Ruošiuosi mokslo metų pradžios šventei. Neabejoju, kad šimtai direktorių šiandien dabar daro tą patį. O iš mūsų jau šaiposi:
„…kam reikia juos versti stoviniuoti mokyklos kieme, skambant kažkieno grafomaniškiems posmams apie rugsėjį, mokyklos suolą ir tėvynę, šypsotis iš naujo sutikus tuos pačius jau pernai iki gyvo kaulo įgrisusius per prievartą čia suvarytus būsimus Britanijos juodadarbius, glamžančius prakaituotuose delnuose nuleipusius kardelius.“ (lrytas.lt)
*
Bet mes kitaip negalime… Tik gal galime pasikeisti patyrimu ir sutaupyti laiko prieš šventę? Aš jums padėsiu!…
*
Pirmiausia reikia „užsivesti“. Dabar esu beveik vienas visoje gimnazijoje (melas, kiti tvarko, valo, nešioja!…), todėl garsiai iš kompiuterio paleidau mane „užvedančią“ muziką: „Carmen“, „Cats“, „Hava Nagilah“, Salvatore Adamo, Dmitrijų Chvorostovskį, „Mėnesienos sonatą“, „Woman in Love“, valsą „Maskaradą“ ir kt.
*
Tada reikia prisirinkti citatų, patarlių, pamokymų… Šiemet cituosiu „Naująjį testamentą“, Ciceroną, patarlių rinkinį ir kt.
Žinoma, reikia lyrikos! Aš tai visada ką nors deklamuoju – pusiau verkiu, pusiau dainuoju… Pavydžiu direktoriams, galintiems padainuoti! Jei galite, siūlyčiau padainuoti „Tu, kuris aukštai, palaimink mus..“ (iš „Perlų žvejų“), „Oi, neverk, motušėle,…“ (jei šventėje yra tėvų), „Nusibodo girioj stumbrą varinėti…“ (dainuoti žiūrint į kolegas), „Alyvos, vasarėlės vėlyvos…“ (dainuoti žiūrint į abiturientes).
*
Mūsų kalba, direktoriai, kasmet turi būti nauja ir netikėta. Jei pernai lapelį išsiėmiau iš kairės kišenės, tai šiemet išsiimsiu iš dešinės. Arba tekstą išspausdinsiu didelėmis raidėmis, pasidėsiu ant pulto ir atrodys, kad kalbu be rašto…
*
Didžiąją kalbos dalį užima trys standartiniai skyriai: pasveikinti, padėkoti, palinkėti. Jų galima nekeisti metų metus, tai pasiruošimas sutrumpės.
*
Žinoma, labiausiai įsimintina mano kalba būtų, jei išeičiau į sceną ir… nieko nepasakyčiau. Bet man taip dar per sunku. Aš tik 25-tą kartą pradėsiu mokslo metus… O jūs jau galite!
(Andreas Eriksson nuotrauka)
Atsakymai
Burgis, 2013-08-30 15:58:38
Įvertinkite…
ir, 2013-08-30 16:26:22
Šaunios idėjos,ypač dainavimas!!!Smalsu,ką iš Naujojo Testamento cituosite?
Burgis, 2013-08-30 16:31:36
ir: ateikite, paklausykite… Rugsėjo 2 d., 8 val. Statybos rūmų salėje. Visi maloniai kviečiami!
genute, 2013-08-30 16:49:29
Hava Nagilah ir aš klausau kartais, nieko tokio 🙂
Judofobija nesergu.
