O, dirbk, idant neitų…

Sausio 19, Pirmadienis

Gyvenimas – tai ne tos dienos, kurios praėjo, o tos dienos, kurios įsiminė…

*
Anądien kažkur žiniatinklyje perskaičiau, kad mūsų Seimo nariai mažai dirba. Mažiausiai iš Baltijos šalių parlamentarų. Pasiskyrė sau ilgiausias atostogas…
*
Kaip į tai reaguoja žmonės? Pyksta, kaltina!
Palaukite, palaukite! Ar galima pykti ant žmogaus, kuris pats save skriaudžia? Kaip galima kaltinti žmogų, kuris pats prisipažįsta, kad nemoka ir nenori dirbti?
*
Aš noriu dirbti! Žinau, kad šį tą sugebu, moku. Noriu kasdien matyti savo darbo vaisius. Kasdien! Nesutinku ilgai atostogauti! Didžiausia bausmė yra dienos be darbo, be rezultato.
*
Nereikia reikalauti, kad Seimo nariai eitų į darbą. Štai sėdi vienas seimūnas tyliai tyliai ir džiaugiasi, kad lyg ir įveikė savo priklausomybę nuo alkoholio. Ir viskas?! Tai ir yra svarbiausias Seimo nario veiklos rezultatas?
*
Kaip dirba daug mūsų valstybės institucijų?
Pasistato sau kliūtį.
Op!
Peršoka ir džiaugiasi, raportuoja apie pasiektą rezultatą.
Pasistato sau aukštesnę kliūtį.
Op! Neperšoka…
Padidina sau finansavimą.
Op, op! Peršoka…
*
Kadaise mano mokslo vadovė pastebėjo, kad net kai kurie mokslininkai panašiai elgiasi, disertacijose tai aprašo…
Nereikia įveikinėti dirbtinai sau sukurtų kliūčių. Nereikia imituoti darbo. Kasdien reikia savęs klausti: vis dar nori dirbti? vis dar gali kam nors būti naudingas?
Ne? Tai jau esi miręs…

patiko(0)



RSS

Atsakymai (9)

Burgis, Sausio 19 09:11  #

Ne vargšams…

patiko(0)



Violeta, Sausio 19 09:37  #

Pritariu, kad žmogus be darbo, tai tik atostogaujantis lavonas (mano vaikystėje tai buvo lakus posakis).

Čia grįžčiau ir prie emocinio intelekto temos: jei kiekvienas žmogus sugebėtų nuoširdžiai dirbti, pamirštų, kas tai yra darbo imitavimas, spręstųsi ir emocinio intelekto formavimosi klausimas.

Pridurčiau: jei visos ligos nuo nervų, tai didžioji dalis nervų – nuo tingėjimo ir jo dangstymo.

patiko(0)



Marius, Sausio 19 09:54  #

Ne kiekvienas darbas už kurį gaunama alga teikia abipusią naudą.

Pavyzdžiui,

Švietimo sistema yra priėjusi ribą, bet sistema negali įvertinti pati savęs, nes jei sistema sugedusi, tai neveikia ir jos įsivertinimo mechanizmas.

1. Mokyklose vaikų protas yra apkraunamas didžiuliu kiekiu vakarykščių žinių. Šių vakarykščių žinių tiekėjai vadina save mokytojais. Bet ar ta masė vakarykščių žinių suteikia gyvenimo kokybę?
2. Pavyzdžiui, ar užkrautas vakarykštėmis žiniomis abiturientas gali tų žinių dėka papuošti savo gyvenimą puikia sveikata, kokybiškais santykiais šeimoje, pozityviomis emocijomis?
Ar neatkreipėte dėmesio į tai, kad dažniau vyksta atvirkščiai, tėvai ir mokytojai pasipuošia papildomais socialiniais taškais, kad jų vaikelis ar buvę mokinys dabar mokosi prestižiniame universitete ar daug pasiekė, daug uždirba ir t.t. Mokslas, diplomai tampa papildomais socialiniais taškais. Dėl šitų socialinių taškų, mokytojai vykdo vaikų atžvilgiu prievartą mokykloje, bet prievartautojais jie patys savęs nelaiko, priešingai jie save laiko mokytojais iš didžiosios raidės. Prievarta visados yra vykdoma tik vardan vaikų, mokinių gėrovės!

patiko(0)



Iš arčiau, Sausio 19 10:42  #

Mariau: Per daug nesiplėsdamas, bei nelaukdamas kol jūs čia prirašysite romaną (konkretumas matyt į jūsų gyvenimą niekada nebuvo pasibeldęs), norėjau truputį oponuoti.
Aš savo laiku laikiau istorijos, anglų, matematikos ir lietuvių valstybinius egzaminus. Istorija apskritai yra vakarykštės žinios, kai šitą tekstą parašysiu, jis savotiškai taps istoriniu, tai gal tada visai išbraukiam šitą dalyką iš mokyklos kurso. Kam reik, gi svarbu šeimoje geri santykiai ir sveikata puiki. Braukiam ir anglų. Kam ten reik… gramatika sugalvota prieš daug metų, seniena visiška… o šeimoje geri santykiai gali būti ir lietuviškai šnekant, kam tos svetimybės? Ir t.t…

Bėda kad tik po to tokios darnias šeimas kurios neperkrautos informacija rodo per visokias tv pagalbas, 24 valandas ar Farus…. Belieka džiaugtis.

