Padėsiu streikuojantiems mokytojams

Vasario 21, Antradienis

Vieno kvadrato kraštinės ilgis yra 3 metrai, kito kvadrato – 3,7 metro. Ar tie kvadratai panašūs?

*

Panašūs? Taip! Šaunuoliai! Kiek jums metų? Septyneri, devyneri, vienuolika?

Ne, gerbiamieji, vaikai į tokį klausimą atsakyti negali! Jie gali pasakyti, kad obuoliukai panašūs, šuniukai panašus, nameliai panašūs, bet kad kvadratai!.. Tai jie sužino tik devintoje klasėje. Iš vadovėlio.

Aš čia jau rašiau jums, tėvai: jūsų vaikas turi proto negalią. Ir apie tai jam pasako mokykloje. Tiesiogiai pasakyti nedrįsta, todėl liepia spręsti štai tokius „uždavinius“. Nes juk aišku, kad sveikas vaikas nustebtų – kaip kvadratai gali būti nepanašūs?!

*

Tai dabar aš jums, streikuojantys mokytojai, padėsiu už jus pasakydamas, kodėl jūs streikuojate. Nes jūs patys negalite, jūs užguiti, jūs sutinkate mokyti iš tokių vadovėlių, jūs sutinkate taip mokyti, kad tik jūsų niekas neliestų…

* Jūs streikuojate todėl, kad neturite atsitraukimo varianto: jūs daug metų dirbate tą vienintelį darbą ir nieko daugiau nebemokate, o jūsų miestelyje niekas nieko ir nepasiūlytų.

* Jūs streikuojate todėl, kad bijote dar vienos tokios atestacijos, tokio „išorinio audito“, nuo kurio jūs jau seniai sergate persekiojimo manija, turite aukos sindromą, nes kokia nors nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra ar kiti jums skiriami atestuotojai elgiasi su jumis taip pat, kad to vadovėlio autoriai su moksleiviais: iš pradžių tu pripažįstamas neįgaliuoju, o paskui tau didingai leidžiama gintis, teisintis. Jūs jau seniai nedrįstate paklausti, kas ir kaip atestavo atestuotojus. Jie – lyg faraonai, jų valdžia iš dievo.

* Jūs streikuojate todėl, kad savo mokykloje matote neteisybę, klanus, korupciją, kyšininkavimą, bet suprantate, kad tiesiai apie tai nepasakysite, nes tada jau nebedirbsite. O atsitraukimo varianto neturite…

* Jūs streikuojate todėl, kad vietinė valdžia, įtakingi tėvai, visokie auditoriai jus perkėlė į pažemintųjų kastą, o jūs nebeturite nei jėgų, nei valios, nei noro, nei gebėjimų patobulėti tiek, kad taptų akivaizdi to perkėlimo šlykštybė. Ir jūs neturite atsitraukimo varianto…

***

Jūs streikuojate, bet turite žinoti – Mokytojai nestreikuoja. Mokytojas geriau mirs badu, bet nenusileis iki mokytojuko… Niekada Mokytojas neleis, kad koks nors pašlemėkas imtų jį mokyti, uiti, gąsdinti. Nes Mokytojas visada turi atsitraukimo variantą. Pašlemėkai tai žino, todėl Mokytojų neliečia.

***

Ačiū mūsų moksleiviams, Užgavėnių blynai skanūs!

patiko(0)



RSS

Atsakymai (22)

Burgis, Vasario 21 14:01  #

Prisidėkite prie mano streiko…

patiko(0)



laisvamanis, Vasario 21 14:29  #

jei būtų tik Mokytojai, repetitorių nebūtų, graudu, bet aš vis dar gyvas ir net sotus….

patiko(0)



Matilda, Vasario 21 14:57  #

Laisvamaniui- jei mokiniai ( ir jų tėvai) suprastų, kad į mokyklas jie eina MOKYTIS. T.y., daug ir sunkiai dirbti, korepetitorių nereikėtų. Jei mokinys pamokose mokytųsi, namuose dar viską peržiūrėtų, išsianalizuotų, nesupratęs ko nors, kitą pamoką pasiklaustų mokytojo, korepetirorių nereikėtų. Jei tėvai savo vaikas įdiegtų pareigą, darbštumą, atsakomybę, pagaliau savigarbą, korepetitorių nereikėtų. Jei tokie mokiniai būtų klasės, jei mokytojas turėtų tik MOKYTI, aiškinti, padėti mokytis, jei nereikėtų tramdyti kelių , nežinia ko sėdinčių klasėje, tada visi ( bent jau didžioji klasės dalis) viską išmoktų. Korepetitorių nereikėtų. Jei Dabar , deja, yra kitaip. Turi tramdyti, ginti gabius ir protingus nuo kelių nesutramdomų, gintis nuo jų viską ,,žinančių“ tėvų. Taip, tada kartais nebelieka laiko mokymui.

