Kai angelas atsisveikina su naujai gimusiuoju, jis paliečia pirštu jo veidą, kad atvykęs į žemę neprisimintų dangaus. Štai kodėl tarp nosies ir viršutinės lūpos įspaustas griovelis.
(Antanas Škėma. „Balta drobulė“)
*
O aš vaikystėje galvodavau, kad tas griovelis sušalus iš nosytės tekančiam…
Vėliau buvau įsitikinęs, kad žmonės pernelyg dažnai bučiuojasi, todėl nosimis vienas kitam griovelius įspaudė…
Pagaliau sužinojau, kad tai angelo ženklas! Ženklas, kad prisimintume, o ne kad pamirštume! Kitaip iš kur tas dangaus ilgesys nuo pat vaikystės? Ko mes ieškome visą gyvenimą? Rojaus. Ką mes kuriame visą gyvenimą? Nors blankų rojaus atspindį žemėje.
*
Ir tada, kai aš pirmą kartą gyvenime gavau teisę atsigulti su savo angelu, tada supratau – ženklas buvo teisingas! Tada aš jau danguje guldavau su angelu, sužadinančiu velnišką aistrą, keldavau su angelu, pakylėjančiu mane iki daugaus. Dažnokai galvodavau: kodėl tos šventės su angelu tokios trumpos, greitos, o po to jų nori vėl ir vėl? Gal užtektų vienos šventės visam mėnesiui, metams, gyvenimui?
*
Pasiteisindavau, kad kelis tūkstančius kartų negalėtum kilti į dangų, jei kiekvienas pakilimas truktų ilgai.
Pasiteisindavau, kad štai jau atsirado mažų angeliukų, jie irgi dalyvauja dangaus šventėje.
Pasiteisindavau, kad neturiu būti labai godus dabar, turiu tikėtis, kad rytoj galiu rasti kitokio dangaus, dar daugiau dangaus. Nes rasdavau!
*
Koks gėris, kad mes prisimename atėję iš dangaus! Kokia prasmė, kad prisimindami mes kuriame dangų žemėje! Kokia laimė, kai pavyksta susikurti mažą dangaus kampelį sau ir mylimiesiems. Pažiūrėkite, kokie liūdni, kokie pikti, kurie neprisimena, iš kur atėję, ko atėję… Kaip gaila žmonių, kurie laiku nesupranta angelo ženklo.
Atsakymai
Burgis, 2012-10-21 10:25:20
Įvertinkite!…
Filo, 2012-10-21 12:44:55
Įkvėptai ir įkvepiančiai.
Gal pridėsiu tik… Angelai ateina tūkstančiais pavidalų. Daugybė — ir visai be pavidalo. Todėl ir turim stengtis laikyti tyrumą, taikumą, ramybe, susiklausymą savyje ir aplink save. Kad atžagarumu, nešvarumu, nekilnumu Jų nesuteptume. Tai visada vertos pastangos. Nes kur Jie, ten dangus.
Egle, 2012-10-22 10:11:56
Aš tik visai neseniai sužinojau, jog tas griovelis mums primena, jog visi mes kilę iš žuvų. Bet Jūsų įžvalga ir šitas įrašas labai gražus ir pakylėjantis:)
Vytautasptn, 2012-10-22 23:16:21
Jei iš žuvies. Tai gal iš vandens ,o ne dangaus. Nors ankstyvose religijose žmonės tikėjo ,kad dievas pas juos ateina iš jūros, iš vandens. Gal dėl to iki šiol gimusius, įvairiose religijose šventina vandeniu. Dievo iš jūros atejimo šventė vadinosi karnavalu. Vykdavo šventė kurios metu būdavo iš jūros ištraukiamas laivas išnešamas į sausumą, apverčiamas ir pakeliamas ant kuolų. Toks laivas vadinosi arka. Ten žmonės suėją atlikdavo apeigas. Vėliau religiniais tikslais, vitovėse esančiose toliau nuo vandens pradėta statyti pastatus panašius į laivą “arka”. Tuo metu dangus įgavo vandens simbolinę prasmę. Įtikėta, kad laivo simboliu virtes pastatas arka, plaukia simboliniu vandenynu – dangumi.