Didžiulė tos šalies karaliaus pilis stovėjo ant aukšto kalno.
Jaunasis karalius paveldėjo titulą ir visą karalystę tada, kai jo tėvas ir motina žuvo besivažinėdami karieta kalnuose – nusirito nuo skardžio…
Nuo tada karalius gyveno vienas kaip pirštas ir buvo liūdnas, piktas. Žinoma, aplink buvo daug tarnų, sargybinių, bet nebuvo nė vieno artimo karaliaus draugo.
Nepakęsdamas vienatvės, karalius ėmė kaupti turtus. Pilies kieme pristatė daug sandėlių, rūsių ir krovė juose auksą, deimantus, brangakmenius. Iš kur juos karalius gaudavo?
Karaliaus valdininkai turėjo važinėti po visą šalį ir rinkti viską, ką žmonės užaugindavo, pagamindavo. Vilkstinėmis, vežimais iš tos karalystės išveždavo mėsą, grūdus, vaisius, daržoves, viską parduodavo kaimyninėse šalyse, ten pirkdavo auksą ir brangenybes, kurias gabendavo į karaliaus sandėlius ir rūsius.
Karalystės žmonės šviesios dienos nematė, dirbo ir dirbo, gyveno pusbadžiu, apdriskę.
– O, kokia kieta mūsų karaliaus širdis, – dūsavo jie.
Iš tiesų karaliaus širdis vis kietėjo ir kietėjo, nes auksas kietas, o deimantai dar kietesni…
Vienintelė pramoga, kurią mėgo karalius, buvo medžioklė. Kartą medžioklėje karalius sutiko paprastą kaimo mergaitę, kuri buvo atėjusi į mišką sausų šakų pasirinkti. Mergaitė buvo tokia graži, tokia švelni, kad net piktasis karalius ją pamilo ir parsigabeno į savo pilį.
Netrukus jiems gimė dukrelė.
Kurį laiką karalius lyg ir pralinksmėjo, nebe taip žiauriai elgėsi su karalystės žmonėmis, bet paskui godumas vėl nugalėjo. Karalius tikino save, kad dideli turtai jam reikalingi kaip būsimas kraitis dukrelei.
Bėgo metai, mergaitė užaugo. Ji vis dažniau išvažiuodavo karieta pasivažinėti po šalį. Ir šen, ir ten ji matė vargstančius žmones, visai karaliaus valdininkų nukamuotus. Iš mamos dukrelė buvo paveldėjusi gerą širdį, todėl ėmė atkakliai galvoti, kaip padėti vargšams.
Kai kartą karalius išvyko toli į kitą šalį, į medžioklę, karalaitė išėjo į pilies kiemą ir garsiai sušuko:
– Ei, tarnai, kinkykite vežimus! Daug daug vežimų! Imkite visą auksą ir brangenybes iš sandėlių, iš rūsių ir vežkite, dalykite vargšams žmonėms. Žiūrėkite, kad visiems tektų po lygiai.
Ir pajudėjo iš pilies brangenybių prikrauti vežimai į visas puses. Daug dienų po visą šalį vežiojo turtus, visiems dalijo…
Kai pagaliau iš medžioklės į šalį grįžo karalius, ji nustebino šalies žmonės – visi tokie linksmi, laimingi!
Šen ir ten jis girdėjo žmones kalbant:
– Auksinė mūsų karaliaus širdis, auksinė!
Pilyje karalių sutiko laiminga jo dukrelė. Tai ji visą karalystę pakeitė, ji!
Ir karalius visai nepyko, kad tušti jo sandėliai ir rūsiai. Geriau turėti auksinę širdį nei aukso prikrautų dėžių.
Atsakymai
skaitytojas, 2015-12-14 22:57:06
Visuomenė vystosi idealistų dėka…
Burgis, 2015-12-15 10:12:21
– Graži pasaka, – pasakė penkiametė Laurutė, – bet čia ne pasaka, čia istorija.
*
Ir man patiko toks komentaras!
Egidijus, 2015-12-15 10:17:44
Teisingai pastebėjo penkiametė Laurutė – pasaka – ne, istorija…
Sokolovas, 2015-12-15 10:45:53
O kodėl gi ne?…
Taigi, liepė karalaitė tarnams vežimus kinkyti, auksą žmonėms dalyti…O rūmų išminčiai suskubo skaičiuoti….
