Nepasiduok, Mokytojau!

Lapkričio 27, Antradienis


Pažiūrėk į šį karkliuką mūsų terasoje. Lapkričio pabaiga, o jis nenori atiduoti žiemai lapelių, nenori! Atkakliai juos laiko…
*
Kiek atkaklumo turi tu, Mokytojau? Vieni tavo mokyklos mokytojai streikuoja, kiti nestreikuoja. Kaip tai suprasti? Nėra solidarumo net vienoje mokykloje?
*
Aš nenorėčiau šio įrašo paskelbti ten, kur lankosi daug mokytojų. Būčiau užpultas ir suniekintas. Tai teisinga! Kiekviena gildija turi ginti savus. Bet vis tik… Kai kurie požymiai verčia mane nerimauti ir netylėti. Pateikiu tik du faktus.
*
1. Po savo webinaro pasiūliau klausytojams dovanų – savo sukurtų, parinktų, pritaikytų ir išspręstų uždavinių paketą – per 300 uždavinių. Iš pradžių iš maždaug 100 klausytojų dovanos paprašė tik 30. Kai feisbuko grupėje mokytojams nusistebėjau tuo, teko išsiųsti paketą dar maždaug 70-čiai mokytojų. Dovanodamas parašiau, kad man atsilyginti negalima, bet galima paremti moksleivius per mūsų labdaros fondą. Įdėjau rekvizitus. Spėkite, kiek mokytojų ir kokiomis sumomis prisidėjo prie moksleivių gerovės? Atspėjote: nulis – nulis.
*
Kadaise vienas geros širdies pokštininkas fondą papildė tokia suma: 13,13€. Man patiko! Gal ir mokytojai galėjo papokštauti? O gal bent  vieno iš jų sutuoktinis neblogai uždirba? Ne?
Nepasiduok, Mokytojau! Nepriskirk savęs prie visiškų vargšų. Jei tu save nuvertinsi, tai ir kiti tave nuvertins…
*
2. Rengiu matematikos konkursą aštuntokams (Vilniuje, gruodžio 15 dieną). Norėdamas sureikšminti matematikos mokytojus, sustiprinti jų autoritetą, nurodžiau, kad moksleivius turi registruoti mokytojai (www.emapamokos.lt). Registruoja. Bet tikėjausi didesnio entuziazmo… Netikėtai sužinojau, kad keletas mokytojų ne tik neparagina moksleivių dalyvauti konkurse, bet neregistruoja net tų, kurie nori dalyvauti. Kodėl?! Aš gi niekada neskelbiu, kad tos ir tos mokyklos, to ir to mokytojo moksleiviai pasirodė kaip nemokšos. Viešai giriu geriausius.
***
Tuo ir baigiu. Galvokime. Pasitarkime.

patiko(34)



RSS

Atsakymai (46)

Sokolovas, Lapkričio 27 18:45  #

NAUJIESIEMS METAMS ARTĖJANT (6)

1.Yra žali, geltoni, ir raudoni rutuliukai.
Nežali sudaro 19,24 procento visų rutuliukų, neraudoni sudaro 95,96 procento visų rutuliukų.
Koks gali būti mažiausias žalių rutuliukų skaičius?
2. Išspręskite lygtį
(x^2) = 2019 + (y^2)
natūraliųjų skaičių aibėje, t.y. raskite visas natūraliųjų skaičių poras (x , y), tenkinančias duotąją lygybę.

patiko(9)



Inga, Lapkričio 28 19:25  #

Niekas ne(iš)sprendžia uždavinių…
Tai ir vėl aš pasireikšiu:
1. Žalių, aišku, 2019; geltonų ir raudonų 380 ir 101.
2. Radau dvi poras:
x = 338, y = 335
x =1010, y = 1009

patiko(3)



Sokolovas, Lapkričio 28 21:48  #

Puiku, Inga!
Su artėjančiais Naujaisiais!

patiko(4)



Sokolovas, Lapkričio 28 21:56  #

NAUJIESIEMS METAMS ARTĖJANT (7)

Keturženklio natūraliojo skaičiaus paskutinįjį skaitmenį perkėlę į skaičiaus pradžią, gauname 7182 vienetais didesnį skaičių. Raskite pradinį skaičių.

patiko(3)



Dalius, Lapkričio 29 10:58  #

Belieka, Bronislovai tik viltis ir Jūsų vidinė ramybė, kad padarėte ką galėjote ir padarėte maksimaliai gerai kaip direktorius. O visais laikais ir dabar Lietuvos progresą daugeliu atvejų stabdo komfirmizmas, abejingumas, baimė, tinginystė ir pyktis (ant valdžios, savęs, dažnai ir artimųjų, bei tų kuriems sekas). P.S. Kaži ką darys su tais Jūsų ibruktais iš antro karto uzdaviniais tie 70 mokytojų? Matyt, kad nieko, nes paėmė juos, nes sugėdinote:(

patiko(6)



petras, Lapkričio 29 12:22  #

Tai gal patys savo uždavinius sukuria, tai kitų nereik.