ak, 2013-08-30 20:52:41
Na yra dalykų, kurie būtini padaryti – per rugsėjo [pirmąją mokiniai turi susirinkti pasipuošę ir su gėlėmis. Mokytojos irgi turi ateiti pasipuošusios. Direktorius privalo pasakyti kalba, turi įvykti koks nors koncertėlis. Direktoriui, jei nenori kasmet kartotis galima pasirengti kokius penkis kalbos variantus, bet galima ir tą pačią kasmet pasakyti. Tai nesvarbu. Svarbu pats faktas – rugsėjo pirmoji. Tai labai svarbus gyvenimo įvykis pirmokėliui, gimnazistui gal ne toks svarbus, bet irgi svarbus. O ntai, kad mokiniai baigę mokslus dirbs Uk ar studijuos oksforde – čia jau ne mokytojų kaltė – čia jau kalta LR vyriausybė.
sonata, 2013-08-30 21:27:40
Gimnazijos ir Direktoriaus sidabrinis jubiliejus – nuoširdžiausi sveikinimai! Visai visai nedaug – ką tik atšventėm savo 🙂 Kai kažkada šventė mūsų tėvai, galvojau, kad toks laiko tarpsnis yra baisulingai ilgas. Pasirodo, tik akimirka. Kai myli. Žmones ir gyvenimą.
Regina D., 2013-08-31 20:35:26
Kalbėkit, ką norit – vis vien niekas neklauso 🙂
Burgis, 2013-08-31 21:25:19
Reginai D.: pamatysime… 🙂
Mokinė (deja, ne KTUG), 2013-08-31 21:30:37
Sveiki, ar tikrai būtų galima ateiti paklausyti jūsų kalbos rugsėjo 2-ąją? Ar čia – tik pokštas? :))
oLbe, 2013-08-31 23:27:53
Kur būtų galima sužinoti į kokią klasę patekai KTU gimnazijoje ?
Burgis, 2013-09-01 07:16:25
oLBe: skelbimų lentoje, gimnazijos vestibiulyje, yra sąrašai.
Burgis, 2013-09-01 07:17:06
Mokinei: joks ne pokštas! Mes laukiame įviairiausių svečių!
Monika, 2013-09-01 08:31:31
Gal ir šaipotės iš sentimentalių švenčių ir kalbų, bet manau, kad mes per daug trokštame būti modernūs, per daug bijome pasirodyti turį jausmus, o ne vien mikroschemas ir tik dėl to manome, kad labai “kieta” yra patraukti per dantį kiekvieną sentencijų mėgėją. Manau, kad bendros šventės mokyklos bendruomenę jungia, pakylėja mokymąsi iš buitiško į idealistinį lygmenį, o kiek kam pavyksta jas padaryti “šviežesnėmis”, pilnesnėmis prasmės – sėkmės ir sugebėjimų dalykas.
Burgis, 2013-09-01 08:42:30
Monikai, ak: paskaitykite žinomos lituanistės Reginos D. komentarą ir suprasite, kad rugsėjo pirmoji šventė tikrai nėra ta vieta ir laikas, kur turime mokyti „parodyti jausmus“, „pakylėti“… Juk svarbiausia – kad mus išgirstų. Aš stengsiuos…
Regina D., 2013-09-01 11:38:36
Pasveikinkite savus mokytojus citatomis iš savų straipsnių – padarysit tikrai neišdildomą įspūdį. Pavyzdžiui: “…mokytojai, kuriuos būtina pašalinti iš mokyklų, yra tokie skirtingi, kad juos pirmiausia reikėtų surūšiuoti, o tik po to žiūrėti, kur jie gali būti pritaikomi.”
Burgis, 2013-09-01 13:53:56
Reginai D.: tai jau pasakiau ir jokiu būdu neatsiimsiu savo žodžių, bet pasakysiu ką nors naujo… Mane gyvenimas jau ne kartą rūšiavo, turiu patirties, galėčiau ir Jums perduoti. Tada nebus taip skausminga, jei Jus surūšiuos netikėtai…
Regina D., 2013-09-01 17:48:29
Manęs surūšiuoti neįmanoma, esu visiškai unikali – nederu nė su viena kita rūšimi, be to, be specialios instrukcijos niekas negeba manęs “pritaikyti”, kaip kad Jūs ketinate elgtis su savais (?) pedagogais. O svarbiausia – nesileidžiu rūšiuojama.