patiko(0)



skaitovas, Sausio 19 11:02  #

Marius pakėlė visai įdomią potemę.
Aš tik nesuprantu, kodėl „švietimo sistema yra priėjusi ribą“? Kur įrodymai? Kur objektyvūs vertinimo kriterijai? Sakysite, PISA rezultatai, VBE rezultatai, daugybė kritiškų straipsnių žiniasklaidoje ir dar daugiau kritiškų komentarų žiniatinklyje? Tačiau, ar tokia pati situacija nebuvo ir prieš 20, 30 metų? Tik tada paprasčiausiai nebuvo su kuo lygintis – tarptautinių tyrimų, objektyviai vienodų visiems, t.y. palygintinų tarpusavyje, egzaminų nebūta. O ir spaudos laisvės/galimybių pasisakyti nebūta. Todėl ir aš nedrįsčiau teigti, kad dabar „priėjo ribą“. Ta riba gal jau senokai egzistuoja.
Dėl žinių naujumo irgi kyla tam tikri klaustukai. Pratęsiant jūsų mintį, tai tos naujos kokiam šeštokui ar septintokui brukamos žinios jau bus pasenusios jam būnant abiturientu. Kaip tada?
Aš čia turėjau progos papurkštauti, kad tos matematikos, kurią mokiausi baigdamas mokyklą, man niekada gyvenime nereikėjo. Gal ir taip, bet suprantu, kad pats matematikos, fizikos, istorijos mokymasis kaip procesas davė man didesnę naudą nei fiksuotas žinių pasisavinimas.

patiko(0)



Marius, Sausio 20 09:08  #

Iš arčiau:
Kraštutinumai yra būdingi protui, kuris teikia prioritetą teisingam! Prievarta irgi yra vykdoma visados tik vardan teisingo. Bet juk viskam yra riba! Todėl kas dar vakar buvo teisinga, šiandien jau gali būti nebe gyvybinga! Bet kadangi protas yra bejausmis mechanizmas tai jis nejaučia ribos jausmo! Švietimo sistema ir užstrigo vakarykščiame teisingame, bet tapo nebe gyvybinga. Todėl reikia ją kuo skubiau peržiūrėti ir pradžiai išpurtyti pelėsius. Todėl be abejo, kad reikalinga ir anglų kalba ir literatūra, istorija ir t.t. Bet reikalingas ir atsinaujinimas, kuriame vakarykštėms žinioms irgi yra vietos, bet jos nebetenka privilegijuoto teisių. Ar suvokiate? Švietimo sistema turi rūpintis mokinių gyvybingumu, o ne krauti jiems į galvas masę vakarykščių privilegijuotų žinių failus.
Ir jus visiškai neteisus, kad santykių šeimose problemos yra tik pas asocialius asmenis. Tas proto rūšis kuri vystoma mokykloje santykiams tarp žmonių, ar šeimoje spręsti yra ne tinkamas instrumentas. Netinkamas ir gyvybingoms emocijoms susijusioms su sveikata. Tai viso labo tik hierarchinis protas prikimštas vakarykščių žinių, todėl jis tinka specialybei, mechanikai, bet ne santykiams, emocijoms ir sveikatai. Aš jau minėjau, kad egzistuoja proto rūšys, bet jos skiriasi ne žiniomis, erudicija, o savybėmis. Mokykloje, Universitete yra vystomas tik linijinis, hierarchinis protas. Viskas gerai, bet deja jis turi ribą. Visa socialinė sistema kartu su švietimo tėra šio proto savybių atspindys, modulis. Todėl pažįstant šio proto savybes, kiaurai matai visą sistemą ir jos neišvengiamą ribą ir krizę. Iš to seka paprasta formulė: neįmanoma išspręsti priėjusios ribą sistemos problemų su to paties proto savybėmis, jo metodais, kas ir atvedė sistemą į krizę. Deja, būtent tai ir vyksta, bandoma spręsti problemas su tuo pačiu priėjusiu ribą instrumentu. Nes esantys sistemoje nemato jos ribų!

patiko(0)



Iš arčiau, Sausio 20 10:20  #

Perskaičiau kelis kartus – nelabai ką tiesą sakant supratau, užtat žemai lenkuos ir atsitraukiu :)

patiko(0)



Marius, Sausio 20 10:53  #

Iš arčiau,
Tam pačiam protui, kuris vystomas mokykloje yra būdinga manyti, kad jis gali vystytis iki begalybės. Deja, kaip jau buvo minėta yra riba. Bet netgi profesorių tarpe atsiranda tokių, kurie mano, kad galima viską suprasti tik reikia tinkamai paaiškinti. Įsivaizduojate kokia nuomonė apie savo protą? Jis viską gali suprasti, o jeigu ko nesupranta tai durnas yra tas, kuris negali jam paaiškinti! Pavyzdžiui, dialektikos neįmanoma suprasti su tuo protu, kurį išvystė mokykloje. Neįmanoma suprasti ir kitų proto rūšių logikos, teiginių iš kitų proto rūšių, neįmanoma suprasti nei vienos proto rūšies kitomis. Tame ir nauja, nes jeigu supranti tai jau sena ir įprasta.

patiko(0)



Marius, Sausio 20 11:55  #

Skaitovui,
Mokykla turi ruošti ne kaip šiltą ir prestižinę vietą sociume išsikovoti, bet gyvenimui. Tame ir yra švietimo sistemos ribą, kad diplomas tapo socialiniais taškais.

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>