Padėsime?

Gavau laišką. Pateikiu jį be komentarų. Mano komentarai kam nors nepatiktų…

***

Pritarus LR Prezidento pasiūlytai nuostatai, dėl „gerai besimokančio“ studento sąvokos, priimtos Aukštojo mokslo įstatymo pataisos įtakojo situaciją, kad nuo ateinančių mokslo metų už studijas tektų mokėti visiems studentams (ir naujai stojantiems, ir jau studijuojantiems), kurių vidurkis būtų mažesnis nei 8 balai.

Tai reiškia, kad lieka galioti anksčiau Seimo priimtos pataisos, kuomet už mokslą mokės visų kursų studentai, kurių mokymosi vidurkis mažesnis nei 8 balai. Tokia nuostata yra ydinga ir nepadori studentų atžvilgiu, nes galiojant šiandieninei studijų rezultatų vertinimo sistemai, kai kuriuose universitetuose 70 – 90 proc. studentų turės mokėti už mokslą. 

Šiandieninėje situacijoje tikime, kad tik studentų susitelkimas ir pastangos visiems kartu ginti savo, ir savo vaikų teisę į studijų prieinamumą bei socialinį saugumą, gali padėti pasiekti norimų rezultatų.

Todėl norime paprašyti Jusų, gal galite savo internetiniame portale nemokamai patalpinti mūsų banerį, kuris skatintų visus LR piliečius pasirašyti peticiją adresu www.dalyvausiu.lt/peticija, kad kartu galėtume reikalauti teisės į kokybišką išsilavinimą ir teisėtų studentų lūkesčių įgyvendinimą.

Peticiją rugsėjo pirmąją ketiname įteikti LR Seimui, Vyriausybei bei LR Prezidentui, ragindami skubos tvarka atsižvelgti į studentų reikalavimus.

Dėkui, kad padedate kovoti dėl Lietuvos jaunimo ateities.

Atsakymai

Mantas, 2008-07-19 18:26:20

viskas su tuo vidurkiu būtų tvarkoj, jei ne tam tikras dėstytojų skaičius, teigiantis kad dešimtukui temoka Dievas, devintukui Enšteinas ir į jį panašūs, aštuntukui dėstytojas, na o studentas geriausiu atveju 7.

Burgis, 2008-07-19 18:56:55

Čia ne apie mane, Mantai! Aš svajoju kada nors VISIEMS kurso studentams parašyti pelnytus dešimtukus! Nebūtų jokios mistikos: kokia jau ten matematika techniškojo fakulteto studentams, kas gali jos neįveikti, jei tik nori? O juk nori, tiesa?!

Mantas, 2008-07-19 19:37:28

ne jus turėjau galvoje – nei jūsų vertinimams, nei paskaitoms priekaištų jokių neturėjau tikrai – tiesiog norėjau pasakyt kad ši sistema (aštuntuko verti studentai nemoka už studijas) yra prasta ta prasme, kad yra tokių dėstytojų apie kurių vertinimo gaires parašiau komentarą. ir dar vienas dalykas – teko susidurti su tokiais dėstytojo žodžiais – maždaug “apgailestauju, esat vertas aštuonių, bet negaliu jų jums rašyti – tiek dešimtukų, tiek devintukų, tiek aštuntukų LIMITAS JAU IŠNAUDOTAS”. kaip reaguoti? maždaug, “na, ką padarysi, išnaudotas tai išnaudotas, rašykit septynis”. na bet idealios sistemos nebūna, tiek komunizmas, tiek kapitalizmas savaip blogai..

Burgis, 2008-07-19 20:50:54

Taip, Mantai, “aštuntukų sistema” – absurdas! Sakiau tai ir Ministrui, bet…

Aš žinau sprendimą, bet kam tai rūpi? Mokestis už mokslą negali būti siejamas su pažangumu tol, kol studentas pažangus. Nepažangus braukiamas iš studentų sąrašų arba moka už viską!