patiko(2)



Sokolovas, Lapkričio 29 13:40  #

UŽDARAS RATAS

Ir amžina „vištos ir kiaušinio“ pirmumo dilema…
Aišku, nėra nieko baisesnio už mokytoją, kuris nesidomi savo dėstomu
dalyku…Mokytojas,nesidomintis savo dalyku, net atsisakantis paimt jam duodamus uždavinius, -yra tragedija. Pirmiausia-jo paties tragedija. Tačiau…
Dažnas mokytojas pradėjo savo veiklą su įkvėpimu. Domėjosi, gilinosi į savo dėstomą dalyką. Kruopščiai ruošdavosi pamokoms. Ir pasakodavo įdomius dalykus mokiniams. Bet…
KIEKVIENĄ KARTĄ JIS MATYDAVO ABEJINGUS DABARTINIŲ MOKINIŲ VEIDUS. IR RANKOS JO NUSVIRDAVO.
Kiekvieną kartą tas mokytojas matydavo šiuolaikinių,- liberalizmo, vartotojiško pragmatizmo bei „naujovių“ agresijos „ištobulintų“ mokinių,-abejingas akis. Ir tokius klausimus, kaip…
„O kam viso šito reikia?“.
„O ar kompas negali viso to spręst?“…
„Man vairavimo egzas, aš neturiu kada šito spręst“.
Mokytojui nusvyra rankos. Ir akys jo gęsta, ir ugnies ankstesnės jau nebėr jose…Juk abejingumo vanduo gali užgesint bet kokią ugnį.
Ir nieko mokytojas nepadarys. Nes jis bejėgis pūsti prieš vėją. Nes bet koks, kiek didesnis, jo entuziazmas bus palaikytas išsišokimu, ir kels vien pagiežingą juoką. Ir ne tik šioje nelaimingoje visuomenėje gimusių mokinių…
Aš neteisinu, aš konstatuoju. Tokiam mokytojui lieka tik prisitaikyti. Atsižadėti romantizmo, tapt tokiu pat pragmatiku. kaip tie, kas nūdien madoj.
Ir jokių „gerų permainų“ mūsų sugriautame švietime nebebus.
Greit ateis laikas, kai kokie nors „mokslo biznieriai“ vardan milijoninio uždarbio sukurs „mokytoją-robotą“. Ir tada milijonai mokytojų liks be darbo. Kaip liko be darbo milijonai televizorių meistrų, kai pinigų vergai sukūrė kitą vartotojų džiaugsmą-plazminius televizorius…
Robotai irgi neims uždavinių. Nes jie „viską žinos geriau“.
Ir tada bus taip, kaip nutars robotas.
Mokytojai visa tai nujaučia. Ir būtent todėl nūdien yra šimtus kartų mažiau mokytojų- entuziastų, negu jų buvo prieš keletą dešimtmečių.
Kai akmenys išbarstomi, ateina metas juos rinkti…

patiko(13)



Random, Lapkričio 29 16:44  #

Jei tu esi toks nevykėlis, kad liksi visai be darbo dingus tavo etatui – nenusipelnai nė savo dabartinės vietos.

patiko(5)



Sokolovas, Lapkričio 29 18:19  #

Random:
Parašei nesąmonę.
Kalbama apie pedagoginį darbą, t.y. apie savo dalyko dėstymą. O ne apie „visai be darbo“, kai vandalai viską sugriaus.

patiko(8)



Random, Lapkričio 29 19:39  #

Mentaliteto vertimas: „už mane suraskit man norimą darbą, o aš jau kaip nors padirbsiu“. Daug didesnė nesąmonė yra toks požiūris.

Net neįsivaizduoju kaip pvz. Birutė M. būtų be darbo, net jei mistinės jėgos uždraustų eiti dirbti į 20 geriausių Lietuvos mokyklų.

Jei tau reikia laikytis įsikibus savo vietos tik todėl, kad turėti darbą – kažką tikrai darai labai blogai, nesi savo vietoje.

patiko(6)



Sokolovas, Lapkričio 29 22:32  #

Random:
O iš viso-prie ko čia aš ir mano darbas? Ar aš apie save rašiau???
Jei nesupratai mano teksto, tai toliau kalbėtis beprasmiška.

patiko(8)



Random, Lapkričio 30 14:40  #

Panašu, kad tu esi tas, kuris nesuprato. Galbūt neaiškiai parašiau, nėra intonacijos, galiu išplėsti.

„Jei tau“ yra kalbama apie hipotetinį žmogų. O tu priimei tai labai asmeniškai ir sau. Galima spėti, kad iš tikrųjų taip ir yra?

