Norvegijos pamoka

Liepos 24, Sekmadienis

Nepretenduoju į absoliučią tiesą. Bet tokie skaudūs įvykiai, kaip beveik šimto žmonių žūtis Norvegijoje, verčia ieškoti apibendrinimų…

*

Tikrai žinau, kad labai pavojingi yra vieniši žmonės ir fanatikai. Tikrai žinau, kad daugelio nusikaltimų motyvas yra kerštas. Panašu, kad apie kerštą galima bus pakalbėti kitą kartą, nes šis atvejis verčia nagrinėti vienišumą ir fanatizmą.

*

Vienišumas. Žmogus gali jaustis vienišas net turėdamas šeimą, draugų. Labai svarbu laiku pastebėti, kiek šeima, draugai, kaimynai, bendradarbiai žmogui yra svarbūs, kiek tie žmonės saugo vienišumą jaučiantįjį nuo pražūtingų veiksmų. Neslėpsiu, kartais ir man kyla pagunda nudobti kokį nors niekšą (mano supratimu…), bet niekada to nepadarysiu – užtenka vienos minties apie vaikus, žmoną, anūkėlius…

*

Fanatizmas. Mano supratimu, pavojingiausi yra trys fanatizmai:

1. Religinis.

2. Seksualinis.

3. Politinis.

Aš negaliu sužinoti, bet man labai rūpi, kaip tikybos užsiėmimų vedėjai (ne mokytojai!) mokyklose išaiškina katalikų Didžiojo įsakymo taikymą: „Mylėk Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis; mylėk kiekvieną žmogų taip, kaip save.“ Ar antroji dalis „pakeliama“ aukščiau  už pirmąją? Turėtų būti pakeliama!

*

„Aš ją myliu taip, kad dėl jos galiu sunaikinti visą pasaulį!“ „Visi, kas pastos kelią mano meilei, žus!“ „Be jos nei mano, nei visų kitų gyvenimas bevertis!“ Labai norėčiau, kad jauni žmonės būtų mokomi atsisakyti tokių maksimų. Priminsiu savo pamokymą: jausmas turi eiti į žvalgybą, bet protas turi stovėti sargyboje.

*

Hiperpatriotai turėtų pritilti! Pasaulio įvykiai rodo, kad nuo perdėto patriotizmo iki kruvinų nusikaltimų – vienas žingsnis. Mes jau žinome, kuo baigėsi „Doičland iuber ales“ (Deutschland uber alles), dabar laikas turime matyti naujuosius nacistus, nacionalšovinistus, rasistus, ultras…

***

Vaikai, nieko pasaulyje nėra vertingesnio už žmogaus gyvybę, nieko! Religija, valstybė, meilė negali būti aukščiau už gyvybę, nes gyvybė yra visa ko pagrindas.

patiko(0)



RSS

Atsakymai (36)

Burgis, Liepos 24 13:52  #

Įvertinkite mano pastangas…

patiko(0)



Rasa, Liepos 24 14:13  #

Sudvejočiau dėl „meilė negali būti aukščiau už gyvybę“. Čia jau žiūrint iš kokios pusės pažiūrėsi… :)

patiko(0)



Matilda, Liepos 24 14:20  #

Be meilės nebus gyvybės, be gyvybės nebus meilės.

patiko(0)



mcnamara, Liepos 24 14:23  #

nepaminėjot komunistų žvėriškumų. Jie geresni už rasistus?

patiko(0)



Burgis, Liepos 24 16:34  #

Rasai: taip, tai ir pavojinga, kai kas nors pažiūri iš tam tikros pusės… O čia dar Romeo ir Džiuljeta, Ana Karenina, Aleksandras Puškinas ir visa plejada patrauklių pavyzdžių…
*
O ir aš pats, nuodėmingasis, čia esu rašęs maždaug taip: nužudysi (perkeltine prasme) meilę – tai ir pats likusį gyvenimą nugyvensi kaip gyvasis lavonas. Kiti nesutinka gyventi negyvi… Bet reikia nenužudyti meilės! O jei nelaimė – nežudyk nei savęs, nei kitų. Kai kam lemta ištverti.
*
Turiu indų apsakymų knygą. Vienas apsakymas šiurpiai pagrindžia šią mano mintį. Vyras mirė, pagal paprotį ant jo laidotuvių laužo turi būti gyva sudeginta ir jo žmona. Bet ji visa savo esybe priešinasi! Ir vis tik savotiškai nepajėgia peržengti (ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai) tūkstantmetės tradicijos. Ir pražūna liepsnose…

patiko(0)



