Pakelti balsą? Pakelk!

Lapkričio 16, Šeštadienis

Šuo inkščia, urzgia, loja, staugia…
Žmogus kužda, šnibžda, murma, lemena, kalba, šaukia, rėkia, klykia…
Kaip gera, kad gamta mums davė tiek daug balso variacijų!
Bet ima kas nors ir nutaria: „Negalima kelti balso prieš žmogų! Negalima rėkti!“
*
Absurdas!
Nerėkia tik tas, kas gyvena drungną gyvenimą.
Balso prieš kitą žmogų nepakelia tik tas, kuris yra visai abejingas tam kitam žmogui.
Riksmu nieko neįrodinėja tik tas, kuriam visai dzin, kas aplink dedasi.
*
Vasarą susipykau su savo anūkėle Mildute. Mildutė labai myli mane. Aš labai, labai, labai myliu Mildutę! Todėl mes visa gerkle šaukėme vienas ant kito! Ir abu verkėme… Todėl dar labiau myliu Mildutę.
*
Riksmas yra vienintelė priemonė, kai reikia staiga įspėti artimą žmogų apie jo padarytą ar ruošiamą niekšybę. Riksmas yra puiki priemonė perkelti mylimą žmogų į visai kitą emocinę būseną, kurioje jis atsipeikėja, pasikeičia. Riksmas yra ideali priemonė parodyti savo didelę meilę, nes šaukdamas, rėkdamas tu parodai, kad jau atiduodi tam žmogui savo jausmus, širdį, sveikatą, ir esi pasirengęs atiduoti bet ką…
*
Suprantama, kad riksmas nėra ir negali būti normalaus bendravimo priemonė! Tai negali būti kasdieninio bendravimo priemonė! Gesintuvo apsauginę grandį mes nuplėšiame tik tada, kai gaisras. Spontaniškas balso pakėlimas rodo, kad žmogus pateko į afekto būseną, gal net jau yra nepakaltinamas, todėl kartais oponentas (oponentai) turi elgtis labai atsargiai… Gali būti, kad šaukiantis žmogus nebesuvokia, kad pavojaus nėra ar jau nebėra, kad niekas nenori jam pakenkti, kad jis klaidingai suvokė situaciją, žodžius. Padėkime tam žmogui.
***
Vos ne kasdien išbandau plačią savo balso skalę. Iki riksmo – retai. Labai retai! Bet parakas nesudrėkęs. Viską prisimenu ir moku. Moku net keiktis. Nenustebkite.

patiko(0)



RSS

Atsakymai (11)

Burgis, Lapkričio 16 12:23  #

Na?…

patiko(0)



Aušrius, Lapkričio 16 12:53  #

Matėm. Viskas gerai. Asmeniškai man patiko.

patiko(0)



Rasa, Lapkričio 16 16:55  #

Pakeltu balsu dresuojami šunys :)
Kažkas pakelia balsą, nes bando tuo pačiu pasikelti ir savo vertę, padidinti savo žodžių svorį :)
Kažkas rėkia, nes tikisi, kad jo bijos ir bus jo teisybė :)
Kažkas nevaldo emocijų ir rėkia, bet tame nėra jokios tiesos ar vertės, tik perdėtos emocijos :)
***
Seniai berėkiau ant ko nors. Ant manęs vis dar bando parėkaut kartais :) Mėgstu su žmonėmis kalbėtis ir susikalbėti kaip su žmonėmis.
Žinoma, būna viskių situacijų, nepretenduoju į teisumą. Be to, mano būdas gana taikus. O jūs tai visi rėkaukit į sveikatą. Tik va iš šono pažiūrėjus, tai taip juokinga kartais. Žinoma, kai nebijai. Ir juoktis negalima, nes kartą padariau klaidą, kai klientas labai garsiai rėkė, neištvėriau ir susijuokiau :) Nu tai jau jis pasiuto tada visai :) Darbdavio kitą kartą paklausiau: „Nesu Jums nei žmona, nei meilužė, nei nuosava nupirkta. Esu tik darbuotoja, ne debilė, suprantanti normalią kalbą. Kodėl jūs manote, kad galite ant manęs rėkti?“ Mama parėkia. Aš jos klausiu gražiai: „Mam, aš pati baigiu pasent, negi manai, kad vis dar galiu bijoti, jei tu parėksi? Nesigadink geriau nervų“ Buvęs vyras kartais rėkdavo. Kartais daužydavo indus. Liūdna būdavo. Kartais net šiek tiek juokinga. Kai matai kvailą kito pyktį, kuris tau nieko nereiškia, be to, kad matai kito silpnumą, nesivaldymą ir kvailumą.
***
Taigi. Ant manęs tai galit rėkti, jei kas norit, man tai nekenkia. Bet aš tai nenoriu rėkaut. Aš noriu (mėgstu) apsikabinti ir pasikalbėti apie viską gražiai :) Be to, jei namie pakeliu balsą, visi ir taip nutyla :)

patiko(0)



ms, Lapkričio 16 19:26  #

Labai gražiai parašėte iš tiesų. Galima ir rėkti, jei tai apsaugotų ką nors nuo to, ko vėliau būtų gailimasi ar tai padėtų kažką suprasti. Trumpai ir puikiai pasakyta.