Jeigu kiekvienam gyventojui tektų po 0,35 kg aukso, tai karaliaus rūmų saugyklose liktų 4,4 kg aukso.
O jei būtų nuspręsta dalyti po 0,36 kg ( t.y. po 10 gramų aukso daugiau), tai 46 gyventojams aukso neliktų, o rūmų saugyklose liktų 800 gramų aukso.
Kiek gyventojų buvo toje karalystėje?
Darius, 2015-12-15 13:52:30
2016 gyventojų
Sokolovas, 2015-12-15 14:13:13
Dariui:
Puiku ! Su Artėjančiais Naujaisiais !
qwerty, 2015-12-15 18:52:18
Sokolovas mane užbaigs…Jo komentarai man, tarsi kokie egiptiečių, kiniečių ar japonų hieroglifai. Paskutinio uždavinio aš net nežinau nuo kurio galo pradėti spręsti, kaip pradėti, kur eiti, ką daryti. Nieko nežinau. Ir nesuprantu. Prašiau kartą man padėti suvokti, patarti logoritmą, kaip bent pradėti spręsti uždavinius. Jau nekalbu apie pačius sprendimus ir atsakymus. Noriu išmokti bent mokėti pradėti. Ti tiek nedaug. Sokolovas geranoriškai atsakė ir paaiškino taip, kad aš ir vėl nieko nesupratau. Dariau, gal Jūs mokate tokiems, kaip aš normaliai paaiškinti, kaip bent radėti spręsti uždavinius? Ačiū)
Rasa, 2015-12-15 21:17:01
Qwerčiui palepinimui:
Sudarome lygčių sistemą (lyg taip vadinasi? 😉
Pirmoje eilutėje: y(turtas)-0,35g.padauginam iš x(žmonių)=4.4(aukso likutis)
Antroje eilutėje: y-0,36(x-46)=0,8
Tada skaičiuojame pirmą eilutę : y bus lygus 4,4+0,35x
Antroje eilutėje: y lygus 0,36x-15,76 (šitą skaičių gauname atidarę skliaustelius ir suskaičiavę)
Dabar sulyginame abi puses: 4,4+035x lygus 0,36x-15,76
Tada su x keliame į vieną lygybės pusę, o skaičius į kitą 😉 4,4+15,76= 0,36x-0,35x
Gauname, kad 20.16 bus 0,01x, tada x (žmonės) gausis 2016
Ir valio!!!
qwerty, 2015-12-15 21:32:22
Rasele, rytoj galvosiu ką parašei. Nors jaučiu, kad suprasiu.
Darius, 2015-12-15 23:19:31
Nespėjau. Rasa truputį kitaip sudarė lygčių sistemą, bet rezultatas toks pats.
qwerty, 2015-12-16 00:07:11
Dariau, tai ir tu pasakyk. Man labai įdomu. Galėsiu palyginti. Gal, ko nepasakė ji, pasakysi man tu. Nuo rytojaus bandysiu mokintis ir suprasti, ką man Raselė parašė. Aš ja labai tikiu ir žinau, kad ji mane išmokys. Padės suprasti. Prisijunk ir tu)
Darius, 2015-12-16 00:28:03
Gal nesupyks svetainės šeimininkas:
– bendrą šakies aukso kiekį pavadinkime A
– visus šalies gyventojus pavadinkime B
Taigi pirmuoju atveju (kai saugyklose lieka 4,4 kg aukso) sudarome lygtį:
Bx0,35+4,4=A (kiekvienas gyventojas (B) gavo po 0,35 kg aukso, saugyklose liko 4,4 kg ir yra visas šalies auksas)
Antruoju atveju (kai saugyklose lieka 0,8 kg aukso) sudarome lygtį:
(B-46)x0,36+0,8=A (B-46, nes 46 gyventojai negavo po 0,36 kg aukso, +0,8 kg liko saugyklose).
Dabar į antrąją lygtį vietoj A įstatome Bx0,35+4,4 (iš pirmos lygties):
(B-46)x0,36 +0,8 =Bx0,35+4,4
Tokią lygtį jau turėtų išsprsti kiekvienas baigęs mokyklą.
Atsakymas 2016 žmonių.