patiko(0)



petras, Vasario 21 15:14  #

Matilda, tikrai ne visada. gyvas pavyzdys. mano sesė mokosi prancūzų kalbą papildomai. nes jos mokytoja praktiškai nieko nemokina per pamokas. tik dainuoja dainas, plepa, kuria visokias popamokines veiklas ir giriasi. aš žinau, nes pats pas ją mokiausi. aišku man tai patiko (nes prancūzų kalba absoliučiai manęs tada nedomino) ir į jos pamokas aidavau kaip į pramogas. (beje, tos mokytojos dažnai dar ir nebūna pamokose). todėl manau vaikų mokymasis priklauso nuo: 1. pačių vaikų
2, jų tėvų
3. mokytojų
4. visuomenės (aplinkos)
5. laikmečio
ir t.t. iki galo be galo
bet pagrinde viskas priklauso nuo vaikų, tėvų ir mokytojų ir viskas.
o vaikų tramdymas kas be ko įeina į mokytojo darbą. ir kuo mokytojas geresnis „darbininkas“ tuo ir klasėj tvarka geresnė. tai liečia absoliučiai visus darbus ir mokytojai nėra išskirtiniai.

patiko(0)



juokinga, Vasario 21 22:30  #

Paskaičius tokius dramatiškus rypavimus nelieka nieko kito, kaip tik pasiųsti pasiskaityti Užkalnio veikalą apie „orų gyvenimą“. Nereikia išsigalvoti visokiausių Mokytojų ir jų Misijų. Tai viso labo profesinė veikla kaip ir bet kuri kita. Ir nėra ko čia stebėtis, kad jos poreikis kinta. Net graboriai negali būti tikri dėl savo ateities, nes keičiasi technologijos ir vietoj grabo galima apsieiti su litriniu sloiku. Ir jei kas nors temoka pinti vyžas, tai tegu nesitiki iš to verstis iki amžiaus galo. Vaikų mažėja, mokyklos koncentruojamos, tai kaip gali nemažėti mokytojų? Mažėja ir toliau mažės. Piktintis objektyvia realybe yra tas pats, kas ginčytis su televizorium. Užuot tuščiai gaišus laiką savo menamom teisėm kačialint, geriau paieškot racionalios išeities. O spausti, kad kažkas paskleistų tuos pačius ribotus resursus ne tik tiems, kas yra realiai reikalingas ir dirba prasmingą darbą pilnu krūviu, bet ir tiems, kas nori bereikalingai trintis ir nieko nekeisti yra nachališkas visuomenės šantažas. Tiesa yra tokia: dalis mokytojų bus neišvengiamai atleidžiama, nes jiems darbo nėra; ir visuomenės interesas yra palikti tuos, kurie tinkamiausi ir perspektyviausi.

patiko(0)



Arvydas, Vasario 22 01:17  #

Na, Petrai, labai jau supaprastinote viską :) Manote, kad pats vaikas labiausiai atsakingas už mokymąsi? Ar čia tik pirma į galvą šovusi mintis buvo, kad ją užrašėte pirmu numeriu?