Kaip padaryti, kad tam tikrą mokestį mokėtų ir pažangūs (kitaip nieko nebus – valstybei trūksta lėšų), bet nebūtų pažeista Konstitucija ir Švietimo įstatymas (mokslas “nemokamas”…)?

Universitetai turi parduoti papildomas paslaugas (tai leidžia įstatymai)! Išsirikiuos eilės pažangiausių studentų, norinčių mokėti už būtent Burgio, o ne kito dėstytojo paskaitas (:-)))), už teisę dirbti kartu su žymiausiais mokslininkais (“gizelio mokestis”), už papildomus specialybei itin reikalingus kursus (pavyzdžiui, buhalterijos pagrindus, teisės pagrindus ir pan.), už teisę stažuotis užsienyje ir t.t. ir pan. “Standartinis” aukštasis mokslas liks norintiems tik diplomo, pamažu tokie diplomai neteks vertės, todėl universitetuose studijuos mažiau žmonių – ir tai bus teisinga!

Netikras, 2008-07-21 00:02:57

Nežinau ar Jūsų sumanymas jau toks geras. Gerai jei studento tėvai galės pagelbėti susimokėti už tas gerų dėstytojų paskaitas, tačiau ką daryti studentui, kuris mokosi geriau už daugumą tų studentaujančių studentų, tačiau nėra pirmūnas ir neturi pakankamai pinigų sumokėti už “gerų” dėstytojų paskaitas? Taip ir likti gabiam žmogui su beverčiu diplomu?

Asmeniškai man idėja su 8 vidurkiu skamba labai šauniai, tuomet universitetai gautų kur kas daugiau pajamų ir jei jos būtų gerai skirstomos (kas sunkiai tikėtina) tuomet gal pavyktų pagaliau prisivilioti tikrai gabių jaunų dėstytojų kurie pakeistu tuos “aš pats nemoku 10”. Ir taip pat pradėtų dėstyti pagal naujas programas o ne tas kurias jau dėstė prieš 40 metų.

Burgis, 2008-07-21 09:56:51

Netikram: 1) “vidutiniškai” studijuoti aukštojo mokslo negalima! Nesutinku būti operuojamas “vidutiniško” chirurgo, nesutinku gyventi “vidutiniško” architekto suprojektuotame name, nesutinku važinėti per “vidutiniško” statybininko pastatytą tiltą! Neturi gabumų, valios dirbti -nestudijuok universitete. Gyvenime yra daug kelių į laimę…

  1. “Aštuonetukų” idėja yra LABAI bloga! Nebent norite, kad aukštasis mokslas toliau merdėtų…

Egzamino įvertis yra ne algoritminis, o empirinis, ekspertinis įvertis. O ekspertas – vienas.

Anekdotas:

– Kas yra egzaminas?

– Dviejų protingų žmonių pokalbis.

– O kas bus, jei vienas iš jų nėra protingas?

– Kitas mokės už mokslą.

Iš tiesų, ką daryti, jei vienas nukriošęs keistuolis užsispirs ir visas kursas mokės už mokslą? Kursime komisijas? Kreipsimės į teismą?

Realiau, kad jaunas žvalus dėstytojas sutiks paimti pusę mokesčio ir parašyti 8.

Ar žinote, kokią dabar didžiausią problemą su studentais sprendžiu? Kaip padaryti, kad jie suprastų savo neišmanymo gelmę! Ir juokinga, ir graudu, ir studentų gaila… Matematika yra tikslus, griežtumo, precizikos reikalaujantis mokslas. O iš kur paimsi tą preciziką, jei studentas jos gyvenime nematęs?

Moksleivių tėvų susirinkime sakiau: kaip dabar gyvena žmonės? Apytiksliai! Susitiksime… Paskambinsiu… Myliu? Gal… Dirbu? Gal… Skiriamės? Turime vaikų? Bus tų vaikų… Eismo taisyklės? Kokios dar taisyklės! Nevogti? Visi vagia!Ir t.t. ir pan.