Rasa, 2015-12-16 00:28:33
Qwečiui: Tu manim per daug netikėk, aš prastoka matematikė. Jau. Pamiršau viską, ką mokėjau. Žinoma ir mano matematika šiuo laiku sudėtingesnė. Va gavau atlyginimą. Pasidėjau prieš akis lapą, kuriame vakar susirašiau begalę iksų ygrekų zetų ir betų, t.y. dalykų, kuriuos reikia padaryti ir nupirkti šventėms ir t.t. Tai va dabar sunkiai sekasi išspręsti kaip tą dalybą padalinti, kad liktų ne 4,4 kg. aukso, o “laisvi” 36 eurai man gražiai, nebrangiai ir kukliai mėlynai su raudonom gėlytėm suknutei įsigyti. Jau taip jos noriu, taip noriu ☺ Bet, manau, aš kaip nors išspęsiu ir tą lygtį ☺
Labanakt visiems ☺ Ir ramaus gražaus švenčių laukimo ☺
skaitytojas, 2015-12-17 08:44:56
Aukso dėžių nereikia,bet už darbą turi būti teisingai atlyginta:
http://www.delfi.lt/news/daily/education/destytojas-prabilo-atvirai-realybe-apie-kuria-nutylima.d?id=69749990
Burgis, 2015-12-17 08:51:04
skaitytojui: visada kyla klausimų: 1) Gal jie ne dėstytojai, gal jie vergai? 2) Gal jų kvalifikacija tokia, kad jokio kito darbo jie negali susirasti? 3) Gal jų kvalifikacija tokia, kad jie dirba dar 2-3 darbus, o dėstytojavimas yra tik hobis? 4) Kodėl dėstytojai nėra vieningi šiuo klausimu? 5) Kas yra „virš“ jų tokio, ko negalima pakeisti?
Sokolovas, 2015-12-17 09:00:38
NE VISKAS AUKSAS, KAS ŽIBA…
Skaitytojui:
Apmaudu skaityti tą straipsnelį. Neapsiplunksnavęs “dėstytojas” vertina pinigus, ir tik pinigus…
Jam yra “labai sunkus darbas” dėstyti kelis kursus. Jis į juos gilintųsi tik gavęs daugiau šlamančiųjų.
Daugeliui dabartinių jaunų žmonių yra būdingas pretenzingumas bei savęs pervertinimas. Beje, jam suteiktas pasitikėjimas ( jis dirba dėstytoju! ) jau savaime yra Atlygis. Kur kas vertesnis už pinigus. Bet jam negana…
Ir dar dėl atlyginimo. Reikėtų patikrinti jaunų dėstytojų DALYKINES ŽINIAS. Pasidomėt, kiek jie gilinasi į savo dėstomą dalyką. Ir tuomet…
Mažiausiai pusę jaunų dėstytojų reikėtų išvyt lauk, be jokios išeitinės pašalpos! O likusiems gal ir atlyginimai padidėtų…
Klaiku matyt studentų užrašus, kai dėsto “pretenzingoji karta”. “Parabolės centras”, “įvykis- tai faktas”, ir t.t…Į bulvių laukus tokius, o ne į auditorijas!
skaitytojas, 2015-12-17 09:54:54
Burgiui ir Sokolovui: pritariu kai kurioms Jūsų mintims-manau,pasitaiko,kad piešimą dėsto patys nelabai mokantys piešti,o architektūrą-patys nieko rimtesnio ar turinčio išliekamą vertę nesuprojektavę dėstytojai (bet parašę “disertacijas”). Tuo tarpu rimti profesionalai neretai tiesiog nekviečiami dėstyti-gal jie nenaudingi tų aukštųjų mokyklų vadovybei,o ne studentams?
Andrius-2, 2015-12-17 09:58:04
p. Sokolovai, malonėkite pasakyti, kurioje parduotuvėje galima nupirkti duonos vaikams už tą Atlygį (būtinai iš didžiosios :), kuris vertesnis už pinigus?
Sutinku, kad problemų yra. O kurioje srityje šiųdienėje Lietuvoje jų nėra?
petras, 2015-12-17 14:05:11
Andriau-2 iš pradžių pasakyk, kurio dėtytojo vaikai badauja ar apskritai yra Lietuvoje badaujančių dėstytojų vaikų ?
Andrius-2, 2015-12-17 14:43:52
gerb. Petrai, Jūs (ne tu) mažumėlę nesupratote, ką parašiau, mano galva. Atsiprašau 🙂