Monika, 2013-09-01 17:52:52
Sakote, kad jus gyvenimas jau daugsyk rūšiavo, o argi nebuvo skaudu? Net pakliuvus į aukštesnę rūšį, vien dėl to, kad esame žmonės ir vertingi savaime, nerūšiuotini kaip prekės? Suprantu, kad ne visi esame puikūs mokytojai (gal ir aš nepuiki, nors labai stengiuosi), bet jaudinuosi už kiekvieną, nes tai asmenys su gyvenimo keliais ir situacijomis, dūžtančiais siekiais… Jei ir būtina kažkurias viltis sudaužyti, manau tai daryti reikia itin jautriai ir kiek galima neskausmingiau (mokytojų nervai ir taip gerokai pakrikę), padedant išlaikyti orumą.
Burgis, 2013-09-01 17:56:16
Reginai D.: aha, galėjau atspėti. Patys pikčiausi būna iš nesurūšiuojamųjų.
Burgis, 2013-09-01 18:03:59
Monikai: ačiū, Jūs gražiai parašėte!
*
Truputėlį, tik truputėlį, paaiškinsiu, nes žmonės visai ne taip suprato apie tą rūšiavimą. Pradėkime nuo to: ar atliekų rūšiavimas yra blogai? Daugybę metų nebuvo rūšiuojama – buvo blogai! O dabar yra gerai, nes mes dar daug naudos gauname po to, kai tas daiktas, ta medžiaga nebetinkama pagal pagrindinę paskirtį. Tai kas čia blogo, jei ir mokytoją ne tiesiog išvarysime į gatvę, o parinksime jam tinkamą vietą, tinkamą veiklą?!
*
Man jau 60+. Aš jau mokausi pasitraukti. Mane jau ir „patraukė“. Ačiū tiems, kurie neišmetė kaip šiukšlę, o „patraukė“ švelniai, leido būti tuo ir ten, kur dar esu tinkamas. Dar pakeis mano būseną – nesiginčysiu, bet prašysiu, kad iki paskutinės valandos duotų ką nors naudingo veikti.
*
Gal dabar aiškiau? Jei skaitysite nepykdama, turėtų būti aiškiau…
Adefagija, 2013-09-01 19:36:50
Nėra nė vieno pedagogo nesurūšiuoto!
Kiek girdėjau apie mokytoją Reginą D., tai ją mokiniai priskiria Mokytojų Raganų porūšiui.
Bet šneka, kad ta Ragana išmokina gerai ir linksniuot, ir laipsniuot, ir kirčiuot….Žinot, taip suvalkietiškai, taisyklingai,- su kniaukiančių kačių akcentu 🙂
sonata, 2013-09-01 20:40:17
Paskaičiau, į kokias mokslo šventoves įstojo KTUG abiturientai. Gabūs, protingi, žingeidūs. O kiek tokių pasirinko Vilniaus edukologijos universitetą? Gal nuo to ir reikia pradėti? Pašaukimas greit dingsta, kai perspektyvoje – Sizifo darbas, krūvos popierių, arbatpinigiai vietoj atlyginimo, nepatenkinta vadovybė ir aršūs tėvai. O interviu paminėtomis slaugytojomis taip pat ne bet kas gali dirbti. Jos ne basonus nešioja, o su dar su pažeidžiamesniais žmonėm – ligoniais-dirba.
Regina A., 2013-09-01 20:45:06
Ką nori, tegul daro. Nebijau. Tik paprastai visi tie „darymai“ mokytojui nepadeda, o tik trukdo.
Atėjau į mokyklą mokyti. O čia popierių krūvos. Ir pasirodo, kad jie yra svarbiausi.
