Sunku man užmigdyti savo ketverių metukų saulutę… Kiekvieną vakarą anūkėliai šėlsta, išdykauja – vos ne iki vidurnakčio.
– Seneli, – prašo Emelie prieš užmigdama, – paglostyk mane septynis kartus…
Aš glostau, glostau savo gražią, švelnią, šiltą mergytę ir galvoju:
– Gyvenimo nepagailėčiau, jei Meilės deivė man pažadėtų, kad po daugelio metų suras mano saulutei gerą, tvirtą, teisingą vyruką, kuris mylės mano anūkėlę taip, kaip aš ją myliu ir dar labiau, kuris ir apkabins, ir paglostys… Rodos, tiek nedaug reikia – Meilės deivei reikia teisingai sujungti dvi širdis ir dvi sielas…
*
Bet ką mes žinome apie tas sielas?… Vakar vėl į mūsų vitrininį namelio stiklą užsimušė paukščiukas. Kartu su anūkėliai laidojome. Emelie ant kapelio lauko gėlyčių, žolynėlių padėjo. Taip susijaudino dėl to pakščiuko žūties, kad visą vakarą apie jį galvojo, manęs visokių keistų dalykų klausinėjo, kol aš, norėdamas prieš miegą nuraminti, papasakojau, kad paukščiukas dabar jau gyvena danguje… Kaip tai paprasta, jei tuo tiki! Kokios aiškios visų religijų šaknys.
*
Bet aš jau išmokau kitaip… Kai bus labai sunku, pasikviesiu mylimą žmogų ir paprašysiu:
– Paglostyk mane septynis kartus…
Atsakymai
Burgis, 2014-07-04 12:11:08
Pasiguoskime…
alio, 2014-07-04 12:29:05
Bus kažkokie egzaminų rezultatų komentarai?
Ema, 2014-07-04 12:33:17
Taip, vaikai mus išmoko labai gražių ir tyrų dalykų…
Nelaimėliai paukščiukai – nereta problema. Pas mus kartą taip žuvo porelė. Užsienyje teko matyti lipdukus – paukščių siluetus langams.