Luditams nepasisekė, nepasiseks ir tau.

patiko(3)



Burgis, Lapkričio 30 14:47  #

Vaikai, nesibarkite! Jau ir taip tame švietime jovalas… :-)

patiko(18)



Rostanas, Gruodžio 1 14:14  #

O aš manau, kad mokytojai labai siaurai žiūri į problemą ir labai susireikšmina.
Jaunoji karta išlėkė „už tvoros žalesnės žolės paėsti“ – jų nebėra, pensininkai nusigyveno tiek, kad begali išgyventi tik iš gaunamos pensijos, uždarinėjamos ligoninės ir mokyklos, LR sąskaita – minusinė – mes, tie negrai, padengsime ją, valdžia gauna nurodymus iš Briuselio, ruošiamės karui su kaimynu, nors, pirmiausia, gal nukariausim lietuvius iš pykčio, nebeturime energetinės nepriklausomybės: nei rimtos elektrinės, nei dujų iš gretimo kaimyno, gyvename ant didelių žemės plotų, bet nesugebame užsiauginti maisto, įsileidžiame ištižėlius iš Ukrainos, nes ir jie savo derlingose žemėse nesugeba užsiauginti maisto, bet geriau valgo užnuodytą maistą ir taip toliau. Mokytojai streikuoja prieš savo išrinktus atstovus ar prieš savo išrinktus valdovus? Ne taip jau seniai lietuviai liejo kraują dėl laisvės, bet pasirodo, kad jie nesugeba išgyventi laisvėje. LR daugiausia yra likę Tarybų sąjungos „palikuonys“, kuriems išmaldos prašymas ir laukimas, kol kas nors ką nors duos yra įaugęs į kraują. Dėl to kai kas stipriai nekenčia Kristaus, nes jis buvo savarankiško ir nepriklausomo Žmogaus pavyzdys.

patiko(6)



Beata, Gruodžio 1 16:45  #

Nenorėčiau, kad mano vaikus mokytų pro institucijų langus laipiojantys mokytojaiį

patiko(1)



Dalius, Gruodžio 1 22:53  #

Koks Kristus? Tas kur duoną daugino ir akluosius gydė?:) Ir kuris prisikėlęs iš mirusių nuritino didziulį akmenį nuo savo kapo? Nesvaik, Rostanai. Esi suaugęs vyras, O pasakomis tiki:)

patiko(1)



Rostanas, Gruodžio 2 13:43  #

Daliau,
O kuo tikėti? Mokslininkais, kurių niekada nemačiau ir nežinau ar jie egzistuoja, ar yra tik personažai iš knygų ir filmų? Politikais, kurių nesu sutikęs ir nežinau kas apmokėjo už jų žodžius, nes jie neturi savo balso? O gal tikėti istorikais, kurie gali papasakoti daugybę istorijų neparemtų archyvais ir nenurodant konkretaus šaltinio?

patiko(10)



Giedrius, Gruodžio 2 14:38  #

Pranciškonų kunigas A. Peškaitis yra citavęs VU profesorių Naglį Kardelį, kuris pasakęs, kad šiandieninis mokslas neturi nieko tikslesnio už hipotezę…
http://naujienos.vu.lt/kunigas-a-peskaitis-zinojimas-atima-pasirinkima-o-tikejimas-visada-bus-pasirinkimas/
Kodėl turėčiau aklai tikėti hipotezėmis?
Įdomus minėto Naglio Kardelio tekstas t.t. ir apie vadybininkišką požiūrį į švietimą, kaip atskleidžiantį mąstymo naivumą ir primityvumą, net mąstymo subarbarėjimą.
Mes – civilizuoti barbarai, apie ką jau buvo kalbėta.
http://www.propatria.lt/2017/10/naglis-kardelis-ar-is-lietuvos.html

patiko(0)



Dalius, Gruodžio 3 15:42  #

Rostanai, nei tu mokslininkų, nei politikų sutikau… Gal atsitrauk nuo kompo ir išeik „į žmones“

patiko(3)



vilkas pilkas, Gruodžio 3 15:53  #

gerb. Rostanai,
drįstu teigti, kad tamstos užduotų klausimų kiekis ir spektras yra neadekvatus vienam komentarui.
Jei nenorit tikėti nematytais mokslininkais, tai pamatykit, pakalbėkit ir tada nuspręskit „kame šaknys“, nes skundžiatės, kaip (tamstos žodžiais tariant) „Tarybų sąjungos palikuonis“.
Su tikru Mokslininku susitikti ir pakalbėti bus sunku, nes tokie žmonės vertina savo laiką ir dėmesį, bet „stebuklų“ pasitaiko…
Štai Jums misija 2019’iesiems: nuvažiuojate į Sankt Peterburgą, susitinkate Grigorijų Yakovlevičių Perelmaną ir išsiaiškinate, ar pastarasis iš tikro moka valdyti visatą (buvo toks pareiškimas Poincaré hipotezės įrodymo ir milijono dolerių premijos atsisakymo proga).