Rasa, Liepos 24 16:58  #

O jei paimtume dar kitą pusę? :) Meilė juk nėra toks siauras jausmas, kaip „myliu noriu negaliu“ :)
Štai kažkas kėsinasi į jūsų mylimą žmogų- vaiką, anūką, mylimąją. Šauna. Ar jūs nepulsite užstoti? Ko gero pulsite. Vadinasi meilė bus aukščiau už gyvybę. Jūsų meilė artimiesiems bus svarbesnė už jūsų gyvybę. Galite sakyti, kad tai netiesa, kad ne meilę, o gyvybę jų užstotumėt, bet… Vargu ar užstotumėt kūnu bomžą ar, tarkim, mane :)))))), vadinasi gelbėtumėt ne gyvybę, o meilę. Gal net gyvybės sąskaita.
Tai buvo tik va tokia viena pusė, o jų visokių visur visada daug :D

patiko(0)



Rasa, Liepos 24 17:09  #

Ir dar Burgiui: tiesiog kai jūs rašėte iš pradžių, rašėte, kaip supratau, apie seksualinį fanatizmą (kas man labai keistokai nuskambėjo, tas „seksualinis fanatizmas“ :), o kai apibendrinote, apibendrinote kad “ meilė negali būti aukščiau už gyvybę“ :)

patiko(0)



Burgis, Liepos 24 17:24  #

Teisinuosi, Gerb. Rasa…
Pirma, fanatizmas tikrai yra seksualinis, bet tai ir liūdniausia, kad kai kas jį tapatina su meile. Todėl ir mano komentare viskas teisinga: meilė negali būti aukščiau už gyvybę – ji ir nebūna. Jei kam nors būna, jis turi suprasti, kad tai ne meilė, o seksualinis fanatizmas.
*
Antra, būtinoji gintis yra, buvo ir bus! Taip, aš esu tas, kuris reikalauja praplėsti būtinosios ginties ribas ir už mylimo žmogaus išniekinimą leisti be jokių išlygų bausti nusikaltėlį mirties bausme vietoje. Ir kur kas daugiau. Jei kas nors iš stovyklautojų būtų nudobęs tą šaudantį norvegą, ar kas nors pasaulyje būtų jį pasmerkęs?! Neabejokite, ir Jus, Gerb. Rasa, aš apginčiau pagal savo, o ne valstybės, būtinosios ginties sampratą.

patiko(0)



Rasa, Liepos 24 17:57  #

Ponui Burgiui: gal galite mane vadinti tiesiog Rasa? Ačiū :)
Ir ačiū už gerus ketinimus apginti… :)
Tiesą sakant taip pripratau gintis nuo visko pati, kad dabar net bandau prisiminti, ar kada kas nors kitas mane nuo ko nors gynė :) Nelabai daug buvo tokių. O!!! Vieną prisiminiau- taip užnervinau vieną vyriškį, kad kitas jau mane gynė, nes pirmasis puolė, norėjo mane prilupt, tik nespėjo, nepasiekė :)

patiko(0)



Ignas, Liepos 25 08:38  #

Tam tikra prasme ir siuo atveju motyvas buvo kerstas.
Kerstas zmoniu visuomenei. Zmones negimsta zudikais, visuomene juos tokiais uzaugina.

Protas isties turi stoveti sargyboje, pagrindinis svietimo tikslas, manau, ir turetu buti paruosti prota „saugotis“, bet dabar, praktiskai yra daroma priesingai – zmogus skatinamas „ryti“ informacija jos nei kiek nefiltruojant ir neivertinant.

Patriotizmas apskritai yra pernelyg sureiksminta savybe. Ne lietuvis ir anglas, o Zmogus ir Zmogus.

