nekenti kitų, nu negali vaiko išmokyti nekęsti savo tėvų, mistinių pedofilų ir pan). Kaip vaikas užaugęs mokės mylėti kitus, kai jau dabar turi nekenčiamųjų ratą? Kur jos vaikystė (kuri jau nebegrįš)? Kokią teisę turi valstybė, minia laikyti mergaitę dabartiniame kalėjime? Problema, kad visi dabar galvoja, kaip įveikti priešininkus, o ne pasirūpinti vaiku, kovą tarp suaugusiųjų paliekant ateičiai.

patiko(0)



Saula, Balandžio 26 00:34  #

Mergaitės gaila. Jos labui būtų geriausia jai augti neutralioje šeimoje. Gal net ne Lietuvoje, per mažoje, kad vaikui nedarytų įtakos aplinka. Mylintys ją tai turėtų suprasti. Profesionalai dėdės ir tetos – irgi.

Dėl paklusimo. Vienareikšmis atsakymas – reikia turėti stuburą (SAVO principus), o ne būti „gluosniu“ (kol vėjas pučia, pasvyra, o paskui kaip niekur nieko atsitiesia).
Pavyzdys: sovietmečiu mokyklos dir. pavaduotoja (partijos sekretorė) stovėdavo prie bažnyčios ir surašinėdavo mokinius, einančius į mišias (mokiniams tai baigdavosi visais atvejais blogai – įvairūs apribojimai, atitinkamos charakteristikos stojant ir pan. – gal būt pakeisti gyvenimai). Dabar toji pati, dirbanti dir. pavaduotoja tik kitoje mokykloje, surašinėja, kas neina į mišias su visa mokykla. Tik nesakykite, kad atsivertė – čia tikrai kitas variantas: ateis kinai – akis susisiaurins…

patiko(0)



Burgis, Balandžio 26 08:02  #

Saulai: 100 balų!

patiko(0)



Siaip, Balandžio 26 10:34  #

Saula, apie mergaitę tu parašei teisingai, o apie pavaduotoją tu galėjai ir suklysti. Žmonių veiksmai dažnai yra pagrįsti jų žiniomis. Gali būti, kad sovietmečiu pavaduotoja surašinėdama žmones jautėsi daranti gerą darbą. Šiuo metu ji surašinėja kitus galbūt irgi tik todėl kad mano esanti teisi. Jos vidinis pasaulis dėl papildomų žinių galbūt apsivertė iš vieno kraštutinumo į kitą. Tačiau formaliai žiūrint veiksmai nepasikeitė. Šie veiksmai yra sąlygoti jos mentaliteto ir auklėjimo. Aš tai priimčiau neutraliai – tiesiog yra visokių žmonių.

patiko(0)



ema, Balandžio 27 12:17  #

mano širdis sako: mergaitė turi būti su mama.

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>