Šiemet fakultete, kuriame dirbu, REALIŲ aštuonetukų ar daugiau būtų gavę 4-5 studentai iš beveik 80. Ar būtų teisinga visą kursą priversti mokėti? O ar teisinga klastoti duomenis?! Dabar paprasčiau – įgyvendinau socialinio teisingumo principą. Bet aukštąjį mokslą palaidojau…

Mantas, 2008-07-21 10:08:42

papasakokit apie tą socialinio teisingumo principą plačiau – būsimiems Jūsų studentams turėtų būti įdomu 🙂

Burgis, 2008-07-21 10:15:17

Mantui: kiekvienais metais tą principą taikau vis kitaip… Ir tai – paslaptis! Tik esmė nesikeičia: negalima leisti tyčiotis iš mokslo!

Netikras, 2008-07-21 14:18:55

Burgiui:

Tai dabar pats sau prieštaraujate kaip suprantu:

“Šiemet fakultete, kuriame dirbu, REALIŲ aštuonetukų ar daugiau būtų gavę 4-5 studentai iš beveik 80”, iš šio sakinio suprantu, kad jų buvo prašyta daugiau.

  1. “vidutiniškai” studijuoti aukštojo mokslo negalima! Nesutinku būti operuojamas “vidutiniško” chirurgo, nesutinku gyventi “vidutiniško” architekto suprojektuotame name, nesutinku važinėti per “vidutiniško” statybininko pastatytą tiltą! Neturi gabumų, valios dirbti -nestudijuok universitete

Taip kaip supratu vis dėlto norite važiuoti per vidutinišką tiltą…

Burgis, 2008-07-21 14:37:47

Netikram: Jūs labai pastabus skaitytojas, ačiū!

“Aš kaip protinga beždžionė tupiu ant kalno ir stebiu, kaip slėnyje kaunasi liūtai”, – rašė Konfucijus.

Prieštaravimo mano teiginiuose nėra, jei galvosime taip: kiekvienoje situacijoje sąžiningas žmogus turi elgtis taip, kad būtų kuo daugiau naudos. Jei beždžionė ims kautis su liūtais, naudos duoti ji jau nebegalės… Taigi prieš idiotišką sistemą kaunuosi idiotiškais ginklais. Tuo pačiu užsiimu aiškinimu, raginimu, kvietimu. Galėčiau išeiti iš sistemos, bet tada ją keisti būtų žymiai sunkiau.

Kai kurie mano studentai žino: jie niekada neišlaikys matematikos egzamino, niekada negaus tikro diplomo, o mano įrašas slėgs juos visą likusį gyvenimą. Yra viltis, kad tai privers juos kitaip žiūrėti į savo vaikų, savo anūkų išsilavinimą. Jeigu bus taip – tikslas pasiektas! Bus gautas geriausias įmanomas šioje situacijoje rezultatas.

Žinoma, rizikuoju, kad mane nutrenks tų elektrikų įrengtas elektros tinklas… 🙁

Aurelija, 2008-07-21 15:28:04

Dėl “vidutinybių”

“with the least talented pupil, he can teach you something that you, the most talented must not be able to do” Maria Callas.

Matykit žmones, o ne pažymius 😉

Burgis, 2008-07-21 17:36:24

Aurelijai: žmones aš matau, bet kaip jiems padėti?

Aurelija, 2008-07-21 17:46:58

Tikėkit jais 😉

Burgis, 2008-07-21 20:20:49

Aurelija: tikėjimui reikia įrodymų! Juk ir aš, ir jūs dirbome, studijavome kantriai, daug, iš širdies – kodėl dauguma studentų dabar atvirai pripažįsta, kad to nedaro?

Netikras, 2008-07-21 23:09:06

Ech gerai Jūs sakote, kova su vėjo malūnais čia vyksta, gal ir reikėjo vykti į užsienį studijuoti, bet vis dar viliuosi, kad ir Lietuvoje galima gauti neblogą aukštąjį išsilavinimą. Gerai, kad kiekvieno semestro metu atsiranda bent po vieną dėstytoją, kurie palaiko tą viltį.

