Paradigma tu, paradigma…

Spalio 10, Trečiadienis

Paradigmà [gr. paradeigma – pavyzdys] – teorinių ir metodologinių prielaidų, kuriomis remiasi konkretus mokslinis tyrimas, visuma.
(Iš tarptautinių žodžių žodyno)
*
Neišsilaikei ant arklio – nėra ko griebtis už uodegos.
(Kazachų patarlė)
*
Ši kazachų patarlė iškart ateina į galvą, kaip tik pradedu skaityti virkavimus dėl atšaukiamo „profiliavimo“ mokyklose. „Keičiama paradigma, keičiama paradigma!“ – šaukia edukologės, išsiduodamos, kas buvo to idiotizmo autorės (autoriai). Ir, žinoma, cituoja pačios save ir į save panašias. Suprask, švietimo mokslininkes. Nes juk paradigma – moksliniam tyrimui, skaitėte…
*
Nejuokinkite manęs! Nebuvo jokio mokslo, įdiegiant „profiliavimą“! Nes švietimui – keli tūkstantmečiai, o „profiliavimo paradigmai“ – geriausiu atveju keli dešimtmečiai. Norėjote visiems įtikti, „profiliuotojai“, tai ir sukūrėte „paradigmą“. Kurgi ne, „profiliavimas“ atrodo patraukliai!
*
Ką tik grįžau iš ekspertinio vertinimo seanso fakultete. Aš prašiau, kad matematikai būtų skiriamas didesnis dėmesys, kad studentai būtų agituojami stropiau studijuoti matematiką, nes juk jie – universiteto, o ne „profkės“ studentai. Tai komisijos narys, studentijos atstovas, pritarė: „Taip, pirmuose kursuose reikia aiškinti, kad matematikos prireiks vyresniuose kursuose.“ O, Santa Barbara! Ne, ne taip reikia aiškinti! Matematika yra mąstymo lavinimo instrumentas, matematika yra išprusimo ir erudicijos būtina dalis, o ne vien taikomųjų mokslų tarnaitė! Dešimtys, šimtai tūkstančių žmonių po universiteto baigimo niekada nebeintegruoja nė vieno integralo, bet ar tai reiškia, kad integralinio skaičiavimo nereikia studijuoti?! Pasakysiu griežtai: neišmokusiems integruoti reikia uždrauti tuoktis, turėti vaikų, nes vaikams netinka bukagalviai tėvai.
*
Grižkime prie „profiliavimo“. Paradigmininkai išmeta kozirinę kortą – ne visi žmonės gimsta vienodi, ne visi gali jausti muziką, ne visi gali tapyti… Atsakau: jau mokinukas būdamas tai žinojau ir žemai lenkiu savo žilą galvą prieš mokytojus, kurie jau tada tai suprato. Be jokių paradigmų, be jokių profiliavimų! Jie tiesiog reikalavo iš manęs tiek, kiek gamtos man duota. Bet koks džiaugsmas, kad mane mokė ir muzikos (neturiu nei balso, nei klausos…), ir chemijos (nemėgstu zubryti…), ir istorijos (suklastotos…)!
*
Vidurinio mokslo pakete turi būti visi mokslai. Kiekvieno mokslo turi būti po tiek, kad normalus moksleivis galėtų viską išmokti, suprasti. Prigimtinių savybių reikalaujantys mokslai ar veikla (kūno kultūra (ne fizinis lavinimas!), menai) turi būti vertinama pagal žmogaus galias. Už kiekvieną mokslą reikia solidžiai atsiskaityti. Viskas turi būti patikrinama! Kaip astronautų rengimo mokyklose. Nes vaikams reikės ilgai ir sunkiai skristi į gyvenimo kosmosą.

patiko(1)



RSS

Atsakymai (10)

Burgis, Spalio 10 13:59  #

Įvertinkite…

patiko(0)



D., Spalio 10 14:16  #

Aišku, kam tada reikalingos lytinio švietimo pamokos mokyklose, juk gal bus tokių kurie gyvenime neturės partnerio ar bus kunigais ir vienuolėmis :)

patiko(0)



petras, Spalio 10 15:33  #

Aš tai džiaugiuosi, kad galėjau mokytis be profiliavimo :)
ir truputi ne į temą. mane labai nustebino, kai sesė (8tokė man rods :) paprašė padėt su matematikos uždaviniais, žiūriu su skaičiuotuvu paprastus aritmetinius skaičiavimus atlieka. sakau ką čia darai. sako, mum mokytojas leidžia (kaip supratau ir per pamokas su skaičiuotuvais skaičiuoja). o uždaviniai buvo, skaičių pakeltų laipsniu skaičiavimas, tiksliau perrašyt reik į bendrinę formą ar kažkas tokio. o ir uždavinius sunkiai sprendžia nors mokosi dešimtukais. tai galvoju, arba čia tiesiog man tokie uždaviniai atrodo paprasti, o vaikams tiesiog sunkūs dar pagal amžių, nes suprast jai kažkaip sunkiai sekėsi :) (nors stengiausi paprastai ir nuosekliai paaiškint, o be to ir atlikt realiai tereikia paprastus sudėties, atimties, dalybos ir daugybos veiksmus). ?

