Pagyvenau jausmuose…

Gruodžio 13, Trečiadienis


*
Kiek mirksnių tau gyvent – seniai lemtis atskaitė,
Tad nė vienam iš jų neduok liūdnai praeiti.
Gyvenimas yra brangiausia, ką turi –
Ir jis praeina taip, kaip tu jį pats praleidi.
*
(Omaras Chajamas (1048–1131),  „Rubajatai“)
*
Vakar pasiekiau asmeninį rekordą: po vieną kitą sakinį kompiuteriu ir telefonu atsakiau maždaug keturiems šimtams sveikintojų! Pirštus nuo rašymo skauda…
Bet jūs įsivaizduojate, įsivaizduojate, koks džiaugsmas taip kalbėtis su puikiais žmonėmis? Ypač su tais, kurie – mano gyvenime, kurie seniai mano gyvenime, kurie yra mano gyvenimo druska ir medus.
Iš visos širdies dėkoju jums, MIELIEJI ŽMONĖS, o man suteiktą džiaugsmą!
*
Mažas pipiriukas… Kai kurie tradiciniai sveikintojai kažkur kažkodėl dingo… Nenuostabu! Juk aš kasdien, kasmet blogėju! Visi tai mato. Tik kai kurie supranta, o kiti – pyksta.
Pažiūrėsime, pažiūrėsime, kaip jausitės, kai patys nuo metų naštos sulinksite, nuo gyvenimo negandų pablogėsite… Gerai, jei aš dar būsiu šioje Žemėje, – aš padėsiu. Blogesnis blogam…
*
Labai įsidėmėjau sūnaus palinkėjimą, stengsiuosi juo vadovautis ir jums perduodu: būk vis linksmesnis! gyvenk tik pirmyn, ne atgal!

*

P.S. Piešinyje – ne aš! Piešinyje liūtas. Lukas anūkas iš Stokholmo atsiuntė.

patiko(37)