O studentaujančių studentų visiškai nesuprantu, kas jų galvose darosi, vargsta vien dėl popieriaus, kuris paskui rinks dulkes ir jokios vertės, pasitenkinimo jam nesuteiks, kad štai tikrai užsitarnavau jį ir galiu juo didžiuotis…

Aurelija, 2008-07-22 09:16:22

Todėl kad aukštojo mokslo diplomas mūsų visuomenėje suprantamas ir vertinamas lygiai taip pat kaip naujas automobilis. T.y. “tu privalai jį turėti ir nesvarbu nori tu to ar ne” Aš ir vėl Jums leidus pacituosiu L. Da Vinči žodius: “Valgymas be malonumo virsta nuobodžia mityba, o mokslas be aistros teršia atmintį. Ji nepajegia suvokti to ką prarijo”.

sh, 2008-07-22 16:05:51

na jei gali mokytis tik tie kur gerai mokos, tai magistrantura baigtu 1- 2 is dabar baigianciu 8-10. Ypac kas liecia tekniskus dalykus. Aisku kokioje vadyboje ar kitur yra kitaip.. visai kitokie vertinimai .. o gal ten gabesni stoja… (jei jau vertinam pagal gaunamus balus)

P.S. idealaus pasaulio paieskos..

ope, 2008-07-27 23:40:17

Pritariu Aurelijai.

Dabar diplomas “dar ne viskas”; vat kai bus “diplomas yra viskas” (kalbant apie žmogaus žiniu turėjimo lygį), tada bus galima teigti, kad ir studijuoja tas, kas turi.

Graudu, kai iseini žmogus parašęs egzaminą, atsisuki, o ten 80% iš “šperų” slebizavoja 🙁

Justas Butkus, 2008-07-30 10:49:02

Smagu atostogauti, o temos virpa tos pačios – teko akis į akį su žmonėmis sėdint pabendrauti šiais klausimais, tai pridėsiu savo komentarą ir gal kada kas ir jį perskaitys. 🙂

Pirmiausiai, tai dėl tų minkštų ir kietų specialybių: ar kam teko bendrauti su naujais vadybininkais, kurių vidurkiai-puikūs ir jie jaučiasi žinantys, ko reikia kiekvienam klientui? Dar blogiau, kai jie įsidarbina techniškoje sferoje (prekyba aukštosiomis technologijomis, kaip pavyzdžiui). Kitą sykį ir tris kartus pakartojęs sulaukti to, ko tau visai nereikėjo. Bet paaiškinimą gauni – gražų, išsamų …ir visiškai neprasmingą.

Taigi, gal neteisinga sakyti, kad techniškos specialybės yra tiesiog natūraliai sunkesnės – gal dėstytojų ir studentų požiūris skiriasi. O minkštose specialybėse, kur turi daugiau laisvės įsivaizduoti (kur kas lengviau diskutuoti apie D. Loko teiginius, nei apie funkcijos reikšmę taške – pastarosios keli aiškinimai vargiai įmanomi 😉 ), lengviau ir gauti įvertinimą, jei bent kiek žmogus geba “išsisukti”.

Gal tiesiog universitetų pirmuose kursuose, kuomet dauguma dalykų – bendrieji, reikėtų griežtai vertinti visus be išimties. Ir jei filologas teigia, kad jam tos matematikos nė kruopelytės gyvenime nereikės, tai ir pasiūlyti jam būti laisvu menininku, o ne siekti universitetinio išsilavinimo.

Techninėse specialybėse dėstytojai stengiasi, tačiau jiems kartais tenka užsimerkti – daugiau nei pusės kurso išmesti negalima, O KARTAIS REIKĖTŲ. Tačiau tenka pripažinti, jog n+1 -ojo perlaikymo metu sprendimą priima ne visuomet dėstytojas. O po to stebimasi, kaip išimtinai techninę specialybę pabaigęs pilietis vis dar neskiria integralų, ar, dar geriau, nemoka dauginti …stulpeliu. Ir tai realūs atvejai… 🙁

Bet matyt tai kyla dar ir iš to, jog kiekybė yra svarbus argumentas.