Hm, jei žiūrėsime paprastai, tada – taip, jei vaikas nenorės mokytis, tai niekas nieko nepadarys. Tačiau žiūrėkime giliau! Gimęs vaikas negali turėti kažkokių išankstinių nei nuostatų, nei nuomonės dėl mokslo bei visų kitų dalykų. Vos gimęs jis net nesuvokia savęs kaip asmenybės, kaip atskiro individo. Manau, su tuo sutiksite? Žinoma, vos gimęs vaikas turi tam tikrų įgimtų savybių – temperamentas, fiziologija ir pan. Bet kol kas, tai yra neesminiai dalykai. Tarkime, kad mažylis – kaip baltas popieriaus lapas, kuris bus užpildytas. O kas jį pildo? Visų pirma ir svarbiausia, tai šeima – mama, tėtis, seneliai, broliai, seserys ir t. t. Mažylis, stebėdamas suaugusius, mokosi pažinti pasaulį bei perima mūsų elgesio modelius. Manau, kad ir su tuo sutiksite? Štai čia tėvai ir turėtų pakilti į pirmą Jūsų sąrašo vietą. Kaip bebūtų, bet mes turime prisiimti visišką atsakomybę už savo vaikus, jų auklėjimą bei mokymą. Jei, augdamas vaikas nuolat mato prie televizoriaus susigūžusius tėvus, vienintelis spausdintas žodis namuose – žurnalas „Žmonės“, o bendra mažylio ir tėvų veikla – kelionė iki vaikų darželio ir atgal, tai kodėl po 9-10 metų tėvai pradeda iš vaiko reikalauti, kad jis mokytųsi? Vaikas buvo paliktas augti savarankiškai, vietoj dėmesio jam buvo rodomi „multikai“, vietoj bendros veiklos jis buvo išsiunčiamas pas senelius.. Jam tiesiog nesusiformavo geri mokymosi bei pasaulio pažinimo įgūdžiai. O kai vaikas jau būna susiformavusi asmenybė, mes pradedame reikalauti to, kad jis būtų dėmesingas, žingeidus, pareigingas ir t. t. Deja, bet yra sakoma – ką pasėjai, tą ir pjausi.

Mokytojai, draugai, aplinka, laikmetis – irgi yra svarbu. Bet, tai yra labiau šalutiniai veiksniai. Iš tiesų, jei norime pastatyti gerą namą, turime supilti tvirtus pamatus. Todėl, parodę vaikams pavyzdį – būdami žingeidūs, darbštūs, pareigingi bei atsakingi – mes supilsime tą pamatą, ant kurio vėliau mokytojau pastatys žinių namą. Tačiau, jei pamatas bus geras bei tvirtas, net ir „kreivo“ statybininko šleivai pamūryta siena viso namo nesugriaus :))) Blogiausiu atveju bus galima surasti naują statybininką, kuris nugriaus seną ir pastatys naują sieną.

patiko(0)



Iš arčiau, Vasario 22 09:24  #

Aš gal pasirodysiu šiuo klausimu visišku beširdžiu, bet niekada nesupratau ko mokytojai skundžiasi. Darbo daug? Pamokoms reikia ruoštis? Dienynus pildyti? Darbas niekada nesibaigia? Tačiau, būkim biedni bet teisingi, už tokį darbą kai kurie mokytojai, o dar jeigu ekspertai (ar ten kokia klasifikacija) gauna 2000 lt, kai kurie net daugiau. Aišku yra ir tokių kurie gauna mažiau, bet.. kas antras dabar moko papildomai moksleivius/studentus/kitus. Kai kurie mokytojai už pinigus sutinka dar ir referatus ar kursinius parašyti. Kiek valanda kainuoja taip papildomai pasimokyti? Nuo 20 lt mažiausiai. 2000 lt už ištisą darbą mažai? O tai ką sakyk kokiam parduotves kasininkui su minimumu? :) Jis mažiau dirba? Jo darbui mažiau kantrybės reikia? Ir taip daugybe pavyzdžių. Suprantu, kad mokytojo profesija garbinga ir t.t, bet tikrai nemanau kad jie turi teisę dėjuot (apie atvejus kai informatikoje moko tą, ką vaikas jau greičiausiia ir pats seniausiai moka… ir kitus dalykus) tai čia jau reiktų šnekėti atskirai.

Nėra dėl ko streikuoti. Nebent iš mandrumo.

Dabar minusuokite :)

patiko(0)