patiko(0)



sonata, Spalio 10 16:00  #

Man tai plaukai pasišiaušė, kai supratau prieš 4 -erius metus, kas yra tas profiliavimas..

patiko(0)



Renaldas, Spalio 10 21:07  #

Matematika yra nuvertinta nepelnytai, bet čia akmuo į pačių matematikų daržą (prie kurių save taip pat priskiriu). Antrasis Niutono dėsnis (fizikoje), Gauso skirstinys (tikimybių teorijoje) arba Laplaso lygtis (lauko teorijoje) yra tiktai daliniai sprendiniai bendresnio VIENO uždavinio, kai mūsų nežinomieji yra ne skaliariniai kintamieji, bet funkcijos, tik skiriasi prielaidos/sąlygos. Reikia tik kelių lapų įrodymo ir išaiškėja matematikos grožis. Kodėl tai nedėstoma ir pateikiamos tik galutinės išraiškos universiteto ir mokyklų vadovėliuose, be nuorodų, iš kur jos atsirado? Deja paskaičius vadovėlius, apie optimalųjį valdymą arba, kad ir tikimybinių teorijos kursą, pasidaro aišku, kad detalės/formalizmas užgožia matematiką. O juk matematika – tai yra pasaka, kurią galima sekti vaikams. Pavyzdžiui,maksimalios entropijos principai yra apibrėžiami dviem paprastais grožinės literatūros sakiniais. Dar pridėjus kelias prielaidas gauname Shannon’o entropijos išraišką, kuri kaip nebūtų gaila šiandien priskiriama tik informacinėms technologijoms, tarsi užmirštant termodinamiką. Liūdna, o juk maksimizuojant entropiją mes gauname ir Gauso skirstinį, Student-t , ir eksponentinį ir daugelį kitų skirstinių, tada aiškėja, kodėl juos naudoja, ir kada juos reikia naudoti.Kur dingo iškiloji optimizacija, Pontriagino principas, variacinio skaičiavimo grožis ir paprastumas? Juk visa tai galima aiškinti mokiniams/studentams, bet esmė ne tame, kad šie dalykai sudėtingi, esmė tame, kad tų aiškintojų nėra. Kai teko bendrauti su KTU taikomosios mat. kat. profesoriumi apie ryšį tarp entropijos ir vektoriaus normalizavimo, jo pirmasis klausimas buvo toks: “ iš kur tokį įrodymą sužinojai, juk universitete tai nedėstoma?“ va tai mane ir pritrenkė. Šiandien, kai Wallstreet’o berniukai tiesiog graibsto fizikus iš visokių ten stanfordų ir princitonų, mes to mokyklose ir universitetuose nedėstome…O juk modernūs raketų numušimo algoritmai remiasi tais pačiais principais aprašytais 1956 metų vadovėliuose, kai buvo Jaynnes, Kalman, Pontriagin ir kiti. Belieka pasiraitoti rankoves :) ir pratęsti tikusią „Matematikos mokymosi knygą“ :)

patiko(0)



Burgis, Spalio 10 21:10  #

Na, kaip aš čia nepasigirsiu, kad Renaldas yra baigęs mūsų gimnaziją! Matote koks!

patiko(0)



miklis, Spalio 11 00:02  #

Skamba įspūdingai, kiek daug dar sričių, kuriose galima tobulėti ir pajusti tą vadinamą preciziką! Renaldai, gal atskleisi ir kokiu darbu užsiimi?

patiko(0)



Renaldas, Spalio 11 18:30  #

Tai nėra vienas darbas, bet pagrinde susiduriu su greitaveikos, didelės apimties duomenų apdorojimo problemomis. Šiuo metu esu lektorius.

patiko(0)



jurgis, Spalio 12 16:43  #

O man profiliavimas kaip ir patiko… Faktiškai perbėgau iš Jablonskio į KTUG, nes Jablonskio buvo humanitarinės pakraipos, o KTUG – tiksliukinės :)
Nors KTUG buvau pasiėmęs lotynų fakultatyvą – bet labiau for fun :)

patiko(0)



:D, Spalio 15 19:13  #

Kai mokslininkės (mokslininkai kažkodėl retai taip daro…) pasako „paradigma“, nežinau, kaip suturėti juoką. Konferencijose lyg ir negražu iš tokių rimtų žodžių juoktis.

patiko(0)



XHTML

Leistinos XHTML žymos:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>