Ir lieka džiaugtis, kad yra tokių dėstytojų, kaip p.Burgis, kurie ieško socialinės lygybės ir tuo pačiu galvoja, per kokį tiltą teks važiuoti. 🙂

Tai bent jau užtikrina tikrai gabių studentų norą toliau tęsti studijas – jie mato pavyzdžius.

Dar peticija liko – ji atrodo teisinga tik čia ir dabar, studentų atžvilgiu.

Gal reikėjo siekti daugiau? Bet turint omeny, kad peticiją inicijuoja patys studentai – vargu, ar jiems kiltų noras taip greitai siūlyti pakeitimus sistemoje, kurie trukdytų studentauti… 🙂

Tomas, 2008-07-30 23:42:31

Justai, švelniai tariant perdedi, o rimtuose debatuose tuo pasinaudotų ir menkai išprusęs pašnekovas. Vien tai, kad filosofijos ir filologijos fakultetai šiandien (XXI a!) Vilniaus, Kembridžo ir beveik kiekvieno universitete tebėra pačioje (miesto) širdyje turėtų kažką sakyti, ar ne? Suprantu, kad tavo “diskusija apie Loko teiginius” turbūt įsivaizduojami pliurpalais apie Loko teiginius – žinok, kad rimtai pusvalandžio diskusijai bet kokia filosofijos tema pasiruošti paprastai reikia bent 20-40 intensyvaus darbo valandų – tikrai nemažiau, nei darbui su funkcijomis. Jeigu manai, kad laisvu menininku taptum tik panorėjęs – pabandyk įstoti bent jau į Dailės gimnaziją – bet koks sugebėjimas, ne sugebėjimo simuliacija reikalauja daug juodo darbo. Kitaip Luvrą, MOMA’ą, Ermitažą ir Žemutinės Pilies ansamblį galėtume dar šiandien nušluoti ir apsodinti plotą medžiais.

Burgis, 2008-08-02 20:21:02

Jaunuoliai, ar jus kas nors rimtai mokė, kas yra mokslas? Bet tikrai, moksliškai, argumentuotai, mokė, kas yra mokslas? Kaip jis kuriamas, kokie jo požymiai, kuo mokslas skiriasi nuo plepalų, nuomonės?

Labai smalsu sužinoti, kas dabar Lietuvoje to moko. Kas gali mokyti?

Jei mokėsite pažinti mokslą, tai ir medicina, ir matematika, ir filosofija jūsų darbuose bus mokslas, kitaip – šlamštas, plepalai, dūmai į akis…

Justas Butkus, 2008-08-05 15:20:28

Reakcija į Tomo komentarą:

Visų pirma, tai bijau, kad spausdamas mintis būsiu praleidęs, matomai, svarbius aspektus.

Pateikdamas palyginimą tarp funkcijos nagrinėjimo ir filosofijos diskusijos aš neteigiau, jog filosofija – dėmesio neverta disciplina. Tiesiog tai buvo kalba apie pavyzdžius, kuomet socialinių mokslų egzaminuose, ypač jei suteikiama proga studentui ginti savo darbą, kas yra racionalu, kalbant apie išsamesnį objekto aiškinimą, studentas sugeba remdamasis bendrosiomis žiniomis išsisukti nuo gilesnio klausimo esmės nagrinėjimo: taip jis gauna įvertinimą nesupratęs kurso, jo neklausęs. Žinoma, reikia atkreipti dėmesį, kad toks studentas kažkuo yra gabus, tačiau modulio lieka neįsisavinęs. Tai tokie atvejai, kuomet greitai mintis rezgantis žmogus yra linkęs leistis į, tegu ir paviršutiniškas, bet diskusijas, kurių dėstytojas nebegali ilgiau tęsti, nes už durų stovi dar visa eilė studentų, o blogo įvertinimo taip pat parašyti negali, nes studentas klausia argumentacijos, o jos pritrūkstama, nes diskusija lieka nebaigta. Ir palyginimas, kuomet studentui galima sakyti, jog jis egzamino neišlaikė, nes nesugebėjo nė vieno uždavinio sprendimo pateikti. Čia jau į filosofinę diskusiją, tuo labiau – paviršutinišką, paremta bendru išsilavinimu, leistis kur kas sunkiau, gal net neįmanoma – čia mes turime reikšmę, o ne interpretacijų plotmę.