Galbut zmogaus gyvybe ir svarbiausia, bet vienu aspektu ji daznai yra pervertinama. Svarbu, kad zmogaus gyvybe ne tik egzistuotu, bet ir tinkamai augtu, tobuletu. Geriau 1 000 000 laimingu zmoniu, nei x laimingu, o 100x nelaimingu.

patiko(0)



giedrius_m, Liepos 25 12:25  #

Žinot, manęs nenustebina tokie protrūkiai Skandinavijoje. Skandinavai moka didelę kainą už tai, kad nori jaustis socialiai atsakingi ir tolerantiški. Ypač tada, kai nepavyksta išaiškinti kodėl tai reikalinga ir ateina krizė . Galbūt net piniginė kaina nėra svarbi, bet psichologinė – labai.
Pagarba kitam (kitokiam) žmogui, suvokimas, kad gyventi uždaroje visuomenėje yra praktiškai nebeįmanoma, suvokimas kiek mes pasiemame iš kitų šalių ir ką mes joms duodame neateina lengvai ir nera visiškai tradiciniai. Viskas buvo labai paprasta visuomenėje, kur galėjai pragyventi augindamas 40 ha bulvių ar kviečių ir apsipirkdavai pas kaimynus…

patiko(0)



Nepris, Liepos 25 14:24  #

Seksualinio fanatizmo sąvoka pritinka iškrypėliams ir maniakams. Kas tiesiog šiaip „negali gyventi“ be savo dėmesio objekto, tai yra tiesiog nesveikai prisirišę psichologiškai, o ne tai, kad ištisai norėtų sekso.

Panašiai nesveikai prisirišę yra tie, kas stichinių nelaimių atveju nesileidžia gelbėjami, o karo atveju ne bėga, bet lieka saugoti savo namų. Tiesiog tapatinasi su tuo, ką turi („aš ESU šitas namas“, „be šito namo esu NIEKAS“), ir neįsivaizduoja savęs atskirai.

Visais šiais atvejais tai tiesiog yra sukaustytos sąmonės žmonės, ir viską susiaurinti iki klyno ar pilvo temos yra psichologiškai nepagrįsta, ir be perspektyvos rimtesnei diskusijai.

patiko(0)



Nepris, Liepos 25 14:54  #

„Mylėk Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis; mylėk kiekvieną žmogų taip, kaip save.“ Ar antroji dalis „pakeliama“ aukščiau už pirmąją? Turėtų būti pakeliama!

Suprantu, kad čia tik provokacija, bet pakomentuosiu. Didysis įsakymas prasideda ne nuo religijos, ne nuo Bažnyčios, ir ne nuo Dievo. Pirmasis žodis yra MYLĖK. Užvis svarbiausias yra ne šis žodis, o MEILĖ, kaip procesas, vibracija, energija, laikysena, nuotaika, jausmas. Meilė, su visom jos apraiškom yra vienintelis dalykas, dėl kurio nėra ką abejoti. Dėl Dievo sąvokos galim ginčytis iki sąmonės netekimo, bet šiuo atveju užtektų sutarti, kad Dievas yra viskas, Dievas yra visur, ir Viskas yra iš Dievo, net ir mes patys iš Jo ir JAME. Taigi, Didysis įsakymas liepia puoselėti savyje meilę, kaip ją beįsivaizduotume, ir liepia ją kreipti į VISKĄ, t.y. lieti į visas puses. Jei sakome, kad žmogų reikia iš Visatos išskirti, tai čia ne filosofinis klausimas, o prieštaravimas pirmam punktui. Taigi, punktų eilės tvarka nėra skonio ar gyvenimo nuostatų klausimas. Tai fundamentalus klausimas. Jei tvirtai suvokiame, kad MEILĖ svarbiausia, ir jei mokame mylėti VISKĄ, tai antrojo punkto nereikia visai.

patiko(0)



Petras Ražanskas, Liepos 25 16:41  #

Nuostabus teologinio „argumentavimo“ pavyzdys. Paimkime Biblijos frazę, iškirpkime iš jos visus nereikalingus žodžius, o geriausia, jei susikoncentruosime ties vienu iš jų, ir padarykime iš to tezę, kuri paremia mūsų įsitikinimus.