patiko(6)



Rasa, Gruodžio 3 18:02  #

Burgiui: ne į temą :)
Kadangi Giedrius ten už mane primeditavo ir man galvoje prašviesėjo :), atėjo laikas pokyčiams. Reik remontuot savo kambarį, o vietos mažai. Taigi norėjau paklausti, kaip Jūs pajėgėte atiduoti dalį knygų kažkam. Nes kai kraustėtės, sakėt dalį išvežėt.
Pradėjau kraut į krepšį Bergmaną ir Brėdberį, Vytautą Sirijos Girą ir Nyčę, brolius Strugackius ir Diuma… Remarkas su Hemingvėjum, Egziuperi ir Marcinkevičius… Man atrodo, kad arba reik išgert lašiukų nuo širdies, arba talpesnę sekciją planuot pirkt. Nu negaliu atiduot visko, atrodo, kad kas širdį luptų lauk :D Suprantu, kad vaikai ko gero neskaitys, kad man užtektų jei ketvirtadalį mieliausių man pasilikčiau, kurias dar ne kartą atsiversiu. Bet neįstengiu išvežt. Turbūt sudėsiu į krepšį ir dar pasiliksiu kol kas. Senstu… Neįsivaizdavau, kad mano toks senamadiškas prieraišumas toms knygoms :)

patiko(13)



petras, Gruodžio 3 18:26  #

Paprasta (nes duoti patarimus kitiems yra labai lengvas dalykas :).
Jeigu jum rūpi turinys, bet ne daiktas – fizinė knyga – spausdinti popieriaus lapai (kurios kaip suprantu užima per daug vietos ir dėl to nemalonu), tai tiesiog reik pakeisti popierinį variantą skaitmeniniu. turinys išliks tas pats ir atsiras daug vietos. problema bus išspręsta. ir visada galėsit dar pasiskaitinėt. + labai patogus laikas tam padaryti, nes remontas.

patiko(1)



Darius, Gruodžio 3 18:34  #

Rasai: prieš kelis mėnesius kraustėme uošvienę į naują butą ir turėjome tą pačią problemą su gausia biblioteka. išrinkome vertingiausias ir reikalingiausias knygas ir jas pervežėme į naują butą, o likusias ruošėmės išmesti. Nunešus pirmą knygų maišą prie popiriaus konteinerio, priėjo kelios vyresnio amžiaus moterys ir paprašė knygų neišmesti, o išdėlioti jas prie konteinerio. Jos sukvietė kelių namų pensisninkus, kurie rinkosi knygas ir nešė į namus skaityti. Žadėjo, jog vėliau knygomis keisis. Knygas nešėme kelias dienas iš eilės, tačiau kiekvieną vakarą nelikdavo nei vienos.
Dar girdėjau, jog Viešoji biblioteka priima knygas.
Abiem atvejais padarysite gerą darbą.

patiko(7)



Vafa, Gruodžio 3 18:41  #

Knygas nešti prie konteinerio… Tai tas pat, kaip deginti inkvizicijos laužuose. Bet kuri biblioteka su dėkingumu priima knygas. Suriškite ryšuliukais ir netingėkite nuvežti.

patiko(10)



Rasa, Gruodžio 3 18:48  #

Tai viską aš žinau. Aš esu vežus į knygų namuką. Bet kad likusias man gaila ir kitiems atiduot :)

patiko(8)



Burgis, Gruodžio 3 20:38  #

Rasai: padalijau knygas į keturias dalis: vieną dalį atidaviau netoliese buvusiai mokyklai, antrą dalį paėmė kažkokia firma Taikos prospekte (neprisimenu…), trečią dalį sukroviau sandėliuke, o ketvirtąją – naujo buto lentynose…

patiko(6)



Rostanas, Gruodžio 4 03:12  #

Vilkui Pilkui:
Jei siūlai susitikti su mokslininku, tai gal gali suorganizuoti man susitikimą kad ir su Maiklu Faradėju? :P)
Mokslas, kaip ir laisvė, yra iliuzija. Dvidešimt pirmas amžius, o kur tie mokslo(-ininkų) laimėjimai? Tūkstančiai gydytojų su aukštuoju išsilavinimu, bet nesugeba išgydyti dažnai pasitaikančio vėžio. Prieš maždaug 50 metų amerikiečiai „nuskrido“ į mėnulį, bet daugiau niekam nepavyko. Žemės ūkis padobulėjo tiek, kad didžiuliai žemės plotai yra užteršti chemikalais ir ten yra išnuodyta bet kokia gyvybė. Automobiliai „patobulėjo“ tiek, kad meistrai nebesugeba savarankiškai nustatyti gedimo. Kai kurie seni automobiliai tiek nerūdija, kaip kai kurie nauji. „Sukūrė“ elektrinį automobilį, bet dvidešimt pirmame amžiuje tipo nesugeba sukurti talpios baterijos. Taip toliau ir panašiai.