petras, Vasario 22 09:32  #

Aš tiesiog pagal savo patirtį kalbėjau :)) ir aš vistiek manau, kad daugiausiai lemia vaiko žingeidumas, noras kažką išmokt ir sužinot arba ne. tik poto jam įtaką daro tėvai ir mokytojai. taip jei vaikas trykšta noru kažko išmokt, bet tėvai jam nesuteikia jokių sąlygų tobulėt, gali būt, kad jis neišpildys savo norų. bet jei vaikas iš prigimties per daugiausiai nesidomintis įvairiais dalykais, tai net jei tėvai įvairiausiais būdais mėgins jį sudomint, manau jiems tai padaryt 100 proc. nepavyks niekada. bet čia tik mano nuomonė, neparemta jokiais moksliniais tyrimais ar kažkokiais įrodymais.
gal tada sakyčiau pirmoj vietoj yra vaiko-tėvų ryšys ir pagalba.
bet savo ankstesniu komentaru aš norėjau akcentuot ne visai tai. aš tik norėjau pasakyt, kad Matilda (tikriausiai ji mokytoja) nori idealių sąlygų darbui, bet tokių nėra nei viename absoliučiai darbe. ir aš manau geri Mokytojai tai supranta (ne geri savo dėstomo dalyko žinovai, bet pedagogai) ir tiesiog stengiasi gerai dirbt ir tobulėt.

patiko(0)



Arvydas, Vasario 22 09:40  #

Petrai, mano komentaro Jūs taip pat nepriimkite kaip oponuojančios nuomonės :) Veikiau, kaip Jūsų komentaro papildymą ;)

patiko(0)



Saulius, Vasario 22 10:05  #

Burgi, ką norite pasakyti / įteigti vartodamas junginį „atsitraukimo variantas“ ?

patiko(0)



Burgis, Vasario 22 10:37  #

Sauliui: aš seniai būčiau pražudęs savo gimnaziją, jei visą laiką nebūčiau turėjęs atsitraukimo varianto. Visokie menkystos valdininkėliai, visokie arogantiški tikrintojai, visokie korumpuoti „įtakingieji“ būtų privertę atsiklaupti, būtų privertę rašyti begales beprasmių popierių, būtų privertę priimti į gimnaziją gerų tėvelių vaikelius ir t.t. ir pan., jei nebūčiau turėjęs atsitraukimo varianto. Kas tai yra mano atveju?
* universitetas;
* leidybos verslas;
* korepetitoriavimas;
* žurnalistika.
*
O dabar – dar du variantai:
* anūkėliai (darbas už pinigus);
* ranka pasiekiama pensija…

patiko(0)



Arvydas, Vasario 22 10:50  #

Beje, atsitraukimo variantas yra labai geras indikatorius, kiek vertingi bei geri specialistai mes esame. Tai liečia, manau, praktiškai visas profesijas – mokytojus, inžinierius, pardavėjus, statybininkus ir t. t. Jei iš tiesų esame geri savo profesijos žinovai, netingime judėti pirmyn, visada siekiame maksimalaus rezultato, mes visada turėsime paklausą darbo rinkoje. O kai pradedame abejoti savimi, tada atsiranda baimė, reikalavimai, streikai..

Galime apgauti kitus – darbdavius, kolegas, konkurentus, bet saves neapgausime, jei žinome, kad ne viską padarėme taip, kaip reikia, tada ir atsiranda baimė. Baimė dėl ateities, baimė dėl darbo vietos, baimė dėl atlygio už darbą. O norėdami apsidrausti, pradedame reikalauti garantijų, geresnių sąlygų, mažiau kontrolės.

patiko(0)



Saulius, Vasario 22 12:20  #

Na nežinau, net nežinau…
Sutinku tik su tuo, kad vertingi specialistai visada turės paklausą.
Bet būtent atsarginis atsitraukimo variantas man kartais atsosijuojasi su apsidraudimu pasuojant, mintyse tariant „atsibodo, pavargau, maunu kitur“… Ir tokiais momentais tas atsitraukimo variantas net ne koziris ir net ne gero specialisto indikatorius, o greičiau jau asmenybės verslumo požymis. Bet galbūt tai nėra blogai :)

patiko(0)