Aš, tuo tarpu, interpretuoju vadinamąjį Didįjį įsakymą taip, kaip jis parašytas – pirmiausiai visiškas nuolankumas Dievui ir, pratęsiant mintį, Dievo tarnams, nekvestionuojant to, kas liejasi iš sakyklos, tik tada, jei tai neprieštarauja pirmesniam teiginiui, meilė žmonėms. Jei Biblija norėtų perteikti tą mintį, kurią bruka Nepris, taip ir būtų parašyta: „Mylėk viską“. Ne, ne, dar kartą ne. Didysis įsakymas labai akivaizdžiai ir be užuolankų iškelia „meilę Dievui“ prieš „meilę žmonėms“.

Iš visų meilės definicijų pataikėte tik vieną. Tai yra jausmas. Verkia semantika ir analitinė filosofija, teologų bei Neprio valgoma. Dar labiau semantika verkia, kai Dievas painiojamas su Visata. Dievas yra hipotetinė visagalė visažinė būtybė. Visata yra visaapimanti fizikinė sistema, veikianti pagal nustatytus nekintamus principus. Du labai skirtingi objektai, nesuderinami tarpusavyje, kaip nesuderinama frazė „silkė yra kibiras“.

patiko(0)



Nepris, Liepos 25 17:00  #

Gerbiamasis, kai pasirenkot nematyti „šiuo atveju užtektų sutarti, kad…“, praradot bet kokią moralinę teisę priekaištauti dėl mano dialektinės kultūros. Arba, kaip sakė vienas herojus, — idi, trenirujsia na koškach.

patiko(0)



Petras Ražanskas, Liepos 25 17:12  #

Dėl jūsų pasiūlymo neįmanoma sutarti lygiai kaip neįmanoma sutarti, kad „silkė yra kibiras“ arba „pi yra lygus 3“. Jūsų eilė treniruotis ant kačiukų. Prielaida yra neteisinga, viskas, kas iš jos išvesta – taip pat.

patiko(0)



Petras Ražanskas, Liepos 25 17:13  #

Kitais žodžiais tariant, taip, užtenka sutarti, kad absurdiškas teiginys yra teisingas, ir visas likęs absurdas seka iš paskos. Aš sutarti nesutinku.

patiko(0)



Neprisistatantysis, Liepos 25 17:18  #

Žaviuosi Jūsų jaunatvišku absoliutizmu. :) Mano supratimu, žodžiai reiškia tik tiek, kiek sutariam, kad jie reikštų.

patiko(0)



giedrius_m, Liepos 25 18:05  #

Susitarimas yra subjektyvus dalykas ir nebūtinai būna tiesa. Kartais visiškai absurdiškas susitarimas leidžia susikurti savo pasaulyje tvarką, kuri leis jaustis laimingu, reikalingu, etc. Ir ne visi jie blogi savaime, nors iliuzijos yra pavojingos.
Religija pvz tarnauja kaip toks susitarimas, nors šituose įvykiuose nemanau, kad turėjo esminę rolę. Apie jo Dievo ir melės suvokimus žinome mažai. Tačiau žinome, kad pagal jo žmonių suvokimą šie skirstėsi į „marksistus“,“musulmonus“ ir tuos, kurie verti Europoje gyventi.
Ar galėjo netikintis žmogus išžudyt tiek žmonių ? Kažin, nes sunku tada tikėtis kažkokio atlygio. Bet rimta problema buvo ne pati religija, o jos pritempimas prie socialinių problemų sprendimo, t.y. atpirkimo ožio ieškojimas tarp kitatikių. Kadangi Krikščionybė tam buvo naudojama nuo pat jos tapimo valstybine imperijos religija, tinkamų tekstų, paaiškinimų yra daug. Žinoma, kas ieško, tas randa paaiškinimus visur. Šiomis dienomis oficialus Vatikanas nebeieško problemų pas kitątikius, atsiranda laisvų interpretacijų apie visatą ir Dievą (aka Dievas = Visata), kurie atsirado kartu su New Age literatūra, bandoma suderinti mokslą su religija (susitarimai keičiasi :) ). Bet visuomet atsiranda tokių, kurie būtinai nueis į priešingą pusę.

patiko(0)