patiko(2)



petras, Gruodžio 4 12:01  #

Rostanai, viskas yra iliuzija. nes visus tavo pojūčius ir pasaulio (visatos) suvokimą sukuria tavo smegenys. t.y. tu matai pasaulį tik taip, kaip leidžia tavo jutimo – matavimo įrenginys galvoje.

patiko(8)



Sokolovas, Gruodžio 4 13:27  #

VERTELGOS IŠ MOKSLO PASAULIO

Rostanas iš principo teisus. Mokslininkų (tikrų) buvo prieš šimtą ir daugiau metų. O dabar…
Kodėl lig šiol neišaiškinta kamuolinio žaibo prigimtis? Nes už tai nemoka pinigų!
Liberalizmas jau išmokė ir mokslininkus to nelemto vertinimo „o kas man už tai bus?“. „Man apsimoka“ ar „man neapsimoka?“. Liberalistinių „autorinių teisių“ vedami dabartiniai mokslininkai nė piršto nepajudins net tada, jei spręsis žmogaus gyvybės klausimas, jei tuo tarpu bus nesutvarkyti kažkokie formalumai iš serijos „išradėjas leis ar neleis“. Kūrėjas, galintis leist ar neleist (už pinigus) tampa ne mokslininku, o paprasčiausiu vertelga.
M. Faradėjus nekaulijo iš Napoleono pinigų už savo atradimą, o tik tarė imperatoriui-„jūs iš to rinksite mokesčius“. Nes Faradėjus buvo mokslininkas, o ne liberalistinis verteiva.
Visiškai aišku, kodėl mokslininkai neišranda talpių baterijų. Nes tai pažeis kitų verteivų interesus. Juk reikia, kad baterijas pirktų kuo daugiau, ir kuo dažniau. Tad už tokį atradimą mokslo verteivos pinigų negaus.
Apokaliptiniam liberalizme viskas daroma vardan pinigų, biznio, vartojimo. Viskas. Tiek demokratija (kuria kliedi visos politinės partijos), tiek žmogaus teisės (jomis kliedi visi kas netingi), tiek dabartinis (pseudo)mokslas.
Kamuolinis žaibas verteivų nedomina, juos domina pinigai. Ir todėl kažkokia saujelė mokslo verteivų ėmė ir paliko milijonus televizorių meistrų be darbo, už milijoninius honorarus išrasdami „plazminius“ televizorius. Vartotojai džiaugiasi, jiems „gražiai ant sienos kabo“. Jie nežino, ko džiaugiasi…Jie nežino, kad mokslo vertelgos tą patį iškrės ir su mokytojais, ir su daugybės profesijų žmonėmis. Nes mokslo verteivų apetitai yra beribiai. O milijonų žmonių gyvenimas ir darbas jiems nerūpi.
Nėra didesnių cinikų bei savanaudžių, nei mokslo vertelgos.

patiko(9)



Giedrius, Gruodžio 4 14:30  #

Petrui: 100 balų!

patiko(3)



Rostanas, Gruodžio 5 00:36  #

Sokolovai, pritariu tau. Be to, sakoma, kad dvidešimt pirmas amžius yra informacijos amžius. Žmonių galvos yra prikištos šlamštinės, beprasmės informacijos tokios kaip krepšinis ar filmai, o rimtos informacijos arba sunku gauti, arba brangiai kainuoja.
Yra dviejų rūšių mokslininkai: parsidavę ir neparsidavę. Parsidavę mokslininkai dirba dėl algos ir dirba bei kalba tai, kas jiems liepta. Neparsidavę mokslininkai turi laisvę kurti ir kalbėti.
Mokslas patobulėjo gamtos sąskaita.
Darvinas teigė, jog gyvūnai evoliucionavo, nors akivaizdu, kad nėra jokios evoliucijos. Tai buvo vienas iš daugelio bandymų paslėpti istoriją ir Kūrėją. Mokslas teigia, kad saulė yra vakuume degantis dujų kamuolys su labai aukšta temperatūra, bet palipus į aukšto kalno viršūnę, arčiau saulės, yra šalčiau. Meluoja mokslas ar žmonių pojūčiai?

patiko(1)