Smile, Vasario 22 12:43  #

Mane irgi siutas ima, kai girdžiu, kad mokytojams bloga ir neoru gyventi, o patys du mėnesius negrąžina ištaisyto matematikos kontrolinio, į klausimą, kuo galėčiau savo vaikui padėti, kad jis geriau rašytų rašinius išgirstu atsakymą „taigi šešetas teigiamas pavyzdys“, mokytojai turėdami visą vasarą atostogų ir dar metų bėgyje visai nemažai – sugeba išvažiuoti į Turkiją pamokų metu (mūsų laikais net ir seminarai dažniausiai būdavo organizuojami moksleivių atostogų metu), kai kurie leidžia sau per visą pamoką pliurpti apie asmenines problemas vietoj to, kad dėstytų dalyką… Nemanau, kad kas nors uždraustų mokyti ne iš debiliškų vadovėlių-komiksų, jei tik mokytojas to norėtų… Ir čia tėvų pastangos atsiremia į sistemą, nes bet koks raginimas dėti daugiau pastangų atsiremia į „mama, niekas taip nedaro“. Dar kad vaikas būtų koks žioplys, tai Dievai nematė, o dabar fizikas, matematikas giria, kad galvotas, bet aš gi matau, kad mokosi blogai.
Čia diskusija beveik netyčia pasuko kur kas platesne vaga, negu buvo planuota iš pradžių – savigarba. Štai ko trūksta mokytojams (daugumai) – jeigu jie save gerbtų ir būtų tikri profai, jiems būtų giliai nusispjauti į visokias atestacijas, popierizmus ir pan. Mokytojas-profas paprasčiausiai apsuktų kokį VŠĮ atestuotoją aplinkui ir lengvu spyriu į užpakalį nuleistų laiptais, o pats nueitų į klasę nagrinėti su vaikais Plutarcho arba kartu su jais žavėtis integralinių lygčių grožiu. O direktorius žinantis, kad šitas mokytojas lygiai taip pat mielai laukiamas dar keliose mokyklose mūru stos už jį prieš visas atestacines komisijas. Bėda ta, kad dauguma mokytojų panašesni į užguitas ir visko bijančias vidutinybes – tie ir streikuoja, nes nieko kito nesugeba

patiko(0)



Smile, Vasario 22 12:45  #

pažymys o ne pavyzdys , atsiprašau

patiko(0)



Arvydas, Vasario 22 12:57  #

Sauliau, atsitraukimo variantas gali būti ne būtinai reali kita darbo vieta ar „atsarginė“ veikla. Tiesiog, tai gali būti, jog žmogus užtikrintai jaučiasi, jis pasitiki savo jėgomis bei žiniomis. Ir jis žino, kad nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, garantuotai susiras darbą. Ir ne šiaip darbelį, bet darbą, kurį jis mėgsta, moka bei žino kaip daryti :)

patiko(0)



Burgis, Vasario 22 13:06  #

Sauliui: negalėtum su savo darbdaviu kalbėti tvirtai, kietai, atvirai, jei vis turėtum galvoti apie tą vienintelį darbelį…

patiko(0)



Saulius, Vasario 22 14:04  #

Arvydai: „nebūtinai reali kita darbo vieta“ ir „garantuotai susiras kitą darbą“ … galai nesueina :))))) arba galbūt kažką kitką norėjei pasakyti.
Ir vis dar nesuprantu, kodėl tas, užtikrintas, pasitikintis jėgomis ir žiniomis žmogus užuot bandęs susidoroti su nepalankiomis aplinkybėmis, išskysta ir ima kurti atsitraukimo variantus…
T.y. kodėl pradedama tikėti atsitraukimo variantais labiau nei savu potencialu, kurį pasitelkus daugiau ar mažiau viską galima sutvarkyti.

Burgi, tikrai nemanau, kad tvirta, kieta ir atvira kalbant su darbdaviu užantyje laikyti paruoštus žodžius „jei nesutinki, tai einu pas mr.x“

patiko(0)



Arvydas, Vasario 22 14:29  #

Sauliau, kad būtų aiškiau „atsitraukimo variantas“ pakeiskite žodžių junginiu „pasitikėjimas savo jėgomis“. Tikiuosi, kad tai Jums padės susigaudyti!

patiko(0)



Saulius, Vasario 22 15:13  #

Arvydui. O.k. :)

patiko(0)



Arvydas, Vasario 22 15:20  #

The day was saved once again! Thanks to powerpuff boy! :))

patiko(0)



Smile, Vasario 22 15:21  #

Sauliui – tikėjimas savo jėgomis yra būtent ta sunkiai žodžiais nusakoma savijauta, kad paprasčiausiai nebijai, kad net kritiškiausiu atveju nepalūši ir nepražūsi. šitokią savijautą labai gerai jaučia ir mokinys ir mokyklos direktorius (jei kvailys, o protingas dar labiau palaikys tokį mokytoją) ir klerkas iš ŠMM ar jos sukurtos Všį. O tai jausdami ir neliptų kaip ant to karklo, net nereiks sakyti „jei nesutinki…“ Viena iš sąlygų tokiai savijautai – profesionalumas, ko labai mokyklose trūksta. Tada ir belieka inkšti

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>