Petras Ražanskas, Liepos 25 19:18  #

Susitarkime, kad pi = 4, ir apskritimai virs kvadratais (orientuotais pagal koordinačių ašis), ir pradės veikti ne Euklido metrika, o Manheteno metrika. Visa tai logiškai veikia, galima paskaityti daug protingų knygų apie tai, o juk reikia tik vieno menko „susitarimo“. Kitas klausimas, ar pasaulis pagal Manheteno metriką atitinka mus supančią Visatą, ir atsakymas, žinoma, yra ne, mūsų visatoje pi nėra lygus 4. Susitarimai keičiasi, jų keitimasis yra pagrindinė mokslo (ne religijos!) prielaida, tačiau keičiasi tik tada, kai pradeda nebeatitikti realybės, kai esamas susitarimas nebegali paaiškinti to, kas realiai vyksta.

Mokslas su religija yra visiškai nesuderinami. Vienas yra metodas, kaip iš turimų faktų ir įrodymų suformuluoti taisyklių, pagal kurias veikia Visata, TIESOS artimiausias įmanomas aproksimacijas, nepriklausomas nuo to, ko norime, trokštame, bijome mes. Kitas yra metodas iškelti žmonijos baimes ir troškimus į pirmą vietą, ir pagal juos suformuluoti pasaulį, kuriame mes norėtume gyventi, nesivarginant nei su faktais, nei su įrodymais. Dvi radikaliai priešingos mąstymo sistemos. Kaipgi jas galima suderinti?

patiko(0)



Žydrūnas, Liepos 25 19:25  #

Petras Ražanskas man patinka :)))
fizikai apskritai labai mėgsta dėl visko tartis šiaip jau..
jei kas nesigauna tuoj kokią konstantą inkala ir viskas ok :)
su dvasiniais susitarimais jaučiu daug įdomiau..na, bet tai ne man. Ten gali klaidžiot iki pamišimo, o tiesos taip ir nerasi..

patiko(0)



Petras Ražanskas, Liepos 25 19:31  #

Čia pat noriu pripažinti klaidą. Manheteno metrikoje apskritimo ploto santykis su jo spinduliu yra 2. Tai, ką parašiau, galioja Čebyševo metrikai.

patiko(0)



Petras Ražanskas, Liepos 25 19:56  #

Santykis, žinoma, ne su spinduliu, o su spindulio kvadratu. Labai labai atsiprašau, paskutines porą valandų esu labai išsiblaškęs :-)

patiko(0)



Nepris, Liepos 25 20:09  #

Labai vertinu ir asmeniškai globoju geometrus. Bet… Manheteno metrika? Prašyyyčiau… O kaip dėl Levi-Strauso besvorių signifikatorių?
Juk yra pasakyta: į susišaudymą neškis pistoletą. Ne skriestuvą.

patiko(0)



Petras Ražanskas, Liepos 25 20:26  #

Kuo tai susiję su pavyzdžiu, kad iš neteisingo susitarimo gali išvesti daug įdomių dalykų, kurie (įskaitant ir jį patį) neturi nieko bendro su realybe?

patiko(0)



Andrius, Liepos 25 20:57  #

Košmaras kažkoks – tema apie siaubingas žudynes Norvegijoje, o diskusija užverda apie semantiką, analitiką ir susitarimų ribas….
Va čia tai tikras absurdas.

patiko(0)



Nepris, Liepos 25 21:00  #

Sąvokas „realybė“ ir „tiesa“ naudojat taip familiariai, kaip senelio dovanotą šveicarišką peiliuką. O Tamstos „Dievas“ tvirtai prikaltas kažkurioj ontologinio medžio šakoj.

Bet filosofija nuo Dekarto laikų jau pažengė pirmyn… Buvo toks Saussure, Peirce, Barthes, Derrida.

Taip, filosofijos įvade apie juos beveik nekalbama. Su jų mintim giliau susipažįsta studijuojantys lingvistiką, kalbos ir simbolių sistemų veikimą. Konkrečiai apie besvorius signifikatorius rasite čia: http://en.wikipedia.org/wiki/Floating_signifier. Daugiau į šitai nesiplėtosiu, nes aš čia ateinu ne darbo dirbt.

patiko(0)



Žydrūnas, Liepos 25 21:07  #

tai niekam manau ir neįdomu iš tiesų.

patiko(0)



Petras Ražanskas, Liepos 25 21:27  #

Tikrai pažengė filosofija. Yra tokie Bertrand Russell, Ludwig Witgenstein, George Edward Moore. Nors nebūtina visai nurašyti praeities: Dekartas, Leibnicas irgi protingai rašė. JAV „founding fathers“ veikalus irgi įdomu skaityti, nors jų deizmas su mano ateizmu ne visai sutaria.