Sokolovas, Gruodžio 5 01:39  #

Rostanui:
Dėl Saulės. Atstumas nuo Žemės iki Saulės yra 150 milijonų kilometrų. Kalno viršūnės aukštis-vos keli kilometrai. Todėl negalima sakyt „arčiau Saulės“.
Kalno viršūnėje šalčiau dėl atmosferos reiškinių.
Žvaigždės žymiai toliau. Nuo Sirijaus šviesa link žemės sklinda 9 metus, kai tuo tarpu nuo Saulės- aštuonias minutes.
Beje, būtent Sirijaus planetų sistemoje yra civilizacija, kurios atstovai kadaise sukūrė žemiečius. Jie ir dabar stebi žemiečius.
Yra tūkstančiai faktų, bylojančių apie kitos civilizacijos atstovų apsilankymus Žemėje. Tačiau „oficialus mokslas“ tai neigia. Nes pasaulio galingiesiems yra naudinga, kad žemiečiai laikytų save vienintele civilizacija Visatoje.
Tačiau mes-ne vieni. Ir esame stebimi Sirijaus sistemos civilizacijos atstovų…

patiko(1)



petras, Gruodžio 5 11:28  #

Sokolovai, o kokie tie atmosferos reiškiniai ? juk visi žinom, kad šiltas oras yra lengvesnis už šaltą ir kyla į viršų. Tad ir kalno viršūnėje turėtų būti šilčiau.

patiko(2)



Sokolovas, Gruodžio 5 12:04  #

Petrui:
Internete yra daug medžiagos apie tai.
Aukštai kalnuose oras praretintas. Ir jam būdingas mažesnis gebėjimas saugoti šilumą.

patiko(1)



petras, Gruodžio 5 14:34  #

Sokolovai, aš čia pusiau juokais.
O apie internetą, tai jo, informacijos daug. bet naudingos mažai. jei ta tema nieko neišmanai, tai net neaišku ko ieškoti, o ir atradus reikia dar suprasti. Be mokytojo, arba be tvarkingai susistemintos informacijos, kad pačiam susirinkt ir aiškiai susidėliot užimtų belenkiek laiko. o gal net savo jėgom ir nepavyktų to padaryti. nes reikia žinių iš labai daug sričių. kalbant pvz. apie atmosferos tuos reiškinius reik ir fizikos ir chemijos įvairių žinių.

Tai grįžtant prie temperatūrų oro. tai jei pagal tankį oras kaip ir gražiai susisluoksniuoja (mažesnio tankio viršuj, didesnio apačioj), tai kodėl tada viršuj mažesnės temperatūros oras, kurio tankis didesnis nei tos pačios medžiagos didesnės temperatūros ?
galbūt oro cheminė sudėtis yra priežastis, o ne oro praretėjimas (nes atšalęs turėtų vėl susitraukti)?

patiko(2)



Random, Gruodžio 5 15:32  #

Aukčiau nuo žemės – toliau nuo žemės branduolio. Pažiūrėkit kaip karšta kasyklose…

patiko(3)



petras, Gruodžio 5 15:55  #

Random, ten karšta, nes karšti vyrai dirba. Pasižiūrėk į kasyklų darbininkus, vyrai iš stuomens ir liemens.

O šiaip tai apie paviršių žemės kalbėta, ne apie gelmes. Kitu atveju random, ir dieną ir naktį ta pati temp. būtų. dar kita vertus, šis aspektas svarbus gal ir aukštai esančiam orui, kaži ar labai jis skiriasi vasaros – žiemos; dienos – nakties laikotarpiu ?

patiko(2)



Rostanas, Gruodžio 6 00:30  #

Petrai, tu uždavinėji gerus klausimus. Štai tau temperatūros kaita kylant aukštyn:
https://www.windows2universe.org/earth/images/profile_jpg_image.html
https://i.redd.it/coby1m281h811.png
Atkreipk dėmesį į tai, kad „mokslininkai“ jaudinasi dėl 1-o laipsnio atšilimo. Tai išsivaizduoji, kokia temperatūrinė precizika egzistuoja gamtoje? Visa gamta ir gyvūnija yra priklausoma nuo menkiausių temperatūros svyravimų. O „mokslininkai“(fantastai) teigia, kad viskas atsirado netyčia niekam niekur sprogus…
Štai dar viena mokslinė apgaulė: jei palydovinės TV palydovai skrieja apie Žemę, tai kodėl palydovinės TV „lėkštės“ yra pritvirtintos?

patiko(0)



Pentium100, Gruodžio 7 11:37  #

Mano nuomone, tai reikia nebijoti žodžio „nežinau“. Taip, mokslininkai ne viską dar išsiaiškino, kažko nespėjo, kažko aiškintis išties „neapsimoka“, nes mokslinikas irgi valgyti nori, tai jei niekam (verslui, valstybei etc) neįdomu kokia nors tema, tada jis gali nebent laisvalaikiu tai tirti, ir tai tik tada jei tam nereikia brangios technikos.