Ir apie laisvus menininkus mintis kita – kodėl žmonės, kuriems neįdomi filosofijos raida (vienok – mokslų motina), universitetinis matematikos minimumas ir apskritai formalumai, susiję su akademiniu gyvenimu, o žavi bohema, čia virstanti laisvu gyvenimo būdu ir pseudo-gintaro lipdiniais pardavinėjamais Pilies gatvėje tuo pat metu grojant dūdele.

Gal perlenkta, gal pernelyg daug sarkazmo, tačiau čia tikrai neįžvelgiu nesutarimo su Jūsų išsakyta mintimi, jog tikras menas negali būti kuriamas tuščioje erdvėje.

Tuo tarpu į p.Burgio klausimą norėčiau sureaguoti kitu klausimu – ar apskritai kada buvo mokoma kurti mokslą?

Ar tai tik kalba apie filosofijos mokslų daktaro laipsnį gavusių žmonių aprūpinimas priemonėmis, kurios galėtų padėti atrasti kažką naujo vienoje, ar kitoje srityje (t.p. „proveržis“)?

Neprisistatantysis, 2008-08-11 00:42:25

Ydinga ir nepadoru gyvenime tenkintis aštuonetais.

Net ir dešimtukas — jei gautas be kovos, be tikslo pranokti save — lieka stovėti negyvu skaičiumi gyvenimo knygoje.

Iš visų gyvenimo darbų, kažko verta yra tik tai, kas atlikta neprilygstamai.

Burgis, 2008-08-13 15:19:05

Justui Butkui: ačiū, teisingai kalbate, bet ne visi supras tokį žodžių džiazą…

“Nepri…”: ir vėl Jūs velniškai teisus! Kokia žodžių precizika!

mokiausi, 2008-08-15 07:57:55

🙂

“Šiandien egzaminą išlaikys lygiai pusė studentų”

“Štai turiu krūvelę su jūsų egzaminais. Dalinu lygiai per pusę: šis – išlaikė, šis – ne.. O šis – gal taip, o gal ir ne… dar pagalvosiu”

“Kaip ir minėjau, šiandien išlaikė lygiai pusė. ŠIuo metu auditorijoje yra 30 studentų. 15 išlaikė. Sveikinu. Su kitais susitiksime trečiadienį.”

Nieko neprimena?

Burgis, 2008-08-15 09:29:57

mokiausi: kaip neprimena? Primena! Juk tai mano prieš keletą metų taikyta egzaminavimo metodika! Dabar ji gerokai supaprastėjo, bet už tai tapo labiau socialiai teisinga ir moraliai motyvuota :-(((

Tiesa, galbūt kaip tik už tai šį semestrą neturėsiu paskaitų stacionarui. Kiti egzaminuoja geriau… Bet kodėl po jų egzaminavimo žinių ir išmanymo tik sumažėja!?

Ema, 2014-06-10 22:20:31

Dėl balų limito – tikra teisybė. Neretai prieš egzaminus iš dekano gaudavau griežtus nurodymus, kiek 10 galima parašyti (tuomet tai lemdavo padidintas stipendijas). Dažnai sakydavo: nei vieno! O būdavo puikių studentų. Esu rami, kad nuo jų tiesos neslėpiau. Ir dar rami, kad beveik visi jie, nežiūrint įvairių neteisybių, pasiekė savo. Faktiškai jie laimėjo. Noriu pasakyti: gyvenime būtent jų žodis buvo paskutinis. Tai teikia vilties.