O apie plaukiojančius signifikatorius („floating“ tikrai nėra „besvoris“) labai įdomu. Ypač „void of meaning and thus apt to receive any meaning“ ir „they may stand for many or even any signifieds; they may mean whatever their interpreters want them to mean“. „Dievas“, „meilė“ – kaip tik tokios sąvokos. Bet implikacija, kad visi teiginiai yra tokie – nesutinku. „Plaukioja“ tik tai, kas subjektyvu ir metaforizuota.

patiko(0)



Mindaugas, Liepos 25 21:36  #

Štai kodėl man patinka čia lankytis: susiduria proto ir išminties strėlės, skydai ir šarvai. Petrai, puiku. Nepri – nuostabu.

patiko(0)



giedrius_m, Liepos 25 21:59  #

Petras Ražanskas: kaip Pi sėkmingai buvo naudojami (tam tikromis sąlygomis) dydžiai 22/7 bei 3.14 (kuris nėra tikslus PI). Abu priklausytų subjektyviai realybei, bet (tam tikrais atvejais) konflikto su pasauliu nebūtu. Pvz man reikėtų apskaičiuoti apskritimo plotą apytiksliai. Dar daugiau, 99% moksleivių pi ir yra 3.14 (na, max dar keli skaičiai po kablelio), o kitokio nė nežino.

Problema su absoliučia realybe yra ta, kad, būdami sistemos dalimi, mes negalime jos visos suvokti. Ir vertiname ją per savo prizmę ir patirtį. Matematika, fizika pažengė toli. Bet ar gali ji viską aprašyti ir ar gali kiekvienas žmogus viską įsiminti ir suprasti?

Kalbant apie psichologiją, subjektyvumas yra dar dažnesnis. Todėl, kad mes nežinome ką kiti žmonės galvoja, kodėl jie taip elgiasi. Mes galime tik spėti pagal savo patirtį. Ir tai nėra blogai. Galbūt tai daro mus žmonėmis.

Kalbant pavyzdžiais, jei nebūtų įvairių bandymų suderinti tikėjimą ir religiją visi ką nors pasiekę biologai, fizikai, chemikai būtų ateistai. Dalis iš jų kažkaip suderina mokslą su religija darydami panašias išlygas kaip Nepris (t.y. Dievas yra Visata), laikydami, kad Dievas sukūrė rūšis per evoliuciją ir t.t. Dalis jų yra visiški kreacionistai. Dalis gyvena konflikte. Tokiam konfliktui nereikia net religijos klausimo priešpastatymo ir mokslui.

patiko(0)



D., Liepos 25 22:03  #

Sudėtinga su tų įsakymų interpretavimu, ypač kai tai dar ir vertimas iš kitos kalbos, o dar versijų begalės yra.
Pvz.: kaip galima suprasti vieną prigimties įsakymą „Viską, ką nori, kad tau žmonės darytų – daryk jiems taip pat.“. Tai taip išeina jog kokiam mazochistui galima ir kitus kankinti?

patiko(0)



Vaiva, Liepos 27 09:23  #

Man žodis „Interpretavimas“, tai kaip žiūrėjimas į Dž.Poloko paveikslus. Mintis slypi kažkur anapus, neužčiuopiama, atrodo visiškas chaosas, bet kartu ir yra kažkas tokio dėl ko verčia žmones juo taip branginti, sakyčiau netgi nepadoriai… „Kas žudo iš laimės, to nepagaus“ – (perfarzuota mintis kažkokio maniako), deja kaip parodė šių dienų įvykiai kai kas tokius posakius supranta pažodžiui ir rezultatas liūdnas. Tai va koks pavojingas tas žodis „interpretavimas“.

patiko(0)