patiko(0)



Burgis, Lapkričio 17 09:55  #

Rasai: „Tas nuolankumas, prisitaikymas paskui labai skaudžiai bumerangu sugrįžta“, – ką tik per radiją pasakė psichologijos magistrė, dainininkė Ieva Narkutė.
*
Žmonės būna įvairūs: sangvinikai, cholerikai, melancholikai… Niekas nesistebi, jei nešūkauja melancholikas, bet jie tikrai nustebtų, jei aš, cholerikas, niekada nepakelčiau balso…
*
Ir dar viena mintis po Jūsų komentaro. Kartais gali būti gera tam, kuris nešūkauja, nekelia balso, bet gali būti bloga tiems, su kuriais jis taip bendrauja… „Geriau jau rėktų, klyktų!“ – galvoja nusidėjėlis, į kurį žiūri moteris liūdnomis akimis ir tyli…

patiko(0)



Rasa, Lapkričio 17 10:30  #

:) Burgiui: Visaip būna :)

Kažkada bardavausi su dukra, t.y. pakeltu tonu ginčydavomės. Taip mes išsiaiškindavom greičiau, nes jos charakteris į močiutės, t.y. mano mamos panašus :) Ūmi ji kartais.

Mano mama visą gyvenimą rėkė ant tėčio, bet jie nugyveno puikų gyvenimą. Ir, kaip mama parašė vienos savo knygos pabaigoje- „puiku, kai pirma gyvenimo meilė lieka ir paskutine“. Taip jie gražiai sutarė- viena barėsi, kitas juokėsi visą gyvenimą.

Nerėkimas nereiškia nuolankumo ir „kad tik viskas būtų gerai“. Bent jau kai galvoju apie save. Tiesiog būna, jei turiu savo poziciją, gali kiti ką nori daryt, aš nerėksiu, nesibarsiu, bet ir nesitrauksiu nei per žingsnį. Būna kitus tai stipriai pykdo :P Tiesiog aš pasakau ir šventa ir nėr ko rėkaut. Arba gali, jei kas nori :)

Dėl paskutinės Jūsų pastraipos. Taip, būna ir taip. Galiu žiūrėti liūdnomis akimis kartais :) Nes kai kitas blogai elgiasi man dažniau ne pikta, o liūdna, kad jis toks nesupratingas, tai taip ir gaunasi. Ko rėkt, jei liūdna?

Dar iš kitos pusės pagalvojus, štai būna, moteris rėkia. Kiek yra vyrų, kurie tuo metu tiesiog apsikabintų ją ir tiesiog patylėtų? Tik stipriai apkabintų? Realiai daugelis pasakys, kad rėkauji, tai prašaisi į snukį arba apsisuks ir išeis. Jei jau apie šeimyninius konfliktus kalbam :) Rėkiant dažnai norima būti išgirstu, bet nenorima kito girdėt, bent vienas turėtų būt ramesnis konflikte :)

Dar iš kitos pusės būna- kas garsiau rėkia, tas teisesnis. Tai čia einama prie to, kad jau tada geriau duot tiesiai į dantis ir ramu, ko čia dar ilgai rėkaut :D Kas stipresnis, to teisybė :)

Visaip būna…

patiko(0)



r.s., Lapkričio 17 17:26  #

Kartais tiesiog neįmanoma nepakelti balso, ypač kai tenka gyventi su tokiais žmonėmis, su kokiais aš gyvenu. :-|

patiko(0)



Rasa, Lapkričio 17 17:33  #

r.s.: o kokie jie? :)

patiko(0)



D., Lapkričio 17 21:37  #

aha rėkti negražu, reikia tylėti, kaip tai daro dalis moterų, kurios susipykusios su savo vyrais nekalba savaitėmis :D

patiko(0)



Jūratė, Lapkričio 17 21:46  #

Kam rėkti? Jei žmogus nesupranta normalios kalbos, tai nepriims ir kitos nuomonės. Jei žmogus esantis šalia, nemato, kad tau sunku, ką rėkimas pakeis??? Per daug gyvenimo metų pastebėjau, kad, jei žmogus nesusipranta pats, nelabai ką pakeisi rėkimu. Gyvensi šalia savo gyvenimą ir tiek.Suaugusį žmogų pakeisti sunku ir neįmanoma, jei jis pats to nemato ir nenori.

patiko(0)



ak, Lapkričio 18 11:36  #

Na, bartis ar rėkti nebūtina, bet savo atžalai reikia parodyti, kad jo elgesiui nepritari ir jis tau nepriimtinas. Na o į agresiją visada reikia atsakyti tinkamai. Kai mano aštuoniolikmetis sūnelis pasakė man grįžusiam iš pobūvio kad esu girtas idiotas,aš jam pasakiau, kad tikram vyrui man taip pasakiusiam dėčiau į snukį. Tada paklausiau juo – kuo jis save laiko – „tikru vyru“ ar mano sūnumi? Vaikinas pasakė, kad šį kartą laiko save sūnumi ir net atsiprašė…

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>