Kaip prieš 200 metų niekas nežinojo, kad sudėjus du ypatingo metalo gabalus vieną prie kito galima gauti sprogimą, kuris uo žemės nušluotų visą miestą, taip ir dabar mes ne viską žinom.

Tai, kad mokslas dar nėra visko paaiškinęs, mano nuomone, nėra kažkoks didelis to trūkumas, kad iškart pult pas tuos, kas teigia, kad turi atsakymus, nors nei tų atsakymų patikrint išeina nei ką.

patiko(7)



Giedrius, Gruodžio 7 22:46  #

Pentium100:
FILOSOFINIS GALVOSŪKIS
Ką daryti, kad ta kol kas dar ne viską (Ačiū Dievui :) išsiaiškinusi civilizacija savęs nesusinaikintų, inicijavusi per neišmanymą procesus iš srities apie kurią ji tiesiog nieko ar beveik nieko neišmano?
Arba, kas labiau tikėtina, kas nors iš tos civilizacijos atstovų, vis tik turintis žinių ir išmanymą toje ar tose srityse, panaudotų žinias piktam, nukreipdamas civilizacijos vystymąsi susinaikinimo link.
Kaip Jums atrodo, ar neturėtų greta koja kojon eiti tikėjimas kažkokiais idealais, kurie neleistų nueiti šunkeliais? Tiesiog tikėjimas idealais, be žinojimo… Bent jau tam tikros visuomenės dalies.

patiko(3)



Pentium100, Gruodžio 8 02:32  #

Giedriui:
Galima turėti idealus ir moralines normas, bet tam nebūtina religija, ypač, jei tai religijai yra reikalingi vadovai, kurie aiškina kaip reikia tikėt, kaip melstis ir su kuo vožt per galvą tam, kuris meldžiasi kitaip. Idealai yra gerai, bet kas tuos idealus nustatys? Putinas? O gal geriau demokratijos principu prieiti prie bendrų moralinių normų (nes, skirtingai nei matematikoj, nėra vienintelio teisingo atsakymo)? Nors pati demokratija gal irgi blogai, geriau kai viską nurodinėja vienas žmogus?

Civilizacija susinaikint gali ir net jei ta civilizacija labai tikinti, nes kažkodėl religijos nurodo, kad kitatikius reikia naikinti (matyt kad greičiau nueitų pas Dievą ir įsitikintų kokie neteisūs buvo). Laba religinga valstyė yra Iranas, bet kažkodėl kitos šalys nenori, kad Iranas pasigamintų atominę bombą… Taigi jie labai tikintys, tikrai nieko blogo nedarys.

patiko(5)



Petras, Gruodžio 8 23:53  #

Pentium, tos šalys nenori, kad iranas pasigamintų atominę ne dėl to, kad anie kažką blogo darys, o todėl, kad atominę valstybę gali būti labai rizikinga pulti. Tie, kurie turi atominių bombų visada suinteresuoti, kad kiti jų neturėtų, nes tai labai didelis pranašumas.

patiko(0)



Giedrius, Gruodžio 9 00:46  #

Pentium100:
Štai skaitau knygoje: „Bet kuri visuomenė, iš kurios pagrindų patikimai pašalintos dvasinės tradicijos, pasmerkta išsigimimui bei išmirimui“. Jaučiu, kad tai tiesa, bet nežinau, mokslininkai dar neįrodė.
Skaitau kitoje knygoje: „…aš įvardinsiu pagrindinę priežastį 2/3 visų nelaimių, kurios persekioja žmoniją nuo to momento, kai ši priežastis tapo galia. Tai religija, kokios formos ir tautybės ji bebūtų“. Taip pat panašu į neįrodyta tiesą.
Rodos, prieštaringa? Bet tik iš pirmo žvilgsnio, nes pirmoje dalyje daugiau kalbama apie turinį, antroje – apie formą.
O ką mums gali pasiūlyti šiuolaikinė demokratija, jeigu ne dar vieną tuščiavidurę formą? Todėl, matyt, pirma dar reikėtų susitarti ką gi tas terminas kiekvienam iš mūsų reiškia, o tada jau galima būtų galvoti ko galima tikėtis iš vienokio ar kitokio demokratijos supratimo.
Ir dar, pamėginkite įvardinti nors vieną priežastį neišsivaikščioti mums visiems į skirtingas pakampes, jeigu neturime nieko esmingai bendro, jeigu neturime bendro turinio.
Todėl… ir ne tik dėl to kas įvardinta aukščiau, nė už ką nekeisčiau daugiau ar mažiau tikro tikėjimo į tikrą religiją ir juo labiau – į netikrą demokratiją.
Kas tai ir apie ką tai – atskira didelė kalba, bet yra vienas patikrintas įvertinimo būdas – spręsti pagal vaisius… Tai kodėl gi nepamėginus… patikėti…

patiko(3)



Pentium100, Gruodžio 9 10:17  #

Problema su patikėjimu yra ta, kad iškart kyla klausimas kodėl tuo, o ne kitu. Nelabai yra vertybių, kurios kyla pačios iš savęs, skirtingos kultūros skirtingai viską vertina, kuri teisi?