Regina D., 2013-09-01 20:47:25
Adefagija, būtumėt mokinė, parašyčiau šimtuką :))) Mano vidinė Ragana jaučiasi pamaloninta atpažinta :)))
O gerb.Burgiui Rugsėjo 1-osios proga graži ir nuoširdi R.Fulghum analogija apie Undinėlę )bet gali būti ir Ragana):
“Turėjau prižiūrėti beveik aštuoniasdešimt vaikų nuo septynerių iki dešimties metų, kol jų tėvai buvo užsiėmę savo reikalais. Apžvelgiau bažnyčios viešojoje salėje susirinkusį vaikų būrį ir paaiškinau, kaip žaisti. Žaidimas panašus į „Akmenį, Popierių, Žirkles“, tik reikia mąstyti, gebėti apsispręsti. Tačiau tikrasis žaidimo tikslas – sukelti kuo daugiau triukšmo ir netvarkos bėgiojant tarp vienas kitą gaudančių vaikų, kol niekas nebežino, kuriai sto¬vyklai tu priklausai ar kas laimėjo.
Iš pradžių padalinu visus vaikus į dvi komandas, paaiškinu jiems žaidimo taisykles, susitariame, kuris kuriai grupei priklauso. „Dabar jūs privalote apsispręsti, kas esate – „MILŽINAS, BURTININKAS ar NYKŠTUKAS!“ – surikau aš.
Kol susijaudinę mažyliai būrėsi į grupeles, pašnibždomis bandydami nuspręsti, kuo gi jie norėtų būti, kažkas truktelėjo mane už kelnių. Šalia stovėjo mažutė mergaitė ir žvelgė man tiesiai į akis. „O kur renkasi Undinėlės?“ – paklausė ji vaikišku susirūpinusiu balseliu. Kur renkasi Undinėlės?
Ilga pauzė. Labai ilga pauzė. „Kur renkasi Undinėlės?“ – vėl pakartojau aš.
„Taip. Matote, aš juk Undinė.“
„Mūsų žaidime nėra jokių Undinių.“
„Taip, aš vienintelė!“
Ji nenorėjo būti nei Milžinė, nei Burtininkė, nei Nykštukė. Ji žinojo, kas ji. Undinėlė. Ir visiškai nenorėjo pasitraukti iš žaidimo, nueiti prie sienos ir ten prastovėti visą likusį laiką, kaip būtų pasielgęs kas nors kitas, ne toks stiprus ir savarankiškas kaip ji. Ji norėjo žaisti, tik kad žaidimo taisyklėse atsirastų vieta ir Undinėlėms. Neprarasdama orumo ar savo vaidmens. Ji buvo įsitikinusi, jog žaidime yra vietos ir Undinėlėms, ir aš turėčiau žinoti, kur ta vieta.
Taigi iš tikrųjų, kurgi renkasi Undinėlės? Visos „Undinėlės“ – tos, kurios yra kitokios, kurios neatitinka esamų normų, nepripažįsta narvelių ir inkilėlių? Atsakykite į šį klausimą ir jūs galėsite juo remdamasis pagrįsti mokyklą, tautą ar netgi pasaulį.”
ak, 2013-09-02 14:35:37
Undinėįlės niekur nesirenka – jos yra vienišos. Jei nenori būti nei nykštuku, nei milžinu, nei… tu esi asmenybė kurianti savo žaidimą ir nežaidžianti svetimų. Sunki misija, bet įmanoma. Undinėlių nei Burgiui, nei KTUG nereikia. Ten reikia žaidžiančių pagal taisykles geriausiųjų žaidėjų. O undinėlės šiuo atveju jau yra virš žaidimo. Jos nesilaiko taisyklių ir kuria savas.
petras, 2013-09-02 15:00:03
banditai irgi taisyklių nesilaiko. galėtume vadinti juos undinėlėmis
Povilas, 2013-09-04 13:01:00
petrui: banditai gyvena pagal griežtas taisykles, kitaip jų paprasčiausiai nebūtų…