Vaiva, Liepos 27 11:15  #

Dar ta proga prisiminiau lietuvių kalbos abitūros egazaminą ir jo vertinimus, kuriuos taip pat drąsiai galiu pavadinti: Interpretacijos interpretuotas vertinimas :), dėl kurio mokinys gauna pvz. visus 27 :D kaip max.

patiko(0)



Valentinas, Liepos 27 18:04  #

Petras Ražanskas rašė „Mokslas su religija yra visiškai nesuderinami.“

Sakyčiau, sąvoka „tikėjimas“ būtų tinkamenė, nes reprezentuotų dalyką, bedrą visoms religijoms ir sudarantį sąlygas susidaryti religijoms – tikėjimo, kaip žmogaus mąstymo būsenos egzistavimą. Tada, bendru atveju, mokslas ir religija nesuderinamos tiek pat, kiek nesuderinamos “žinojimo” ir “tikėjimo” būsenos (kurios iš esmės irgi yra reliatyvios) žmogaus mąstyme . Šios dvi mąstymo būsenos egzistuoja autonomiškai viena nuo kitos (kaip ir kitos būsenos) ir tuo pačiu metu žmogaus sąmonė, įvertindama tam tikrą informaciją, negali būti šiose dvejose būsenose vienu metu: tad nesuderinamumas minties atžvilgiu yra savaime aiškus (negali ir žinot ir tikėt), tačiau jis neimplikuoja jokios fundamentalios abiejų būsenų egzistavimo vienu metu problemos, nes šių būsenų kontekstai yra skirtingi, ir žmogus gali valingai keisti savo mąstymo proceso, susieto su tam tikra informacija, būseną. Jeigu mes galime susitarti dėl vieningos būsenų keitimo schemos, daugiau nei vienos būsenos egzistavimas nediskredituoja vienos būsenos kitos būsenos atžvilgiu: tarkime, jeigu aš “žinojimo” busenai priskirsiu visus savo mąstymo procesus, susijusius su mokslo žinių bazės informacija, tai be jokio prieštaravimo, procesus, susijusius su informacija, kuri nėra mokslo žinių bazėje, galiu sau laisvai priskirti “tikėjimo”, “nežinojimo” ar kitai būsenai. Tai nėra prieštaravimas, tai daugiau yra pasirinkimas, kaip vertinti tai, kas kolkas nėra įvertinta mokslo, t.y. nėra priskirtina “žinojimo” būsenai. Religingi žmonės šiuo atveju daugiau linkę į “tikėjimo” būseną, agnostikai į “nežinojimo”, ateistai į “netikėjimo”. Teistas mokslininkas yra niekuo “neprastesnis” nei agnostikas mokslininkas ar ateistas mokslininkas. Pirmi žodžiai tik parodo žmogaus pasirinkimą vertinant nemokslinius dalykus ir ne tik kalbant apie “tradicinės koncepcijos Dievą”. Mokslo atžvilgiu, ateistas nėra moksliškesnis už teistą, teistas nėra moksliškenis už agnostiką, o agnostikas už dar kažką (tarkim, “laisvamanį”) nes visi pasirinkimai yra apeliuojantys į nemokslinius objektus – Dievą, dieviškumą, “kažką, kas yra už kažko”, kurie neegzistuoja pačiam moksliniam kontekste, tačiau šios sąvokos gali apibendrinti/įvardinti tam tikras objektyvias žinias, kurios dar nėra išaiškintos, arba kurios niekada nebus išaiskintos dėl fizinių žmogaus ribotumų, tačiau apie kurias žmogus gali turėti vienokią ar kitokią nuomuonę. Tad šiuo atveju minėtų būsenų nesuderinamumas minties atžvilgiu nereiškia pačių jų tarpusavio prieštaros, jeigu žmogus aiškiai geba skirti tų būsenų kontekstus, informaciją ir mąstymo procesus.

O grįžtant prie temos – religija, tai tik “infrastruktūra”, pagrįsta tikėjimu. Iš principo, nematau jokios “prieštaros”, “neteisingumo”, “blogumo”, jeigu mokslininkas yra religingas, nes jei jis bus ateistas/agnostikas – tai nuo to “moksliškesnis netaps”.

patiko(0)



nuoba, Liepos 28 21:08  #

Ar Vaderio dingimas nesusijęs su garsiojo norvego žygdarbiu…

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>