Bent jau su mokslininkų atradimais tai apytiksliai patikrinti galima – nežinau ar kvantinė mechanika ir atomo sandara yra suprasta visiškai teisingai, bet pagal tuos dėsnius pagamintas tranzistorius veikia taip, kaip buvo apskaičiuota, reiškia tie dėsniai yra pakankamai tikslūs.

O kodėl mums neišsivaikščioti į skirtingas puses priežastis yra ta, kad tam tikrom grupėm gyvent lengviau. Sakykim išsidalinam visi žemę kiekvienam po lygiai ir nebebendraujam. Reiškia, kiekvienas turės užsiauginti maistą, pasigaminti drabužius, pasistatyti namą ir t.t. Pasiskirstyt darbais yra geriau – kažkam geriau sekasi žemę dirbt, kažkam namus statyt.
Prekyba yra viena iš priežasčių, kodėl kuo toliau tuo taikiau gyvenam, skaitant ir abu pasaulinius karus. Palyginimui, primityviose gentyse yra 15-60% tikimybė, kad vyras bus nužudytas, tuo tarpu 20 amžiaus Europoje ir JAV ta tikimybė buvo ~1%). Technologija ir prekyba padaro kitus žmones vertingesnius nei ką būtų galima gauti juos nužudžius. (šaltinis: ted.com/talks/steven_pinker_on_the_myth_of_violence )

patiko(3)



Rostanas, Gruodžio 9 14:54  #

Gal neištrins komentaro…
Pirmas Dievo(Kūrėjo) įsakymas teigia: „Neturėk kitų dievų, o tik mane vieną“. Tai reiškia negarbink jokių religijų, kunigų, prezidentų, mokytojų, dainininkų, teisėjų, o tikėk ir vadovaukis tik Dievu, nes jis viską sukūrė ir žino, kas geriau mums, tiems jo kūriniams. Mokslas yra bejėgis nukopijuoti ar pakeisti Dievą(Kūrėją). Mokslas dar nesukūrė nei vienos naujos gyvūnų ar augalų rūšies. Mokslas tepajėgus tik kryžminti jau esamus augalus. Dėl to mokslininkai ir verkšlena dėl nykstančių augalų ir gyvūnų. Pats mokslas yra visų problemų priežastis, nes jis skatina išnaudoti gamtą(aplinką), o ne gyventi harmonijoje su ja(aplinka).

patiko(0)



Giedrius, Gruodžio 9 16:07  #

Yra vertybė – vidinė, kylanti pati iš savęs, kurią priima visos tautos, apie kurią kalbama visose religijose ir tikruose tikėjimuose: „Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi“. Ši taisyklė skirtingais laikotarpiais sutinkama skirtingose kultūrose: hinduizme, budizme, judaizme, krikščionybėje, islame, konfucianizme, antikos filosofų pasisakymuose.
Prekyba ir technologija nedaro žmonių vertingesniais ir nėra pačios iš savęs jokios vertybės. Jos tiesiog yra priemonės, instrumentai (šiandien – vieni, rytoj – kiti), kuriuos galima panaudoti tiek geram, tiek blogam. O jau kaip juos panaudoti, tai jau renkasi pats žmogus, vadovaudamasis savo vidinėmis vertybėmis… jeigu tokios aišku yra.
Todėl, tiek gėris, tiek blogis kyla iš vieno vienintelio šaltinio – iš žmogaus. O norint gausinti gėrį, reikia gausinti vidinį žmogaus lobyną: atjauta, gailestingumu, ištikimybe, pareigos jausmu, tikėjimu ir meile.
Požiūris į žmogų, kad jis vertingesnis prekyboje nei negyvas yra vergvaldiškas požiūris, siekiantis pasipelnyti bet kokia kaina ir neturintis už savęs jokių tikrųjų vertybių.
Dėl taikiausio laiko vis gi nesutikčiau… su profesoriumi :) Dabar vyksta pats baisiausias visų laikų karas – dėl žmonių sielų, dėl to, ką jie pasirinks viduje: 3K (pinigų kultas, vartojimo kultas, kūno kultas) ar liks prie taip vadinamų tradicinių vertybių. Ir šiame kare naudojami patys klastingiausi metodai bei pačios šiuolaikiškiausios technologijos. Iš tiesų, kam žmones žudyti, jeigu juos tiesiog galima paversti mankurtais (iš Čingizo Aitmatovo knygos „Ilga kaip šimtmečiai diena“).
Ką gi, malonu buvo pabendrauti. Dėkoju už pokalbį.

patiko(6)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>